Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-337-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-13
Bylos Nr.
1A-263-337-2012
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00340-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
D. V.
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1A-263-337/2012
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00340-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant: prokurorei Gražinai Petrulytei,nuteistajam D. V.,gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 6 d. apie 09.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus- sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, sukdamas į kairę ir privalėdamas duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas, to nepadarė, ir parbloškė pėsčiąją, ėjusią jam iš kairės pusės pėsčiųjų perėja šviečiant žaliam šviesoforo signalui važiuojamąja dalimi, į kurią suko automobilis, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios N. L. sveikata, - jai nustatyta galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas, muštinės žaizdos kaktoje ir smakre, poodinės kraujosruvos juosmens ir dubens sričių dešinėje pusėje.

D. V. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – taikyti BK 38 str. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.

Šalies argumentai

D. V. nurodo, kad nustatytas faktines aplinkybes jis pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusioji jam civilinio ieškinio nepareiškė, kadangi jis žalą atlygino. Teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis pripažino kaltę, gailisi ir atlygino žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nurodo, kad nukentėjusioji pateikė teismui prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nesutinka su teismo motyvais, jog nėra pagrindo taikyti BK 38 str. nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai paskyrė bausmę, teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dalyje neatitinka bylos aplinkybių.

Nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog jis nusikalstamą veiką padarė nepraėjus metams po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo, pažeidė nekaltumo prezumpciją, kadangi dėl anksčiau įvykusio eismo įvykio jis nėra pripažintas kaltu.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė BPK 20 str. nuostatas, kadangi byloje kaltinantiems įrodymams suteikė pranašumą prieš jį teisinančius, kitus bylos įrodymus.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas jį kaltinantiems įrodymams teikė pranašumą byloje. Įvertinusi duomenis baudžiamojoje byloje kolegija konstatuoja, kad teismas D. V. pripažino kaltu ištyręs visus bylai išspręsti reikšmingus duomenis bei įvertinęs bylos įrodymų visumą, taip pat ir paties apelianto visišką prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviai prašymų ar papildymų dėl kitų bylos duomenų, kurie nebuvo teismo pagarsinti, neturėjo (b.l. 102). Kolegija konstatuoja, kad apelianto teiginys dėl įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikymo yra niekuo nepagrįstas ir atmetamas.

Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, jog nėra pagrindo taikyti BK 38 str. nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. BK 38 str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje yra BK 38 str. 1 d. 1-3 p. numatyti pagrindai atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau sutiktina ir su išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad D. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2012-03-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. Nors šis nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs ir iki priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo priimtas, tačiau iš jo matyti, kad D. V. dėl pirmosios, 2010-02-01 padarytos nusikalstamos veikos, kuri taip pat padaryta pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kaltę pripažino ir šią aplinkybę patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tokios aplinkybės neduoda pagrindo manymui, kad D. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog jis nusikalstamą veiką padarė praėjus metams po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo, pažeidė nekaltumo prezumpciją, kadangi apkaltinamasis nuosprendis dėl pirmosios iš veikų dar nebuvo priimtas, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir esant visiems BK 38 str. 1 d. numatytiems pagrindams teismas gali, bet neprivalo asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Skirdamas D. V. bausmę teismas į apelianto skunde nurodomas aplinkybes, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, atsižvelgė ir pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisBronė Vidzėnienė