Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-02-10 · Civilinė byla Nr. e2VP-12042-779/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
e2VP-12042-779/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
V. S., A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-12042-779/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05963-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., A. S. (A. S.), antstolė Asta Stanišauskaitė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti A. S. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinės V. S. gaunamų pajamų ir į ½ piniginių lėšų.

Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/16/01022, pradėtą pagal 2016-06-22 VMI sprendimą Nr. (23.31-08)483-74153 ir 2016-06-27 VMI sprendimą Nr. (23.31-08)483-75348 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos VMI naudai. Skolininkas skolos nėra sumokėjęs. Areštuotose skolininko sąskaitose piniginių lėšų iki 2017-01-09 nebuvo, nekilnojamojo turto skolininkas neturi, todėl nukreipti išieškojimą į skolininko turtą nėra galimybės, skolininkas nedirba. Antstolė Asta Stanišauskaitė, nustačiusi, kad skolininkas yra vedęs ir skolininko sutuoktinė V. S. dirba (duomenys neskelbtini), 2017-01-09 patvarkymu pasiūlė išieškotojui per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas A. S. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu V. S.. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punkte numatyta, kad pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kaip minėta, suinteresuoti asmenys – skolininkas A. S. ir V. S. yra sudarę santuoką, duomenų, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, byloje nėra. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad suinteresuoto asmens V. S. pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas bei piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui – skolininkui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės veiklos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, mokamas įmonėje (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis V. S. turimų piniginių lėšų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė