Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant ieškovui G. O., jo atstovei advokatei Ievai Kubilienei, atsakovui Č. P., jo atstovei advokatei Laimai Smolskienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Ernestai Mockutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. O. patikslintą ieškinį atsakovui Č. P., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl neatlygintino servituto nustatymo, dėl žemės sklypo kadastrinių ribų suderinimo ir registracijos panaikinimo ir atsakovo Č. P. priešieškinį dėl atlygintino servituto nustatymo ir pažeistų teisių atstatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl servituto nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktiką dėl servituto nustatymo, išaiškino, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai būtinas ir būtinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24, p. 63–67; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007, Teismų praktika 28, p. 71–77; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Servituto nustatymas, kai asmuo daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.

CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jų bei kitų normų pagrindu formuojama teismų praktika leidžia daryti esminę išvadą –nuosavybės teisės prioritetą prieš teisę į servituto nustatymą, nuosavybė neturi būti nepagrįstai varžoma, o objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti yra tas, kad be jo neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu reikalavimą atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti tako servitutą laiko pagrįstu, nes tiek šalių paaiškinimai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad šalims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ribojasi šonine riba ir šiuose sklypuose esantys sodo pastatai yra sublokuoti, įėjimas į ieškovui priklausantį sodo pastatą yra iš šoninės pastato pusės, kuri sutampa su sklypo riba. Dėl šios priežasties ieškovas į jam priklausantį sodo pastatą gali patekti tik atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, joje įrengtu taku. Šios aplinkybės neginčijo pats atsakovas Č. P., kuris taipogi priešieškinio pareiškimu prašo atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutą pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo planą. Todėl teismas laiko, kad tako servituto objektyvus būtinumas atsakovui priklausančiame žemės sklype yra įrodytas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl prašomo nustatyti servituto apimties. Ieškovas prašo atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti 14 kv.m. kelio servitutą pagal pateiktą žemės sklypo schemą (t. 2, b.l. 14), atsakovas prašo nustatyti 5 kv.m. kelio servitutą pagal jo pateiktą žemės sklypo planą (t. 2, b.l. 117).

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši nuostata reiškia, jog nuosavybės santykiai yra įstatyminio reguliavimo dalykas; kad nuosavybei ginti kuriama įstatymų sistema, užtikrinanti įvairių ir dinamiškų nuosavybės santykių apsaugą, kartu ir galimybę efektyviai panaudoti turtą savo bei visuomenės interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises. Tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. L. ir kt. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-2/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo K. S. (K. S.) v. Vilniaus rajono ŽŪM ,,Vanaginė” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lifosa“ v. Z. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2005; kt.). Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobūdį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-469/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; kt.).

CK normos, reglamentuojančios servituto turinį (CK 4.112 straipsnį), nustato apribojimus, kurie taikytini tarnaujančiajam daiktui. Tokie ribojimai turi būti kaip įmanoma mažesni ir kuo aiškiau apibrėžti.

Teismas, spręsdamas dėl nustatytino servituto apimties, pažymi, kad ieškovas pareikštu reikalavimu siekia nustatyti kelio servitutą, iš dalies atitinkantį susiformavusiam ir šiuo metu naudojamam keliui ieškovui į jam priklausantį sodo pastatą patekti. Ieškovas paaiškinimo metu nurodė, jog tiesiu taku dėl jam priklausančiame sodo sklype esančių medžių, rododendro krūmo patekti į G. O. priklausantį sodo pastatą yra patogiau, nei atsakovo prašomu nustatyti kelio servitutu. Tačiau teismas tokius ieškovo argumentus pripažįsta nepakankamais išvadai dėl ieškovo prašomo nustatyti kelio servituto pagrįsti. Ieškovo noras į jam priklausantį sodo pastatą patekti tiesiu taku yra visiškai suprantamas, tačiau, teismo nuomone, tokio noro įgyvendinimas nėra pateisinamas atsakovo nuosavybės teisių apsaugos aspektu, nėra suderinamas su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu ir nėra pakankamas pagrindas šioms teisėms varžyti tokia apimtimi, kokia prašo ieškovas. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis, fotonuotraukose užfiksuotą ginčo situaciją (t. 1, b.l. 71-76), žemės sklypo schemų duomenis (t. 2, b.l. 111, 117), laiko įrodyta aplinkybę, jog ieškovo patekimui į jam priklausantį sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinti pakanka nustatyti kelio servitutą pagal atsakovo Č. P. pateiktą žemės sklypo planą (t. 2, b.l. 117), tokiu būdu tenkinant atsakovo reikalavimą (CK 4.117 str., 4.118 str.) bei atmetant ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo schemą (t. 2, b.l. 111). Pažymėtina tai, kad vien tik ieškovo noro naudotis svetimu daiktu dėl patogumo ar naudingumo negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ir riboti kito savininko nuosavybės teisę ieškovo prašoma apimtimi. Tokia situacija nesuderinama su CK 4.126 straipsnyje nustatytu reglamentavimu ir todėl teisiškai nepagrįsta. Šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas yra apaugęs žole, į sodo pastatą taku, kuriuo iki šiol naudojasi ieškovas, patenkama tik atvykus į sodo sklypą arba išvykstant iš jo, todėl papildomai apriboti atsakovo galimybę naudotis jam priklausančia 9 kv.m. žemės sklypo dalimi (tuo atveju, jei būtų tenkinamas ieškovo reikalavimas), būtų neprotinga, nes, teismo nuomone, G. O. galės įgyvendinti savo teisę į sodo pastatą nustačius atsakovo žemės sklype servitutą atsakovo prašoma apimtimi. Ieškovo argumentas, jog atsakovas Č. P., nesutikdamas, kad jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), konfigūracija būtų pakeista taip, kad šiuo metu atsakovui priklausančiame žemės sklype esantis takas būtų ieškovui priklausančio žemės sklypo ribose, nesielgia kaip protingas ir rūpestingas savininkas, nėra teisiškai reikšmingas, nes, kaip bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė atsakovas Č. P., sklypo konfigūracijai pakeisti reikalinga atlikti kadastrinius matavimus, o tai atsakovui sudaro papildomas išlaidas, kurių ieškovas kompensuoti nesutiko. Be to, ieškovas nepateikė teismui objektyvių ir įtikinamų įrodymų, kad tokia galimybė iš tikrųjų egzistuoja. Šioje situacijoje pažymėtina tai, kad pakeitus sklypų konfigūraciją ir žemės sklypo daliai, kuriai teismo sprendimu nustatytinas servitutas, perėjus viešpataujančio daikto savininko nuosavybėn, nustatytas servitutas baigtųsi (CK 4.130 str. 1 d. 2 p.).

Dėl servituto atlygintinumo.

Teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne – yra viena esminių bylos aplinkybių, ištirtinų bylos nagrinėjimo metu; priešingu atveju tai reikštų nevisapusišką bylos aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą CPK 185 straipsnyje nustatytų taisyklių laikymosi aspektu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnyje nustatytas servituto atlygintinumas reiškia nuostolių atlyginimą ir kompensaciją, kaip atlyginimą, už teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad įstatymo įtvirtintas servituto atlygintinumas nepaneigia, jog jis gali būti ir neatlygintinis; servitutas laikomas atlygintiniu, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-527/2009).

Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovo kas mėnesį mokamą 30 Lt kompensaciją už jam priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą. Nurodo, kad, nustačius kelio servitutą, bus apribota jo, kaip savininko, teisė naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalimi, be to, bus pažeista jo teisė į privatumą, nes ieškovas į G. O. priklausantį sodo pastatą vaikščios taku, kuris yra priešais atsakovui priklausančio sodo pastato langus. Atsakovas Č. P. prašomo priteisti kompensacijos dydžio nepagrindė objektyviais įrodymais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismas teisingo atlyginimo klausimą privalo svarstyti net ir nesant pateikto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu, įvertinus nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą atsakovui priklausančio 0,0482 ha dydžio žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę - 9500 Lt, bei atsakovui priklausančio žemės sklypo dalies, kurioje nustatytinas servitutas, plotą (5 kv. m.), laikoma, kad protinga kompensacija už atsakovo teisių suvaržymą, jam priklausančiame žemės sklype nustatant servitutą, yra 98,55 Lt (9500 Lt : 0,0482 kv.m. x 0,0005 kv.m.), nes atsakovas, nustačius kelio servitutą, neteks galimybės naudotis 5 kv.m. ploto jam priklausančio žemės sklypo dalimi.

Dėl įpareigojimo ieškovą išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis.

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies, 75 proc., iš ieškovo atsakovui priteistini 75 proc. atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 147,00 Lt atsakovo sumokėtas žyminis mokestis (t. 2, b.l. 9), 3200 Lt išlaidos už advokato teisinę pagabą (t. 2, b.l. 39, 40, 41, 42, 43) ir 449,85 Lt kitos bylinėjimosi išlaidos (t. 2, b.l. 39, 44, 45, 46, 48, 50) (CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1, 2 d., 98 str.). Taip pat iš ieškovo valstybei priteistini 75 proc., t.y. 37,40 Lt, iš atsakovo priteistini 25 proc., t.y. 12,47 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (kurias sudaro 49,87 Lt) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo G. O. ieškinio dalyje dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų ribų suderinimo panaikinimo ir kadastrinių matavimų registracijos kadastro duomenų žemėlapyje ir registre panaikinimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Grąžinti ieškovui G. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 75 proc., t.y. 107 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-11-07 terminale Perlo paslaugos (t. 1, b.l. 110, CPK 87 str. 2 d.).

Likusioje dalyje ieškovo G. O. ieškinį atmesti.

Atsakovo Č. P. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų kelio servitutą, pažymėtą UAB „Geomatininkų grupė“ 2013-02-04 parengtame žemės sklypo plane indeksu S1-5, leidžiant šioje žemės sklypo dalyje įrengti pėsčiųjų taką ir naudotis šia žemės sklypo dalimi patekimui į sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo G. O. atsakovui Č. P. 98,55 Lt kompensaciją.

Įpareigoti ieškovą G. O. ieškovo lėšomis per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai nutiestą taką, išklotą plytelėmis, toje atsakovui Č. P. priklausančioje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nėra šiuo sprendimu nustatomas pėsčiųjų kelio servitutas. Išaiškinti, kad ieškovui G. O. neįvykdžius sprendimo šioje dalyje per nustatytą terminą atsakovas Č. P. turi teisę atlikti šiuos veiksmus ir kartu išieškoti iš ieškovo G. O. reikiamas lėšas (CPK 273 str. 3 d.).

Likusioje dalyje atsakovo Č. P. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. O. atsakovui Č. P. 2847,64 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis litus, 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. O. 37,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo Č. P. 12,47 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.