Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas kaip vykdantis individualią veiklą, teistas:

2023 m. birželio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą dvejiems mėnesiams, įpareigoti tęsti darbą, jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. K. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 23 d., laikotarpiu nuo 11:30 val. iki 13:00 val., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) namo pirmoje bendro naudojimo laiptinėje, tarp 4 ir 5 aukštų laiptų aikštelėje, pagrobė 2 vnt. akumuliatorių 18V, Li-Ion 5.0Ah, BL1850B „Makita“, bendros 164,56 eurų vertės, akumuliatorinį kampinį šlifuoklį 18V „Makita“, 163,35 eurų vertės, akumuliatorinį perforatorių 18V SDS+ LED „Makita“, kurio vertė 163,35 eurai, akumuliatorinį gręžtuvą 18V 2x5.0Ah Li-ion 54/36 Nm, 1,8 kg LED „MAKPACK“, 296,45 eurų vertės, įrankių krepšį „Makita“, 48,4 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 836,11 vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 836,11 eurų turtinę žalą. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

4. Kaltinamojo kaltė, be paties prisipažinimo, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

6. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis K. S. 2024 m. rugpjūčio 23 d. 12:33 val. kaip kurjeris pristatęs maisto produktus adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 836,11 Eur vertės turtą, kurį tą pačią dieną atidavė į lombardą, esantį Žemaitijos g. 22-1, Mažeikiai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad suprato, jog ima svetimus daiktus ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo veiksmai laikytini svetimo turto pagrobimu, nes buvo įgyta galimybė valdyti, naudotis ir disponuoti šiais daiktais, ką kaltinamasis ir padarė, parduodamas daiktus lombarde. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus ir laikytini K. S. kaltės įrodymais. Teismo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai aiškiai patvirtina, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia - veikos darymo metu suvokė neteisėtą veikos pobūdį bei siekė ir norėjo taip veikti.

7. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo kaltės ir jos formos darant nusikalstamą veiką, kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl pripažintina, kad K. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

III. Bausmės skyrimo motyvai

8. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltės formą (padaryta tyčinė nusikalstama veika).

10. Kaltinamasis tyčia padarė nesunkią nusikalstamą veiką, kuri baigta (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis). K. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistu už analogišką veiką (teistumas išnykęs), be to, anksčiau jis daug kartų teistas užsienyje už analogiškus nusikaltimus (t. 1, b. l. 77-94). K. S. vien per paskutinius vienerius metus administracine tvarka baustas 18 kartų, baustumas neišnykęs, nes nėra sumokėjęs visų paskirtų baudų (t. 1, b. l. 95-148), turintis individualios veiklos pažymą (1 t., b. l. 150-151). Šiuo metu jam kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-265832024 yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. K. S. yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, BK 187 straipsnio 3 dalyje (t. 1, b. l. 29). Duomenų apie registraciją nuo priklausomybės ar psichiatrinių ligų gydymo UAB „Mažeikių psichikos sveikatos centras“ negauta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertintina ir tai, kad 2023 m. birželio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau tai nesulaikė jo nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo, dėl ko konstatuotina, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė kaltinamajam įtakos nepadarė ir nepasiekė įstatyme numatytų bausmės tikslų.

11. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalis numato dvi su laisvės atėmimu susijusias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas paskirti tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Kaltinamajam anksčiau Lietuvoje jam nebuvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, todėl teismas nemato pagrindo skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgus į visus bylos ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas mano esant tikslinga kaltinamajam skirti arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui. Teismo vertimu, parinkta bausmės rūšis, jos dydis, bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir kaltinamasis K. S. bus pakankamai nubaustas ir leis užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, kartu bus užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12. Įvertinus visus išdėstytus motyvus ir argumentus, K. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir K. S. paskirtina galutinė bausmė – 50 (penkiasdešimties) parų areštas.

13. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą, o kartu su ja teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ar nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

14. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad, nors K. S. arešto bausmė paskiriama ir pirmą kartą, tačiau kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, taip pat turi nemažai teistumų už užsienyje padarytas analogiškas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis vien administracine tvarka baustas kelias dešimtis kartų, o paskirtų baudų nemoka, tai rodo, kad nėra tikslinga atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Be to, įvertintina ir tai, kad šiuo metu K. S. kitame ikiteisminiame tyrime yra taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismo vertinimu, tik realios arešto bausmės atlikimas, leis pasiekti bausmės tikslus ir užkirsti kelią kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra teisinio pagrindo K. S. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą.

IV. Civilinio ieškinio išsprendimas

15. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

16. Civiliniu ieškovu šioje byloje pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41-43), kuri pareiškė civilinį ieškinį dėl 836,11 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. BPK 115 straipsnyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

17. Bylos medžiaga nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 2 vnt. akumuliatorių 18V, Li-Ion 5.0Ah, BL1850B „Makita“, bendros 164,56 eurų vertės, akumuliatorinį kampinį šlifuoklį 18V „Makita“, 163,35 eurų vertės, akumuliatorinį perforatorių 18V SDS+ LED „Makita“, kurio vertė 163,35 eurai, akumuliatorinį gręžtuvą 18V 2x5.0Ah Li-ion 54/36 Nm, 1,8 kg LED „MAKPACK“, 296,45 eurų vertės, įrankių krepšį „Makita“, 48,4 eurų vertės, bendrai pagrobė 836,11 Eur vertės turto. Šios sumos pagrįstumą ir daiktų komplektiškumą įrodo civilinio ieškovo byloje pateikta UAB „Gitana“ 2024 m. birželio 5 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. GSI-0098105 (t. 1, b. l. 4), o kaltinamasis pripažino pagrobęs šiuos daiktus, teisminio bylos nagrinėjimo metu nei šių daiktų kiekio, nei nustatytos jų vertės neginčijo. Taigi ginčo dėl pagrobtų daiktų vertės byloje nekilo, kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu, todėl teismas neturi pagrindo netikėti civilinio ieškovo nurodytomis pagrobtų daiktų vertėmis. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo kaltė įrodyta ir K. S. pripažintinas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo K. S. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistinas 836,11 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų ir 11 ct) suma nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 3 d. pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad dėl K. S. atstovavimo patyrė 366,26 Eur išlaidų. Kaltinamojo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus teisiamojo posėdžio metu prašė valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

20. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. S. suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, todėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi pripažinta, kad jo gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas Vilmantas Poškus. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Taigi gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Atsižvelgiant į tai, kad K. S. šiuo metu kitame ikiteisminiame tyrime yra suimtas, niekur nedirba, jokių pajamų negauna, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai iš kaltinamojo nepriteistinos.

22. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

23. Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹ straipsniais bei 178 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo K. S. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 836,11 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų ir 11 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Išaiškinti K. S., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, Trakų g. 10, Šiauliai). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės data.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.