- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- 1S-256-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27517-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. (V. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. LPK-45 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. P. nuteistas:2017 m. vasario 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą su įpareigojimais.2017 m. balandžio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi V. P. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti jam paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 23 d. Komisijos posėdžio dienai – 2018 m. vasario 6 d. – likusi neatlikta bausmės dalis – 5 mėnesiai 16 dienų. Komisijos 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. LPK-45 priimtas sprendimas taikyti V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. LPK-43 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam klausimą išnagrinėjo netinkamai, nes neatsižvelgė į nuteistojo norą pasikeisti ir gyventi laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų. Pažymima, kad nusikaltimus V. P. darė, būdamas nepilnametis, šiuo metu jam yra 18 metų, jis baigė visas pataisos įstaigos paskirtas programas, kurios jam galėtų padėti reabilituotis. Išėjęs iš pataisos įstaigos nuteistasis ketina dirbti ir tęsti mokslus, kurti šeimą. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nuteistasis V. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (41 balas pagal OASys), kurią sudaro ir 16 dinaminių (kintančių) balų, todėl vertinant galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, turi būti sprendžiama, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant yra akivaizdi ir suteikianti pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikėsi Komisijos nustatytų rekomendacijų – jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose, lanko psichologo konsultacijas, mokosi Kauno technikos profesinio mokymo centre ir siekia įgyti virėjo profesiją. Be to, jis gerai atlieka paskirtus tvarkymosi darbus, už ką buvo du kartus paskatintas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, ir, kaip pagrįstai pažymima jo skunde, rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama. Visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis, bausmę atlikdamas mažiau nei metus, penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dėl ko buvo svarstytas drausmės komisijoje, taip pat dar du kartus už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo baustas drausmine tvarka. Bausmės atlikimo metu nuteistasis režimo reikalavimus pažeidžia sistemingai, daro ir analogiško pobūdžio nusižengimus, iš ko galima spręsti, jog į pataisos įstaigos administracijos priežiūrą nuteistasis žiūri su išlygomis. Be to, nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis stropiai mokosi, stengiasi, tačiau 2017 m. spalio 6 d. drausminė nuobauda jam buvo paskirta, taip pat 2017 m. gruodžio 18 d. jis buvo svarstytas drausmės komisijoje dėl netinkamo elgesio mokymosi įstaigoje. Jis ne tik savavališkai pasišalina iš pamokų, necenzūriniais žodžiais plūsdamas, nevykdydamas teisėtų jį prižiūrinčių darbuotojų reikalavimų, tačiau, kaip matyti iš jo asmens byloje pateiktų paaiškinimų, tokio savo elgesio priežastis yra linkęs perkelti kitiems asmenims, teigdamas, jog jie jį supykdė, o iš pamokos išėjo, nes norėjo pertraukos. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos buvo panaikintos du kartus jį paskatinus – tik 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. vasario 2 d., tai yra, pastaruoju atveju, iki Komisijos lygtinio paleidimo klausimo svarstymo likus keturioms dienoms. Šios aplinkybės rodo akivaizdų nuteistojo pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ignoravimą ir, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, taip pat socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime, nesudaro pagrindo spręsti, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors nuteistajam sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane nebuvo numatyta pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų bei neturėti galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau, vertinant nuteistojo pažangą pataisos proceso metu, atsižvelgus ir į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka panaikinus jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, daugkartinis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos nesilaikymas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertintinas itin kritiškai, o nuteistojo netinkamas elgesys mokymosi proceso metu sudaro pagrindą spręsti, jog jis tik formaliai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą pareigą mokytis, ir kelia abejonių, jog, priešingai nei teigiama skunde, būdamas už pataisos įstaigos ribų, nuteistasis ir toliau tęs mokslą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems OASys metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam tiek 2017 m. lapkričio 9 d. socialinio tyrimo išvadoje, tiek ir 2018 m. sausio 24 d. išvadoje nustatomas tas pats pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 41, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai jam taip pat išlieka nepakitę ir sudaro 16 svertinių balų. Remiantis tiriamojo savęs vertinimo, apklausos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikiama informacija, 2018 m. sausio 24 d. socialinio tyrimo išvadoje išskiriamos analogiškos aplinkybės kaip ir ankstesnėje, kurios duomenimis remiantis nuteistajam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nesant naujų duomenų, kurie šiuo metu sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, juolab įvertinus tai, kad ir po paskutiniojo vertinimo nuteistasis nesilaikė pataisos įstaigos vidaus tvarkos, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo V. P. taikymo. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, jis, aktyviai mokydamasis, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką, taip pat, nepažeidinėdamas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, savo tinkamu elgesiu patvirtinti, jog būdamas laisvėje jis laikysis lygtinio paleidimo sąlygų. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kurie nuo paskutinio vertinimo nepakito (nesumažėjo), taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.