Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2023 metų gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 18 d. 9.30 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, žiauriai elgėsi ir kankino tris mišrūnų veislės kates - smaugė jas kilpa ir ne mažiau kaip 1-2 kartus, kiekvienai iš jų, kirviu smūgiavo per galvą, dėl ko apytikriai 10 metų amžiaus vaikingai katei padarė: skilimą per kaukolės viršugalvį ir kaktikaulio kaulus, dešiniosios pusės kaktikaulio skersinį lūžį, išplitusias kraujosruvas, hematomas galvos srities poodyje, po galvos smegenų dangalais, galvos smegenų edemą, apatinėje kaklo dalies poodyje 0,5 ir 0,8 cm skersmens kraujosruvas, plaučių emfizemą, po ko dėl trauminės kilmės galvos smegenų sužalojimo bei galimos mechaninės asfiksijos gyvūnas nugaišo; apytikriai 5-6 metų amžiaus katei padarė: daugybinius skeveldrinius kaukolės viršugalvio, kaktikaulio, nosikaulio lūžius, pažeidė galvos smegenų anatominę struktūrą (smegenys sutraiškytos), pažeidimo srityje išplitusias hematomas, kraujosruvas, kraujo krešulius trachėjoje ir bronchuose, plaučių emfizemą, vidaus organų ischemiją, oligodontiją (išmušti priekiniai viršutiniai dantys), po ko dėl trauminės kilmės galvos smegenų sužalojimo gyvūnas nugaišo; apytikriai 1-2 metų amžiaus katei padarė: daugybinius skeveldrinius kaukolės kairiosios pusės viršugalvio, kaktikaulio, nosikaulio lūžius, pažeidė galvos smegenų anatominę struktūrą (smegenys sutraiškytos), pažeidimo srityje išplitusias hematomas, kraujosruvas, kraujo krešulius trachėjoje ir bronchuose, plaučių emfizemą, vidaus organų ischemiją, po ko dėl trauminės kilmės galvos smegenų sužalojimo katės nugaišo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis V. S. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino. Paaiškino, kad jis gyveno pas savo sugyventinę B. M., adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinė laikė septynis katinus. Jie vaikščiojo kur norėjo, kambaryje atlikinėjo gamtinius reikalus kur papuolė, visur smirdėjo. Jie prie jo buvo pripratę, jo nebijojo. Dar kaimynė I. Ž. skundėsi, kad katinai išknisa jos daržus, daržuose atlieka gamtinius reikalus ir sakė jiems susitvarkyti katinus. 2023 m. gegužės mėnesį, tiksliai nepamena dienos, bet galėjo būti 18 diena, valandos nežino, jis susinervavo ir kuris katinas pakliuvo po ranka tą ir pagavo. Tie trys katinai atėjo į kambarį, tai jis juos po vieną pagavo ir vienam iš jų radęs kambaryje virvelę uždėjo ant kaklo ir iškėlęs palaikė, o, kad jis nesikankintų ir greičiau užsibaigtų prie krosnies paėmė stovėjusį kirvuką ir kelis kartus jam padaužė per pakaušį. Jis nuėmė katinui virvę nuo kaklo ir įdėjo katiną į juodą maišą. Tuomet antrą katiną pasigavo, ranka prispaudė prie grindų ir kelis kartus kirvuku padaužė per pakaušį, su trečiu katinu pasielgė taip pat kaip su antru. Visus katinus sudėjo į juodą maišą ir nunešęs už namo įmetė į žolę. Kirvukas buvo nedidelis, geltonu kotu, jį padėjo prie krosnies, o virvę paliko kambaryje. Kai praėjo pyktis labai pasigailėjo taip pasielgęs ir pradėjo verkti. Kad užmušė katinus jis niekam nesakė. Atvažiavusi B. dukra R. M. sudegino jo ir B. drabužius ir išvarė jį iš jos mamos namų. Šiuo metu gyvena pas savo brolį, adresu (duomenys neskelbtini). Labai gailisi dėl tokio savo elgesio (el. b. l. 103-106).

Be kaltinamojo V. S. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. paaiškino, kad 2023 m. gegužės 18 d. apie 19.00 val. ji paskambino pabendrauti draugei, kurios nurodyti negali, nenori, kalbant su ja, ji jai pasakė telefonu, kad mamos sugyventinis pakorė kates. Vakare po darbo atėjo pas mamą adresu (duomenys neskelbtini)., pažiūrėti ar gyvi katinai. Paklausus pas V. S. ar yra tai tiesa, kad katinus jis pakoręs. Šis atsakė, kad taip, kad jie yra padėti į vietą, jų gyvų nėra, jis taip pasakė. Šiandien, tai yra 2023 m. gegužės 19 d. apie 21.20 val., ji vėl nuvyko adresu (duomenys neskelbtini)., ir apžiūrėjus kiemą rado juodame polietileniniame maiše tris negyvus katinus. Iš karto apie rastus negyvus katinus pranešė į BPC, atvykę pareigūnai juos paėmė (el. b. l. 44–46).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja R. M. paaiškino, kad V. S. dažnai lankydavosi jos namuose, nes jie esą seni pažįstami ir geri draugai. Kartu su V. jie vartodavo alkoholį, tačiau negyveno kaip sugyventiniai, tai yra nevedė bendro ūkio. Alkoholį jie vartodavo ne vieną dieną, todėl ji negali pasakyti dienos, kada V. užmušė tris jos namuose augintas kates ir to pati nematė, nes buvo neblaivi ir miegojo. Kaimynė I. Ž. ir jai, ir V. ne kartą skundėsi, kad katės dergia jos daržus, malkas ir panašiai. Su V. jie niekada nekalbėjo, kad reikia atsikratyti jos auginamomis katėmis, be to paskutiniu metu jos auginamos šešios katės gyveno kieme. Lauke ji joms padėdavo maistą ir į namus jos retai užeidavo. Ji nematė, kokiu būdu V. įsiviliojo jos tris kates, kaip jis jas užmušė ir kur padėjo jų palaikus. Užmuštų kačių ar kraujo žymių namuose ji nematė. V. jai tik pasakė, kad jos trijų kačių jau nebėra, jis jas sutvarkė, o daugiau jai nieko nesakė ir nepasakojo, o ji jo ir neklausė. Neprisimena, kad apie tai ji būtų kalbėjusi su kaimyne I. Ž.. Šiuo metu jos namo kieme gyvena dvi katės ir vienas kačiukas. Dėl užmuštų kačių, ji V. S. jokių pretenzijų neturi ir nereiškia, nes užmuštų kačių ji nepirko, jos pas ją priklydo ir ji jas augino, tai yra maitino. Po apklausos policijoje V. S. buvo užėjęs pas ją į namus ir prašė, kad ji tyrėjai pateiktų apžiūrai kirvį, kuriuo jis užmušė kates. V. parodė kirvį, kuriuo jis tai padarė. Minimas kirvis priklauso jai ir buvo laikomas virtuvėje prie pečiaus. Kirvis buvo skirtas malkoms smulkinti. Ji nebuvo informuota ir nežinojo, kad V. ketina užmušti jos kieme gyvenusias kates. Apie tai kalbos su juo nebuvo. V. tai padarė vienas, jai nežinant ir nematant. Įvykio metu V. buvo neblaivus, nes minimą dieną jie kartu su juo vartojo alkoholį. Po įvykio V. jos namuose apsilanko retai ir pas ją nepasilieka. Nori pasakyti, kad jokios virvės virtuvėje ar kambaryje nerado, kur ji dingo nežino (el. b. l. 51–54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Ž. paaiškino, kad pažįsta kaimyną V. S.. Jis gyvena kartu su sugyventine B. M. šalia jos adresu (duomenys neskelbtini). B. ir V. laiko šešis katinus. Tie katinai gyvena lauke ir viduje. Šių metų gegužės 18 d. apie 9.30 val. ryte ji buvo lauke savo darže. Jai bebūnant, kaimynė B., praeidama pro ją, grįždama iš parduotuvės jai pasigyrė, kad jau trijų katinų nebėra, kad V. jos sugyventinis juos pakorė. Daugiau ji jai nieko nesakė. Jai atrodė, kad B. tuo metu dar nebuvo girta, ji rodė nusipirktas cigaretes. Paskui tos dienos vakare pas kaimyną V. atvažiavo B. dukra R. M., kuri penktadienį su policijos pareigūnais rado tris katinus maiše, pas B. sklype. Kaip tie katinai nugaišo, ji pasakyti negali, tik pasakė tą, ką girdėjo iš B. M. (el. b. l. 37–40).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemas. Kairėje kiemo pusėje matomas vieno aukšto gyvenamasis namas, toliau auga pavieniai medžiai, dešinėje pusėje matomi toliau gyvenamieji namai, už jų matomi geležinkelio bėgiai. Į įvykio vietą patekimas be apribojimų, į kiemą patenkama nuo žvyro danga grystu keliu, kiemas apaugęs aukšta žole, kieme matomos sukrautos šiukšlės, už šiukšlių krūvos yra sudėtos šakos, kurios apaugusios aukšta žole, už kurių matomas juodos spalvos polietileninis maišas, kuriame yra trys negyvos katės. Apžiūros metu trys katės paimtos prie tyrimo medžiagos (el. b. l. 14–16).

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus pateiktuose atsakymuose į užduotį atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad katės mišrūnės, neženklintos, tikslaus amžiaus pasakyti negali. Galima spręsti, kad pirmos katės, kuri buvo vaikinga (gimdoje rasti trys vaisiai), amžius yra apytikriai ≥ 10 metų. Antros katės amžius - apytikriai 5-6 metų. Trečios katės amžius - apytikriai 1-2 metų. Atsižvelgiant į kačių kūne nustatytų sužalojimų sunkumą ir lavoninius pokyčius, galima spręsti, kad jie padaryti prieš pat kačių nugaišimą. Kačių kūne buvo nustatyti šie sužalojimai: pirmos katės - skilimas per kaukolės viršugalvio, kaktikaulio kaulus; dešiniosios pusės kaktikaulio skersinis lūžis; išplitusios kraujosruvos, hematomos po galvos smegenų dangalais; galvos smegenų edema; apatinėje kaklo dalies poodyje 0,5 ir 0,8 cm skersmens kraujosruvo; silpna plaučių edema, plaučių emfizema; antros katės - daugybiniai skeveldriniai kaukolės viršugalvio, kaktikaulio, nosikaulio lūžiai; pažeista galvos smegenų anatominė struktūra (smegenys sutraiškytos); pažeidimo srityje išplitusios hematomos, kraujosruvos; kraujo krešuliai trachėjoje ir bronchuose; silpna plaučių emfizema; vidaus organų ischemija; oligodontija (išmušti priekiniai viršutiniai dantys); trečios katės - daugybiniai skeveldriniai kaukolės kairiosios pusės viršugalvio, kaktikaulio, nosikaulio lūžiai; pažeista galvos smegenų anatominė struktūra (smegenys sutraiškytos); pažeidimo srityje išplitusios hematomos, kraujosruvos; kraujo krešuliai trachėjoje ir bronchuose; silpna plaučių edema; plaučių emfizema; vidaus organų ischemija. Pirma katė nugaišo dėl trauminės kilmės galvos smegenų sužalojimo ir galimai mechaninės (stranguliacinės) asfikcijos. Antra ir trečia katės nugaišo dėl trauminės kilmės galvos smegenų anatominės struktūros pažeidimo (galvos smegenų sutraiškymo). Įvertinus kačių kūne nustatytų sužalojimų anatominę vietą, pobūdį ir sunkumą, galima spręsti, kad mirtini sužalojimai visų kačių galvoje atsirado stipriai sudavus kietu, buku daiktu. Katėms plaučiuose (ir pirmos katės kaklo srityje) buvo nustatyti patologiniai anatominiai pokyčiai, kurie, galima spręsti, galėjo išsivystyti dėl mechaninės asfikcijos, todėl galima daryti prielaidą, kad katės galėjo būti dar ir smaugiamos kilpa (el. b. l. 29–33).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja B. M. savanoriškai pateikė kirvį (el. b. l. 55–57).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kirvis, kuris metalinis, ne naujas, geltonai - juodos spalvos plastiko kirvakočiu. Kirvakotis - 33 cm ilgio, ant jo įspaustas užrašas „CROWNMAN“. Kirvio pentis - 3,5 cm pločio ir 5,0 cm aukščio. Kirvio ilgis - 15,5 cm., plotis ties ašmenimis - 11,5 cm. Ant kirvio pleišto šono įspausta: „D .., 5131, 800“ ir viename šone, prie penties matoma rudos spalvos, panaši į kraują, dėmė 2,5 cm x 2,0 cm diametro (el. b. l. 58–61).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ar jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Taigi ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, t. y.: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Būtent padariniai šią nusikalstamą veiką skiria nuo administracinės atsakomybės už iš esmės analogiško pobūdžio veiksmus. Šie veiksmai (žiaurus elgesys ir kankinimas), nors tarpusavyje itin susiję, tačiau teismų praktikoje yra vertinami kaip alternatyvūs ir todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad Kaltinamasis V. S. 2023 metų gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 18 d. 9.30 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, žiauriai elgėsi ir kankino tris mišrūnų veislės kates - smaugė jas kilpa ir ne mažiau kaip 1-2 kartus, kiekvienai iš jų, kirviu smūgiavo per galvą, dėl ko nugaišo, tokiais savo tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnais, dėl ko gyvūnai žuvo. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo V. S. nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

V. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 150–151).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis V. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnis). Vertinant kaltinamojo V. S. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 125–126, 127–128), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (el. b. l. 134). Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl įvykdytos nusikalstamos veikos laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią bei dvi sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnis), su šios bausmės rūšimi ir dydžiu kaltinamasis sutiko, todėl teismo manymu, viešųjų darbų bausmė yra teisinga bausmės rūšis.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir baudžiamojo įsakymo įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis, kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas B. M. (el. b. l. 71–73, 74–75), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliekamas disponuoti B. M. savo nuožiūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti visuomenės labui 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. galutinę 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti visuomenės labui 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui – kirvį, kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas B. M., įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliekamas disponuoti B. M. savo nuožiūra.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.