Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolu E. S. buvo inkriminuotas pažeidimas pagal Lietuvos ATPK 126 str. 1 d., kad jis 2013 m. gegužės 10 d., apie 9 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Mercedes Benz 312D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilės alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nurodė, kad teismas neatliko visų būtinų veiksmų įrodant E. S. padarytą KET pažeidimą, nepaskyrė ekspertizės, todėl nėra paneigtas pirminis policijos pareigūnų darytas neblaivumo testas. Teismas nėra ikiteisminio tyrimo institucija, atliekanti ikiteisminio tyrimo įstaigos funkcijas ir renkanti įrodymus, teismas neturi pareigos įrodinėti asmenų kaltę padarius teisės pažeidimą. Teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti kokius nors veiksmus, siekdamas pašalinti tam tikrus prieštaravimus, esančius byloje, siekdamas nustatyti tiesa, tačiau, kaip teigia apeliantas, įrodymų nerenka ir asmens kaltės padarius teisės pažeidimą neįrodinėja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarime (Administracinė byla Nr. N62 – 3686/2008) išaiškino, jog būtent policijos įstaigai (pareigūnams) šiuo atveju tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius pažeidėjo neblaivumą.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. S. blaivumas buvo patikrintas du kartus, pirmą kartą 9 val. 52 min. ir nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilės alkoholio), antrą kartą 10 val. 21 min. ir nustatytas 0,00 promilių girtumas. ATPK 249 str. numatyta, jog kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. Vienas kertinių baudžiamojo proceso nekaltumo prezumpcijos principų teigia, jog bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio mėn. 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2013). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog asmens blaivumo testai buvo padaryti per trumpą laikotarpį. Jie buvo atliekami to paties pareigūno bei su tuo pačiu alkotesteriu „Alcotest 6810 ARAA-0125“ (b. l. 5). E. S. neigė vartojęs alkoholį bei tvirtino, jog jaučiasi blaivus ir nurodė, kad prieš pirmąjį testą buvo pavartojęs purškiamą burnos gaiviklį, kurio sudėtyje yra alkoholio. Šie E. S. parodymai nepaneigti byloje surinktais įrodymais ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgęs į minėtas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹²straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.