- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- eI2-14186-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04264-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Ramūnas Klišauskas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Klišausko, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-07-23 sprendimą Nr.24S172795 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių dokumentų.
Nurodo, kad atsakovas sprendimą motyvuoja tuo, kad pareiškėjas nepateikė atsakovo parengto klausimyno dėl papildomos informacijos apie kurio pateikimą atsakovas informavo 2024-05-21 ir 2024-05-30. Mano, kad įvyko iš esmės nesusipratimas, kadangi pareiškėjas nesuprato paklausimų turinio, nes teikiant prašymą dėl leidimo laikytinai gyventi pareiškėjas buvo užpildęs klausimyną ir jį pateikęs su visais dokumentais.
Teigia, kad dėl netinkamo bendradarbiavimo priėmus sprendimą, pareiškėjui tenka ypač neadekvačios pasekmės – pareiškėjas prarado teisę vienerius metus teikti prašymą dėl leidimo laikytinai gyventi (UTPĮ 35 str. 2 d.), t.y. iš esmės praras darbą bei teisėtą pagrindą būti Lietuvoje, todėl mano, kad įvykęs nesupratimas neturėtų sukelti neadekvačių ir neproporcingų pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad Migracijos departamentas sutikrinęs, ar prie prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti visi prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiantys duomenys ir dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti, nustatė, kad asmuo nėra užpildęs Klausimyno, nors jis atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją, kuriai klausimyną užpildyti yra privaloma.
Nurodė, kad atsakovui siuntė pranešimus su prašymu užpildyti klausimyną, tačiau atsakovas neužpildė jų per nustatytą terminą. Prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas buvo sustabdytas. Pažymi, kad Migracijos departamentas asmens prašymo, kad per nustatytą terminą negali užpildyti Klausimyno ir prašo pratęsti terminą reikiamam dokumentui sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti pateikti, negavo.
Teigia, kad Migracijos departamentas pagrįstai sustabdė prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjo terminą ir vadovaujantis LLG aprašo 10. 31 p. užsienietis užpildydamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS, turi užpildyti Klausimyną ir paprašė užpildyti Klausimyną, tačiau asmuo per Migracijos departamento nustatytą terminą nepateikė trūkstamo dokumento sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024-07-23 sprendimo Nr.24S172795 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. O. yra Rusijos pilietis, gimęs (duomenis neskelbtini).
Migracijos departamentui 2023-09-04 buvo pateiktas bendrovės Tarpininkavimo raštas Nr. 20240510-090101, kuriame nurodyta, jog užsienietis ketina dirbti bendrovėje Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209). Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigotas mokėti mėnesio darbo užmokesčio dydis 1526 Eur.
2024-05-10 darbdavys taip pat pateikė prašymą pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.
2024-05-21 Migracijos departamentas išsiuntė asmeniui pranešimą apie tai, kad iki 2024-05-27 asmuo privalo užpildyti Klausimyną.
2024-05-30 Migracijos departamentas išsiuntė asmeniui pakartotinį pranešimą su prašymu užpildyti Klausimyną, per 5 darbo dienas, nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos.
2024-07-11 Migracijos departamentas išsiuntė asmeniui pakartotinį pranešimą su prašymu užpildyti Klausimyną per 5 darbo dienas, nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos.
Migracijos departamentas 2024-07-23 priėmė Sprendimą Nr.24S172795, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmės, asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a)pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesni negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.
Tvarkos aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta pragyvenimo Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
UTPĮ 44 straipsnyje (3-5 dalyse) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; o kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Minėto aprašo 2 skyrius numato, kad prašymų išduoti ar pakeisti leidimą, prašymo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi ir prašymo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį pateikimo tvarką. 10.3¹ punktas numato, kad užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as) (šis papunktis taikomas, kai užsienietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą.
Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra UTPĮ suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymėtina, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).
Migracijos departamentas nustatė, kad visi siųsti pranešimai buvo perskaityti. Asmuo dėl šių pranešimų neskambino ir nesikreipė į departamento darbuotojus, taip pat nebandė ieškoti būdų juos perskaityti ir atsakyti. Įvertinus asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad asmuo turėjo išduotas Lietuvos Respublikos nacionalines vizas ir galiojusį leidimą laikinai gyventi iki 2024-08-16. Asmuo nuo 2019-07-01 iki dabar dirba Bendrovėje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeimininių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Vertintina, kad pareiškėjas pakankamai ilgą laikotarpį praleidęs Lietuvoje, suprasdamas procedūros eigą ir svarbą Migracijos departamentui nepateikė reikalaujamų duomenų, neatsakė į pateiktus klausimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi pakeisti, prašymą teikiantis asmuo patvirtina, jog žino, kad turi informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, bendradarbiauti su Departamentu ir sekti valdžios institucijų oficialius nurodymus. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjui visa tai buvo išaiškinta.
Departamento pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui, net kelis kartus buvo siųsti pranešimai su prašymu užpildyti klausimyną. Pareiškėjas argumentuoja, kad neginčijo, jog klausimynas buvo jam pateiktas tiek fiziškai, tiek elektroniniu būdu, todėl atsakovas nepaneigė, kad dar iki pateikiant paklausimus pareiškėjas buvo pateikęs užpildytą klausimyną. Mano, kad priimtas sprendimas yra ne tik neproporcingas, tačiau ir atitinkantis biuriokratizmo sąvoką, nepagrįstai reikalaujant to, kas buvo įvykdyta.
Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, kad pareiškėjas būtų anksčiau užpildęs minėtą klausimyną. Tampa neaišku, kada jis buvo užpildęs klausimyną, galbūt pareiškėjas jį užpildė teikdamas pirmesnius prašymus išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tokiu atveju jo užpildytas klausimynas, negalioja šiam leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti.
Pareiškėjas atsakovo priimto ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad atsakovas sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs ir negali suprasti, kokiu pagrindu jam yra neišdavė leidimo laikinai gyventi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, vertintini kaip nepagrįsti.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą, kaip ir minėta, aplinkybių, nepateikė ir teismui pateiktame skunde.
Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Tai, kad pareiškėjas gavo vėliau ginčijamą sprendimą, nevertinta kaip esminė, reikšminga aplinkybė, dėl kurios skundas turėtų būti naikinamas, nes pareiškėjas įgyvendino savo teisę sprendimą apskųsti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. gegužės 2 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24S112674, kuriuo nuspręsta atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, UTPĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Procesinis sprendimas šioje byloje priimtas atsakovo naudai, pareiškėjo skundas atmestas, ginčas išspręstas ne pareiškėjo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjui nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.