- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- 1-467-714/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Nukentėjusysis
- A. P., L. P.
- Kaltinamasis
- Ž. R.
- Kategorijos
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Dangirai Vidutienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. R. 2018 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto, priklausančio A. ir L. P., kilusio žodinio konflikto metu, stovint tarp pravirų buto durų, tyčia sugriebė A. P. už dešinės rankos dilbio, bandė ją ištempti į laiptinę, tokiu būdu A. P. sukėlė fizinį skausmą.
Taip pat, Ž. R. 2018 m. birželio 8 d., apie 17.10 val., daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini) laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto, priklausančio A. ir L. P., kilusio žodinio konflikto metu, tyčia trenkė vieną kartą alkūne L. P. į kaklą, po to, rankomis suėmęs spaudė jo kaklą, padarydamas L. P. sprando dešinės pusės – kaklo sumušimą, tokiu būdu nukentėjusiajam L. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino.
2018 m. birželio 14 d. kaltinamojo Ž. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2007 metais jis susituokė su A. P. (buvusi R. iki 2018 m. rugsėjo 22 d.). Jų santuokoje 2009 metais gimė dukra G.. 2011 metais jie santuoką nutraukė ir dukra liko gyventi su A. P.. 2017 metais jie sudarė taikos sutartį, pagal kurią jis gali pasiimti savo dukrą kas antrą savaitgalį. 2018 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., jis atvažiavo į A. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasiimti savo dukros G.. A. P. atėjo į lauką ir pasakė, kad G. užsidariusi vonioje. Tada jie užlipo į trečią aukštą, kur gyvena A. P., ir pro praviras buto duris jis išgirdo kaip verkia jo dukra. Jis jos nematė, tačiau kalbėjo su ja, sakydamas, jog ateitų pasikalbėti. A. P. taip pat kvietė, kad G. ateitų į laiptinę pasikalbėti. G. toliau verkė, sakė, kad nenori. Tada, kylant emocijoms, G. dar stipriau pradėjo verkti, o jis paprašė, kad A. P. išeitų į laiptinę ir jie pasikalbėtų. Jis jos tikrai neėmė už rankos ir netempė. Ji pati išėjo į laiptinę, jokio smurto prieš ją nebuvo naudojama. Jie kalbėjosi apie jų dukrą, pykosi dėl jos priežiūros. Kai jie kalbėjosi, laiptais žemyn nulipo vienas kaimynas. Daugiau jokių žmonių nebuvo. Jie tik kalbėjosi, jokio triukšmo nebuvo, niekas neišėjo iš butų ir nesakė, kad jie triukšmauja. Po kiek laiko ji nuėjo atgal į savo butą, uždarė duris, o jis į jas pabeldė. Tada atėjo L. P.. Jis L. P. liepė nesikišti, sakė, kad nenori kalbėtis, prašė pakviesti A. P.. Jie kalbėjosi laiptinėje. L. P. vis ėjo artyn jo, klausė ko jis nori. Jie pradėjo pyktis. Jis L. P. pavadino necenzūriniais žodžiais, dėl ko jis dar labiau supyko, ir L. P. su kumščiais pradėjo jį daužyti į krūtinę, vadinti necenzūriniais žodžiais. Jie atsidūrė tarp antro ir trečio aukšto laiptų aikštelėje, ir L. P. pradėjo rankomis jį smaugti už kaklo. Jis šaukė: „kvieskit policiją“. Tada į laiptinę išėjo A. P.. Jis mano, jog A. P. turėjo matyt kaip L. P. jį smaugė, bandė nuo jo išsivaduoti ir spyrė jam į galvą. Jis nepastebėjo kitų pašalinių asmenų, kurie būtų praėję. Jis išbėgo iš laiptinės ir pradėjo kviesti pagalbą. Jis A. P. už rankos negriebė, jos netempė, L. P. taip pat nieko nepadarė (2 t., b. l. 12, 13).
2018 m. birželio 14 d. kaltinamojo Ž. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad epizode dėl A. P. fizinio skausmo sukėlimo jis pakartoja tuos pačius parodymus. Epizode dėl L. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo Ž. R. nurodo, jog po to, kai jis liko laiptinėje kartu su L. P. dviese, L. P. šaukė: „Ž. ką tu darai, baik muštis“, nors ne jis jį mušė, o L. P. jį mušė. Jis stovėjo nuleidęs rankas, nieko jam nedarė. L. P. bandė jį išprovokuoti. Tada L. P. iš nugaros sugriebė jam už kaklo, iš inercijos jie nubėgo laiptais žemyn. L. P. nepaleido jo už kaklo, pradėjo smaugti, o jis šaukė: „kvieskit policiją“. Tada, jam išsilaisvinus, L. P. su koja jam įspyrė į dešinės pusės smilkinį. Jam svaigo galva. Po įvykio jis nuvyko į VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių, o po to buvo išsiųstas į LSMU Kauno klinikas. Jis dar kartą patvirtino, kad L. P. tikrai nemušė, nesudavė nei vieno smūgio, tik tuo metu, kai jis jį smaugė, išsilaisvindamas atstūmė jo ranką (2 t., b. l. 25, 26).
2019 m. gegužės 16 d. kaltinamojo Ž. R. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis supranta kuo jis yra kaltinamas, tačiau neprisipažįsta esąs kaltas. Jis parodė, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., jis atvažiavo pas A. P. (buvusi R ), pasiimti savo dukros G. R.. A. P. pasakė, kad dukra nenori su juo matytis. Tada jis pasakė, kad nieko tokio, jie pasimatys kitą savaitgalį, tačiau A. P. būtinai ragino jį nueiti pas dukrą ir pasikalbėti. Jis sutiko nueiti. Atėjus prie buto, pro praviras duris jis pamatė koridoriuje padėtą diktofoną. Jis mano, kad diktofonas buvo įjungtas, iš anksto pasiruošta. Bute buvo girdėti dukros verkimas. Jis nėjo į vidų. A. P. nebuvo nusimovusi batų. A. P. nuolat kartojo: „dukryte, ateik pasikalbėti, tėtis tau nieko nepadarys“. Jis mano, kad A. P. nuteikinėja jų dukrą prieš jį. Tada jis A. P. pasakė, kad jie eitų pasikalbėti į laiptinę. Jie pradėjo laiptinėje kalbėtis. A. P. įsižeidė nuo jo žodžių, ir, trenkusi duris, nuėjo į butą. Tada jis pabeldė į buto duris, ir netrukus iš buto išėjo L. P., sakydamas: „kas tau darosi, ko čia nori“. Jis jam pasakė, kad jis iš jo nieko nenori ir paprašė pakviesti A. P.. Jis jam atsakė: „dink iš čia“. Tada jie pradėjo pyktis, vartoti necenzūrinius žodžius. Staiga L. P. pradėjo jį kumščiuoti į krūtinę, ir su ironiška šypsena sakyti: „Ž., nesimušk“. Jis stovėjo nugara į jų duris. Jis suprato, kad vyksta provokacija. Jis bandė laiptais lipti žemyn. Tada L. P. griebė jį už drabužių, ir jie iš inercijos laiptais krito žemyn. Jis jį laikė už apykaklės iš už nugaros. Tada jis jį pradėjo smaugti. Jam pradėjo svaigti galva. L. P. šaukė: „A., kviesk policiją, kad mus puola, muša“. Jis bandė nuo jo išsilaisvinti. Išsilaisvinus, jis jam su koja spyrė į galvą. Tada jis vėl paėjo laiptais žemyn ir išbėgo į lauką. Bebėgant, L. P. šaipėsi iš jo, sakydamas: „pamatysi kas tau bus, tau reikia ir toliau tokiais būdais“. Jis jam atsakė: Lu., tu pjauni grybą“. Į pateiktą klausimą Ž. R. atsakė, kad jis nebuvo paėmęs A. P. už rankos, jis jos netempė į laiptinę. Jis nebuvo įėjęs į butą. Gal prisilenkdami jie ir prisilietė. Garso įraše bus girdėti, jog ji sako: „leisk man batus apsiauti“, nors ji buvo su batais, jie buvo ką tik parėję iš lauko. Kai jie kalbėjosi laiptinėje, buto durys buvo praviros. Į pateiktą klausimą Ž. R. atsakė, kad jis nesmaugė L. P.. Tarp jų buvo kontaktas, kai jie buvo vienas su kitu susikibę. Jis parodė, kad einant su A. P. prie buto, jis įsijungė diktofoną mobiliajame telefone. Jis prie baudžiamosios bylos pateikė telefonu įrašytą pokalbį. Jis įtarė, kad visa ši situacija gali būti provokacija. Jis parodė, kad su pateiktais civiliniais ieškiniais jis nesutinka. Jo ir A. P. pokalbis laiptinėje buvo draugiškas, jie nesipyko. Po to, kai ji nuėjo į butą, jis palipo laiptais žemyn ir išjungė diktofoną, esantį mobiliajame telefone. Jis galvojo, kad baigėsi pokalbis, todėl jį išjungė. Jis parodė, kad jis pasibeldė į buto duris dėl to, kad jis nežinojo ką daryti, ar atidėti jo susitikimą su dukra kitam savaitgaliui, nes jo pokalbis su A. P. buvo nebaigtas. Jis nesitikėjo, kad iš buto išeis L. P., kad įvyks kažkoks konfliktas, kad jam reikės papildomo įrodymo. Jis neįsivaizduoja kaip L. P. atsirado sužalojimai. Jis sako, kad visa tai yra melas. Jo kūnas buvo po apačia, o L. P. ant viršaus. Jis nebuvo nusiteikęs muštynėms. Jis jiems nesakė, kad jis daro garso įrašą. Jis nebuvo įėjęs į buto koridorių. Jis mano, kad A. P. ir L. P. yra susimokę prieš jį, kad jis nori matytis su savo dukra (2 t., b. l. 93 – 105).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors Ž. R. kaltės nepripažino visiškai, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, pirmiausia nukentėjusių asmenų parodymais, specialisto išvada.
2018 m. birželio 13/18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G 190/2018(10), iš kurios matyti, kad Ž. R. padaryta paviršiniai odos nubrozdinimai kairiame žąste su poodine kraujosruva, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar bukabriauniais daiktai, pavyzdžiui, ranka, rankų pirštais, nagais, kitais aplinkos daiktais ir panašiai, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Ž. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 173, 174).
2018 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Valentinas Jakštys priėmė procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27770-18 dėl Ž. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis), argumentuojant tuo, kad L. P. veiksmai Ž. R. atžvilgiu buvo ne tyčiniai, siekiant jam padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą, o ginantis nuo Ž. R. pavojingo elgesio, todėl L. P. veika padaryta esant būtinosios ginties situacija, neperžengiant jos ribų (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 214 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis) (1 t., b. l. 177 – 182).
2018 m. birželio 8 d. nukentėjusiosios A. P. (apklausos metu – R.) parodymai, iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., pas ją atėjo jos buvęs sutuoktinis Ž. R., su kuriuo ji yra išsiskyrusi ir negyvena kartu jau apie 6 metus. Ž. R. jai parašė SMS žinutę, kad jis laukia, ir, kad ji atvestų jo dukrą G., kad jis galėtų ją vežtis praleisti savaitgalį kartu. Dukra G. pasakė, kad ji nenori važiuoti su tėte ir užsirakino tualete. Tada ji nuėjo į kiemą ir pasakė Ž. R., kad dukra nenori su juo važiuoti, ir, kad jis pats ateitų su ja pasikalbėti. Ž. R. liko laukti laiptinėje prie buto. Jis atsisakė eiti į butą, ir liepė atvesti dukrą. Ji nuėjo pas G., bet ji pasakė, kad niekur nevažiuos. Tada ji nuėjo tai pasakyti Ž. R., kad G. su juo nenori važiuoti, ir jis, pagriebęs ją už dešinės rankos riešo, patraukė ją link savęs į laiptinę. Jis pradėjo šūkauti. Tada į laiptinę atėjo jos vyras (apklausos metu – sugyventinis) L. P. ir pradėjo klausinėti, kas nutiko. Ž. R. šoko prie L. P., pradėjo jį stumdyti, rodyti nepadorius gestus, keiktis necenzūriniais žodžiais, griebė abiem rankom už švarko atlapų ir pradėjo jį tampyti. L. P. jį nustūmė jo rankas nuo savęs. Tada Ž. R. griebė L. P. už kaklo, jie parvirto ir nusirito laiptais žemyn. Tada ji nubėgo į butą ir iškvietė policiją. Toliau ji nematė, kas vyko laiptinėje. Netrukus į butą grįžo L. P.. Ji girdėjo kaip Ž. kažkam skambino. Netrukus atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 39).
2018 m. liepos 4 d. nukentėjusiosios A. P. (apklausos metu – R.) parodymai, iš kurių matyti, kad ji patvirtina savo ankstesnius parodymus ir papildo tai, kad, kai Ž. R., pagriebęs ją už dešinės rankos, ištempė ją į laiptinę, ji jam pasakė: „leisk bent batus apsiauti“, nes jis stovėjo basomis kojomis. Tada jis paleido jos ranką ir ji nuėjo į vidų apsiauti batus. Kai ji išėjo į laiptinę, toliau tarp jų vyko žodinis konfliktas dėl dukros priežiūros. Ž. R. daugiau jokio smurto prieš ją nenaudojo. Tada ji išgirdo, kad iš tualeto išėjo jos dukra, todėl ji nubėgo pas ją į kambarį pasikalbėti, o buto duris uždarė. Ž. R. pradėjo stipriai trankyti, belsti į duris, dėl ko dukra G. dar stipriau pradėjo verkti, nes išsigando, kad tėtis ją išsiveš per prievartą. Tada į laiptinę išėjo jos vyras L. P. pasikalbėti su Ž. R. ir jį nuraminti. Ji išgirdo, kad Ž. R. pradėjo garsiai šaukti ant L. P., keiktis, todėl ji G. paprašė pažiūrėti jų mažiuką sūnų ir įsijungti filmukus. Tada ji pati išbėgo į laiptinę ir stojo tarp jų į tarpą. L. P. buvo nugara į jų buto duris, o Ž. R. stovėjo priešais L. P.. Ž. R. nustūmė ją į šoną, bet tuo metu jai neskaudėjo. Tada Ž. R. griebė L. P. už marškinėlių atlapų, o L. P. nustūmė jį nuo savęs. Ž. R. su ranka smogė L. P. į sprandą. L. P. jai pasakė, kad ji kviestų policiją. Tada ji pamatė, kaip Ž. R. apkabino ranka L. P. per kaklą. L. atsakė tuo pačiu, t. y. taip pat apkabino Ž. R. per kaklą. Tada jie taip apsikabinę svirduliavo laiptinėje, o ji nubėgo į butą kviesti policiją. L. P., išsivadavęs nuo Ž. R. ir grįžęs į butą, taip pat skambino į bendrąjį pagalbos centrą, nes jis, turbūt, nežinojo, kad ir ji iškvietė pagalbą. Ji patvirtino, jog dėl rankos patempimo jai skaudėjo, tačiau niekur nesigydė. Civilinio ieškinio dėl patirto fizinio skausmo ji nereiškia. A. P. papildomai nurodė, jog Ž. R. prieš ją naudoja psichologinį smurtą, grasino ją nužudyti, išprievartauti ir panašiai (1 t., b. l. 42 – 44, 47, 51, 52, 57).
2019 m. gegužės 16 d. nukentėjusiosios A. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad įvykio dieną jų dukra G. R. nenorėjo susitikti su savo tėvu Ž. R.. Tada ji nuėjo į lauką, ir Ž. R. paaiškino, kad jis pats ateitų į butą ir pasikalbėtų su jų dukra. Jie užlipo laiptais, Ž. R. stovėjo laiptinėje, o ji, nusimovusi batus, nuėjo pakviesti dukrą, kuri buvo užsirakinusi tualete. Ji jos prašė nebijoti išeiti pasikalbėti. Jų dukra dar labiau pradėjo verkti, šaukti, kad nenori. Tada Ž. R. žengė žingsnį į buto koridorių, sakydamas: „kas čia per nesąmonės vyksta“, ir porą kartų paėmęs ją už rankos ištraukė ją į laiptinę. Laiptinėje ji atsidūrė be batų. Ji jam pasakė: „nesitampyk“. Jis jai sakė: „nesitampau“. Tada ji jam pasakė: „duok bent batus apsiauti“. Tada ji grįžo į butą, apsiavė batus ir grįžo į laiptinę kalbėtis su Ž. R.. Jie kalbėjosi apie jų dukrą. Tada ji išgirdo, jog tualeto durys atsidarė, ir ji nuėjo į butą pas G.. Buto duris uždarė. Ž. R. pradėjo belsti į duris, nors skambutis tikrai buvo. G. dar stipriau pradėjo verkti, sakyti, kad ji bijo. Tada L. P. nuėjo į laiptinę jam pasakyti, kad jis apsiramintų, nekeltų konflikto. Ji įjungė vaikams filmukus. Ji girdėjo kaip Ž. R. šūkauja necenzūriniais žodžiais. L. P. jį ramino. Tada ji išbėgo į laiptinę. Ž. R. stovėjo prie jų buto durų. L. P. stovėjo nugara į duris. Ji pamatė, kad Ž. R. eina link L. P.. Ž. R. čiupo L. P. už atlapų ir patąsė, o L. P. jį atstūmė. Ji stojo į jų tarpą. Tada Ž. R. ją arba nustūmė, arba smogė, nežino, nes viskas vyko labai greitai. Tada Ž. R. smogė L. P. iš alkūnės į kaklą. Po to, Ž. R. vėl čiupo L. P. už kaklo, ir jie abu laiptais nusvirduliavo. Pirmas už kaklo griebė Ž. R., o po to L. P.. Taip jie susikibo ir nusvirduliavo laiptais žemyn. L. P. liepė kviesti policiją. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Ji parodė, kad jokių garso įrašų jie nedarė. Į pateiktus klausimus A. P. parodė, kad Ž. R. paėmė ją už rankos ir du kartus patempęs ištempė ją į laiptinę. Ji juto fizinį skausmą, buvo paraudimas. Ji nevyko į ligoninę, nes į ligoninę buvo išvežtas L. P., o ji neturėjo kur palikti vaikus. Kitą dieną raudonumas pranyko. Ji pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 200 eurų žalos atlyginimo. Ji parodė, kad iki šiol lankosi pas psichologus, vartoja vaistus, jai sunku užmigti, teko nutraukti grupines treniruotes (2 t., b. l. 93 – 105).
2018 m. gruodžio 11 d. akistatos protokolas, iš kurios matyti, kad į akistatą buvo suvesti nukentėjusioji A. P. ir įtariamasis Ž. R., tačiau jie ir toliau laikėsi savo pozicijos, kurią išreiškė duodami parodymus ankstesnių apklausų metu. Prieštaravimų tarp baudžiamojo proceso dalyvių pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 92, 93).
2018 m. birželio 8 d. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad L. P. praneša apie tai, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., Ž. R. atvykus pasiimti jo ir A. P. (įvykio metu – R.) dukros, laiptinėje kilo konfliktas tarp jo ir Ž. R., kuris jį įžeidinėjo, stumdė, smaugė ir dešine ranka trenkė į kaklą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to, jie abu susikibo ir, praradę pusiausvyrą, parvirto ant laiptų (1 t., b. l. 17).
2018 m. birželio 8 d. nukentėjusiojo L. P. parodymai, iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., Ž. R. atvyko pas jo žmoną A. P. ((duomenys neskelbtini)), kad galėtų pasimatyti su savo dukra G. R.. G. atsisakė vykti su savo tėvu ir užsirakino tualete. Ž. R. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, rodyti nepadorius gestus, garsiai šūkauti, tampė A. P. už dešinės rankos riešo. Norėdamas apginti ir išsiaiškinti konflikto priežastis, jis, išėjęs į buto durų tarpdurį, bandė Ž. R. nuraminti. Tada Ž. R. jį užpuolė, pradėjo įžūliai kabinėtis, išvadino necenzūriniais žodžiais, sugriebė abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti bei tampyti, dešinės rankos alkūne trenkė jam į kaklą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to, jie praradę pusiausvyrą ir abu susikibę už kaklo rankomis, nugriuvo ant laiptų. Kai atsistojo, jis paskambino į policiją. Policijos pareigūnai jį nuvežė į VšĮ "Jurbarko ligoninės" priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas dilbio dalies sumušimas ir krūtinės ląstos sumušimas (1 t., b. l. 66).
2019 m. gegužės 16 d. nukentėjusiojo L. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis pažįsta Ž. R., tačiau jų santykiai pablogėjo, kai jis pradėjo gyventi kartu su A. P.. Visi konfliktai tarp jų vyksta dėl G. R.. Jis parodė, kad A. P. parodymai yra tikslūs, jis nelabai turi daugiau ką pridėti. Įvykio dieną G. buvo užsirakinusi tualete, nenorėjo važiuoti kartu su Ž. R.. Buto durys buvo šiek tiek praviros. Tuo metu jis buvo svetainės kambaryje su kitu mažamečiu vaiku. Staiga, Ž. R. įsiuto, ir griebęs A. P. už rankos, ištempė ją į laiptinę. Tuo metu jis įsikišti negalėjo, nes rankose laikė mažametį vaiką. A. P. ir Ž. R. kalbėjosi laiptinėje. Kai ji grįžo į butą, ji uždarė buto duris. Tada Ž. R. pradėjo daužyti į jų duris. Jis padavė jų vaiką A. P., ir išėjo pasikalbėti į laiptinę su Ž. R.. Ž. R. pradėjo garsiai šaukti, keiktis necenzūriniais žodžiais, todėl netrukus atėjo ir A. P.. Ž. R. griebė jį, pradėjo tąsyti. Tada A. P. stojo į jų tarpą, o jis ją nustūmė. Tada Ž. R. vėl jį griebė, jis jį atstūmė. Jis lyg apsisuko nueiti, bet atgalia dešine ranka trenkė jam į dešinę kaklo pusę. Jis pradėjo šaukti A. P., kad ji kviestų policiją. Ž. R. vėl šoko ant jo, apkabino jo kaklą, o jis atsakė tuo pačiu. Tada jie, apsikabinę kaklais, susistumdė, prarado pusiausvyrą ir nukrito nuo laiptų. Jam pavyko nuo jo išsivaduoti, palipo laiptais aukštyn ir pradėjo skambinti policijai. Tuo metu, Ž. R. pradėjo leistis žemyn. Ž. R., matydamas, kad jis kviečia policiją, taip pat paskambino bendrajam pagalbos centrui. Po įvykio jam skaudėjo šonkaulius. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai Ž. R. išvežė į VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių. Po kiek laiko policijos pareigūnai jį taip pat nuvežė į VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių. Jis parodė, kad buvo vienas stiprus smūgis, kokio stiprumo skausmas buvo, kai jį smaugė, jis pasakyti negali, viskas vyko labai greitai. Jam buvo mėlynė ant kaklo. Jis kelias dienas gėrė vaistus nuo skausmo. Jis pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 300 eurų žalos atlyginimo. Jis jį grindžia, tuo, kad patyrė didžiulį stresą, išgyvenimą, visa situacija žeidžia jo profesinę reputaciją, nors ir nėra dideli fiziniai sužalojimai, tačiau jie vis tiek sukėlė nemalonių pojūčių. Jis mano, kad prašoma priteisti žala yra nedidelė. Jis mano, kad jų konflikto niekas negirdėjo, nes aplinkiniuose butuose niekas negyvena. Įvykio metu jis stovėjo nugara į duris. Jis parodė, kas smūgis buvo tikslingas, be jokių abejonių. Jis papildomai nurodė, kad buto skambutis tikrai veikia. Ž. R. beldimas į duris buvo stiprus, agresyvus. Jis parodė, kad jų bute diktofono tikrai nebuvo. Ž. R. nurodytas daiktas, kuris, pasak jo, yra diktofonas, iš tikrųjų, yra nešiojama garso kolonėlė, joje tikrai nėra įrašinėjimo funkcijos. Jis negali atsakyti, ar A. P. įeidama į kambarį nusiavė batus (2 t., b. l. 93 – 105).
2018 m. birželio 11/12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G 188/2018(10), iš kurios matyti, kad L. P. padaryta sprando dešinės pusės – kaklo sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pavyzdžiui, ranka, kumščiu ir panašiai. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku (1 t., b. l. 80).
2018 m. gruodžio 11 d. akistatos protokolas, iš kurios matyti, kad į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis L. P. ir įtariamasis Ž. R., L. P. ir Ž. R. toliau laikėsi savo pozicijos, kurią išreiškė duodami parodymus ankstesnių apklausų metu. Prieštaravimų tarp baudžiamojo proceso dalyvių pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 100 – 102).
2018 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai yra penkių aukštų daugiabutis mūrinis namas. Įėjus į laiptinę, matyti betoniniai laiptai iki penkto aukšto. Užlipus į trečią aukštą, matyti trys durys į butus. Durys sunumeruotos skaičiais: 7, 8, 9. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokio kraujo, skysčių ar kitų pėdsakų, galinčių padėti ištirti nusikalstamą veiką, neaptikta (1 t., b. l. 31 – 35).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. liepos 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos M. V. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2018 m. liepos 2 d., (duomenys neskelbtini) buvo apklausti buto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), kaimynai, kurie parodė, jog 2018 m. birželio 8 d. jokio konflikto jie nematė ir negirdėjo, todėl viešoji tvarka ir rimtis nebuvo sutrikdyta (1 t., b. l. 60).
2018 m. spalio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad Ž. R. įvykio vietoje patikslino aplinkybes, dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio teismo medicinos ekspertui Algirdui Jokšui. Ž. R. parodė kaip jis buvo sužalotas (1 t., b. l. 162 – 166).
2018 m. spalio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad L. P. įvykio vietoje patikslino aplinkybes, dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio teismo medicinos ekspertui Algirdui Jokšui. L. P. parodė kaip jis buvo sužalotas (1 t., b. l. 168 – 171).
2018 m. spalio 5 d. specialisto paaiškinimų protokolas, iš kurio matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialistui Algirdui Jokšui buvo pateiktas klausimas: kurio asmens veiksmai – Ž. R. ar L. P. – veiksmai atlikti parodymų patikrinimo vietoje metu atitinka specialisto išvadoje pateiktus sužalojimus. Algirdas Jokšas į pateiktą klausimą atsakė tai, jog vertinant parodymų patikrinimo vietoje atliktus veiksmus, nustatyta, kad L. P.veiksmai parodymų patikrinimo vietoje metu atitinka specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, o Ž. R. parodyti veiksmai parodymų patikrinimo vietoje metu mažai tikėtini, kad galėjo gautis kaip nurodyta specialisto išvadoje (1 t., b. l. 176).
2019 m. birželio 3 d. teismo medicinos eksperto Algirdo Jokšo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis patvirtina 2018 m. birželio 11/12 d. specialisto išvadą Nr. G 188/2018(10). 2018 m. birželio 13/18 d. specialisto išvadą Nr. G 190/2018(10) atliko ir surašė taip pat jis. Jis dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje proceso metu, kur buvo naudojamas manekenas. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo įvertinti veiksmai, kurie atitinka parodymų patikrinimo vietoje metu, derinant su sužalojimais. Jis pateikė tokį atsakymą, jog vertinant parodymų patikrinimą vietoje, atliktus veiksmus, nustatyta, kad L. P. veiksmai parodymų patikrinimo vietoje metu atitinka specialisto išvadoje Nr. G 188/2018(10) pateiktus sužalojimus, o Ž. R. veiksmai parodymų patikrinimo vietoje metu mažai tikėtina, kad galėjo gautis, kaip nurodyta specialisto išvadoje. Jis patvirtina šią savo išvadą. Jis parodė, kad jo išvada nėra kategoriška. Jis remiasi asmenų parodymais, pasakojimu, nustatytais sužalojimais, atliktais veiksmais su manekenu. Visi šie duomenys sudedami į vieną, ir tada vertinama, kas tinka, kas netinka. Kadangi vienoje specialisto išvadoje teigiama, kad L. P. sužalojo Ž. R., o kitoje teigiama, kad Ž. R. sužalojo L. P., todėl buvo vertinamos abi specialisto išvados. Tyrėjos pateiktas klausimas skamba taip: „kurio asmens – Ž. R. ar L. P. veiksmai, atlikti parodymų patikrinimo metu, atitinka specialisto išvadoje pateiktus sužalojimus?“ Jis, remdamasis logika, ir atsakė į pateiktą klausimą. Tokiose situacijoje, kuomet yra dviejų asmenų priešprieša, jis niekada neduoda kategoriškos išvados. Į Ž. R. klausimą, kokiu būdu galėjo būti sužalotas L. P., ekspertas Algirdas Jokšas parodė, kad konkretizuoti neįmanoma, kaklo raumens srities sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant, tiek ir spaudžiant. Raumenų paburkimas, kuris ir būna konstatuojamas. Į klausimą, kokiu būdu vyksta smaugimas, ekspertas Algirdas Jokšas atsakė, kad viskas priklauso nuo kaklo spaudimo veiksmo. Jeigu kaklas yra spaudžiamas plaštakomis ir pirštais, paprastai kakle lieka tam tikro pobūdžio sužalojimai, t. y. puslankio formos nubrozdinimai, pirštų pėdsakai. Jeigu veiksmas atliekamas ranka, sulenkta per alkūnę, veikiama tik viena kaklo pusė. Jeigu būtų iš karto užspaudžiamos abi kaklo pusės, nutrūksta kaklo kraujotakos praeinamumas, įvyksta sąmonės netekimas. Kaip nurodoma išvadoje, kaklas buvo spaudžiamas per sulenktą alkūnės sąnarį, todėl toje vietoje išsivystė raumenų patempimas, paburkimas. Šoninio paviršiaus raumenys yra sudaryti iš didelio raumenų sluoksnio, todėl suduodant smūgį ranka, kraujosruvos pasidaro gana retai. Kad atsirastų kraujosruva kakle, dažniausiai, reikia smūgiuoti daiktu lygiu paviršiumi. Jis neteigia, kad Ž. R. padaryti sužalojimai yra išgalvoti. Jis vertino Ž. R. pateiktą versiją, aplinkybes. Jis parodė, kad net ir apžiūrėjęs jį vėliau po įvykio, rado tam tikrus kūno sužalojimus. VšĮ „Jurbarko ligoninės“ ir LSMU Kauno klinikų medikai, apžiūrėję Ž. R., nekonstatavo jokių kūno sužalojimų. Šių gydymo įstaigų medikų įrašai yra nekompetentingi, netikslūs, medikai gali rašyti ką jie nori. Jo atlikta apžiūra yra objektyvesnė (2 t., b. l. 110 – 116).
2018 m. birželio 8 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2018 m. birželio 8 d. jai dirbant buvo gautas pranešimas apie Jurbarke kilusį konfliktą dėl vaiko paėmimo, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus paaiškėjo, kad pranešėjas Ž. R. sukonfliktavo su savo buvusia sutuoktine A. P. ir jos vyru (įvykio metu – sugyventiniu) L. P., dėl to, kad Ž. R. ir A. P. dukra G. atsisakė vykti kartu su savo tėvu. Ž. R. puolė L. P., sudavė jam keletą smūgių į galvą ir į kitas kūno vietas. L. P. buvo pristatytas į VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių, nes teigė, kad svaigsta galva (1 t., b. l. 14).
2018 m. birželio 18 d. liudytojos D. M. parodymai, iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio 8 d., jai dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. K., iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad vyksta konfliktas namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ji pamena, kad dėl to paties įvykio buvo gauti trys pranešimai iš skirtingų pranešėjų. Atvažiavus į įvykio vietą, ji pamatė, kad prie namo stovi Ž. R., kuris minėjo, kad laukia atvykstant medikų, nes jį sumušė L. P.. Jokių sumušimo žymių ant jo kūno nesimatė. Taip pat neatrodė, kad Ž. R. būtų nuo ko nors apsvaigęs. Bekalbant atvyko medikai, kurie išsivežė Ž. R. į VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių. Tada jie nuėjo pas A. P. ir L. P.. Jie papasakojo, kad juos sumušė Ž. R.. Jie pasikalbėjo ir nuvežė L. P. į VšĮ "Jurbarko ligoninės" priėmimo skyrių (1 t., b. l. 84, 85).
2019 m. birželio 3 d. liudytojos D. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad ji dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate. Ž. R., L. P. ir A. P. ji pažįsta tik pagal darbo santykius, kuomet vyko į įvykio vietą. Kadangi ji neatsiminė įvykio aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji patvirtino šiuos savo parodymus. Paties įvykio ji nematė. Ji neapklausė šių asmenų, nes jai tai nepriklauso pagal kompetenciją. Ji nematė, kad ant šių asmenų būtų buvę kokių nors kūno sužalojimų, sumušimų, paraudimų. Ž. R. pats išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji su kitu kolega, su kuriuo dirbo, L. P. nuvežė į VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių (2 t., b. l. 93 – 105).
2019 m. liepos 18 d. liudytojo P. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate. Jis pažįsta L. P. iš matymo. Jis parodė, kad jis atvyko į įvykio vietą. Tada priėjo asmuo, kurio veido neprisimena, kuris pasakė, kad jam reikia medikų pagalbos. Tada jis nuėjo į butą, kuriame buvo moteris, vyras ir, turbūt, vaikas. Jie sakė, kad įvyko konfliktas, kad jiems reikia medikų pagalbos. Jie nuvežė vyrą į VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių. Išsiaiškinti šio įvykio aplinkybes, jis perdavė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato tyrėjui R. M.. Jis parodė, kad akivaizdžių sužalojimų nebuvo, vaikai verkė, moteris buvo šoke (2 t., b. l. 141 – 147).
2018 m. birželio 8 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. M. tarnybinis parnešimas dėl ikiteisminio pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., Ž. R. atvyko pas savo buvusią sutuoktinę A. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kad galėtų pasimatyti su savo dukra G.. Dukrai atsisakius vykti su tėvu, kilo konfliktas tarp Ž. R. ir jo buvusios žmonos A. P., kurio metu jis griebė A. P. už dešinės rankos riešo, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Siekdamas apginti savo žmoną A. P. (įvykio metu – sugyventinę) į laiptinę išėjo L. P., su kuriuo Ž. R. taip pat sukonfliktavo, pradėjo smaugti ir stumdyti L. P. (1 t., b. l. 9).
2019 m. spalio 21 d. liudytojo R. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato tyrėjas. Jis pažįsta Ž. R., artimai nebendrauja. Nukentėjusiuosius L. P. ir A. P. žino iš matymo. Jis neprisimena tikslios įvykio datos, jis žino, kad į šį įvykį nuvyko policijos pareigūnai P. K. ir D. M.. Netrukus buvo gauta informacija apie tai, kad gali būti nusikalstamos veikos požymių, todėl jis nuvyko į įvykio vietą. Jis užėjo į butą, kuriame rado A. P.. Ji paaiškino, kad Ž. R. sutartu laiku atvažiavo pasiimti savo dukros, tačiau dukra atsisakė su juo vykti. Vėliau kilo konfliktas tarp L. P. ir Ž. R., tačiau kas kam už ko griebė, jis atsakyti negali. A. P. jam pasakė, kad Ž. R. jai griebė už rankos. Vizualiai ant jos smurto žymių nebuvo matyti. Ji buvo sukrėsta, susijaudinusi, išsigandusi, verkė. Nuvykus į ligoninę, Ž. R. jau buvo išvežtas į LSMU Kauno klinikas. Jis nepamena, ar ligoninėje buvo L. P.. Laiptinėje nebuvo jokių smurto pėdsakų, kraujo ar panašiai. A. P. jam sakė, kad jie susistumdė, vienas kitam smūgiavo (2 t., b. l. 176 – 182).
2019 m. rugsėjo 3 d. liudytojos J. R. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad Ž. R. yra jos sūnus, A. P. yra buvusi marti. 2014 metais tarp jos ir L. P. buvo konfliktinė situacija, su sūnumi Ž. R. santykiai yra geri, su A. P. ji nėra susipykusi. Apie 2018 m. birželio 8 d. įvykį ji gali papasakoti tai, kad jai paskambino Ž. R. draugė, kuri jai pasakė, kad jos sūnus yra sužalotas, ir, kad jis yra išvežtas į ligoninę. Jos kartu nuvažiavo į VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių. Ten buvo ir L. P., kuris jos paklausė: „ar vėl su nervais negerai?“. Jis ėmė šaukti, kad nesikumščiuočiau. Jos sūnus atrodė blogai, gydytoja pasiūlė nuvažiuoti į LSMU Kauno klinikas pasidaryti kompiuterinę tomografiją. Tą pačią naktį jos vyras iš LSMU Kauno klinikų parvežė namo Ž. R.. Ji parodė, kad konflikto tarp Ž. R. ir L. P. ji nematė (2 t., b. l. 156 – 158).
2019 m. rugsėjo 3 d. liudytojos M. G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad ji yra Ž. R. teta, jų santykiai normalūs. A. P. ji pažįsta kaip buvusią Ž. R. žmoną, o su L. P. ji susipažino po 2018 m. birželio 8 d. įvykio, ligoninėje. Ji sužinojo, kad Ž. R. yra ligoninėje. Tada ji atėjo į ligoninę. Ligoninėje ji pamatė vaikiną, kuris kalbėjo mobiliuoju telefonu, sakydamas: „ar tu paliudysi, kad Ž. R. mane sumušė, norėjo išmesti pro balkoną, smaugė?“ Tas žmogus sakė nežinau. Minėtas asmuo sakė: „nu ko tu čia bijai, ar tai yra kas nors blogo?“ Ji priėjo prie jo ir paklausė, kodėl jis ieško liudininkų, jei daugiau niekas nematė jų konflikto? Minėtas vaikinas pradėjo šaukti, sakyti „atsitrauk“. Vėliau ji sužinojo, kad tai L. P.. Ji parodė, kad konflikto tarp Ž. R. ir L. P. ji nematė. Jai atrodė, kad sumuštas buvo Ž. R., o ne L. P..
Nukentėjusysis L. P. davė papildomus parodymus, dėl šių aplinkybių, nurodydamas, kad jis su M. G. susidūrė išėjęs iš rentgeno. Jis į ją atkreipė dėmesį tik tada, kai ji prie jo priėjo ir pradėjo priekaištauti, sakydama: „pamatysi kas tau bus, prisidirbai“. Jis jos paprašė, kad ji atsitrauktų. Ji toliau jam priekaištavo, jis jai pasakė, kad jis jai iškvies policiją, ir tada ji atsitraukė nuo jo (2 t., b. l. 156 – 158).
2019 m. rugsėjo 19 d. liudytojos J. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad ji yra nukentėjusiojo L. P. mama, A. P. yra jos marti, jų santykiai yra geri, Ž. R. ji pažįsta, su juo nėra susipykusi. Įvykio dieną ji paskambino savo sūnui L. P., paklausti kas naujo. Jis pasakė, kad pas juos namuose yra policija. Tada ji nubėgo pas juos į namus. Ji pamatė L. P. einantį kartu su policininku. L. P. jai parodė kaklą, kuris buvo raudonas. Ž. R. kieme nebuvo. Tada ji nuėjo į butą, ten rado verkiančius A. P. ir vaikus. Ji parodė, kad, kai Ž. R. ateina pasiimti G., ji verkia, bėga slėptis į tualetą, nenori eiti. A. P. jai parodė dešinę ranką, sakė, kad ją ištempė lauk. L. P. išvežė į VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių. Ji jam vėliau skambino, tai L. P. jai pasakė, kad po rentgeno jam buvo įstatytas kateteris ir lašinta lašelinė (2 t., b. l. 169).
2018 m. spalio 16 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad Ž. R. pateikė CD laikmeną, kurioje yra dokumentas pavadinimu „G. nevažiuoja“. Dokumento data 2018-07-02. Išklausytas garso įrašas, kuriame girdėti vyriškas, moteriškas balsai ir vaiko verksmas. Iš apžiūros protokolo matyti, kad vyras kviečia ateitį moterį. Moteris sako: „palauk, aš be batų. Nesitampyk“. Vyras sako: „nieko nesitampau“. Toliau vyksta moters ir vyro pokalbis apie vaiko auklėjimą, priežiūrą. Baigus pokalbį, girdėti kaip uždaromos durys (1 t., b. l. 151).
2019 m. birželio 3 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas garso įrašas „G. nevažiuoja“, esantis kompiuterinėje laikmenoje (1 t., b. l. 153). Jame esantis turinys sutampa su 2018 m. spalio 16 d. apžiūros protokole aprašytu turiniu.
2019 m. vasario 25 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti policijos registruojamų įvykio registro (PRĮR) išrašai, susiję su 2018 m. birželio 8 d. įvykiu (duomenys neskelbtini). Iš apžiūros protokolo matyti, kad pirmasis skambutis į bendrąjį pagalbos centrą buvo gautas 2018 m. birželio 8 d. 17.20 val. iš telefono numerio 867629317, priklausančio A. P.. Pranešėja nurodė, kad ji konfliktuoja su buvusiu vyru, kuris jai griebė už rankos, norėjo pasiimti vaikus. Kitas pranešimas buvo gautas 2018 m. birželio 8 d. 20.19 val. iš telefono numerio 865541017, priklausančio L. P.. Pranešėjas nurodė, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje, konflikto metu Ž. R. rankomis mušė L. P.. Sekantis pranešimas buvo gautas 2018 m. birželio 12 d. 09.20 val, tačiau nei pranešėjas, nei iš kokio telefono numerio skambinta, duomenys nenustatyti. Pranešėjas nurodė, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje, konflikto metu L. P. rankomis mušė ir smaugė Ž. R. (1 t., b. l. 191).
2019 m. vasario 25 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurio užrašas „2018_06_08_17-16-19_25.03“, atsiųstas elektroniniu paštu iš bendrojo pagalbos centro. Iš apžiūros protokolo matyti, kad pokalbis vyksta tarp bendrojo pagalbos centro operatorės ir A. P.. A. P. nurodo, jog jos buvęs vyras užpuolė dabartinį vyrą, nori išvežti jos dukrą per prievartą, ją tąsė už rankos. A. P. dar du kartus pakartojo, jog buvęs vyras ją čiupo už rankos (1 t., b. l. 194).
2019 m. birželio 3 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas garso įrašas „2018_06_08_17-16-19_25.03“, esantis kompiuterinėje laikmenoje (1 t., b. l. 196). Jame esantis turinys sutampa su 2019 m. vasario 25 d. apžiūros protokole aprašytu turiniu.
2019 m. vasario 27 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti du garso įrašai, atsiųsti elektroniniu paštu iš bendrojo pagalbos centro. Iš apžiūros protokolo matyti, kad garso įraše, kurio užrašas „2018_06_08_17-15-59_25.01P.“ girdisi vyriški balsai, iš kurių vienas kalba: „nekeliu prieš žmones rankos“, o kitas vyriškas balsas sako: „taip, taip, ką tik pakėlei“. Toliau vyksta vyro ir bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis. Fone girdisi kito vyro balsas, kuris pradžioje garso įrašo sakė, jog nekelia prieš žmones rankos. Skambinantysis vyras nurodo, jog nepageidaujamas asmuo smurtauja. Bendrojo pagalbos centro operatorė išsiaiškina, jog pagalbą reikia kviesti adresu (duomenys neskelbtini). Skambinantysis vyras nurodo, jog smurtauja sugyventinės vyras, greitoji medicinos pagalba nereikalinga, kad šiuo metu smurtaujantis vyras yra apačioje prie laiptinės, jis smurtavo rankomis. Skambinantysis vyras nurodo, jog jis yra L. P., o smurtaujantysis vyras yra Ž. R.. Kitame garso įraše, kurio užrašas „R.“, girdėti vyriškas balsas, kuris sako: „L. prisibazarinai“. Toliau vyksta šio vyro pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore. Vyras išaiškina, jog adresu (duomenys neskelbtini) laiptinėje jį užpuolė jo dukros netikras įtėvis. Vyras parodė, kad jam spyrė į galvą, tegul kviečia greitąją medicinos pagalbą, jis yra šoke, nekraujuoja. Toliau vyras prisistatė, jog jis yra Ž. R.. Jis nurodo, kad šalia jo stovi smurtavęs asmuo (1 t., b. l. 198, 199).
2019 m. birželio 3 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti garso įrašai „2018_06_08_17-15-59_25.01P.“ ir „R.s“, esantys kompiuterinėje laikmenoje (1 t., b. l. 196). Jame esantis turinys sutampa su 2019 m. vasario 27 d. apžiūros protokole aprašytu turiniu.
2019 m. spalio 21 d. teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, esantys kompiuterinėje laikmenoje (2 t., b. l. 153). Teismas šiuose vaizdo įrašuose esančio turinio nedetalizuoja, nes juose vaizduojami įvykiai, kuomet Ž. R. ir L. P. yra VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyriuje, ir aplinkybių, turinčių reikšmės šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, šiuose vaizdo įrašuose nėra.
Ž. R. veika teisingai kvalifikuota dėl abiejų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Sugriebdamas A. P. už dešinės rankos dilbio, bandydamas ją ištempti į laiptinę, Ž. R. A. P., buvusiai savo sutuoktinei, kuri tuo metu jau nebuvo jos šeimos narys, sukėlė fizinį skausmą. Be to jis kilusio žodinio konflikto metu, tyčia trenkdamas vieną kartą alkūne L. P. į kaklą, po to, rankomis suėmęs spausdamas jo kaklą, padarė L. P. sprando dešinės pusės – kaklo sumušimą, ir tokiu būdu L. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, vienodai nurodydami esmines Ž. R. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Nežymaus sveikatos sutrikdymo atsiradimo mechanizmas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje ir nėra pagrindo abejoti šia specialisto išvada Šios aplinkybės (sužalojimo padarymo laikas ir būdas) nustatytos ne tik teismo medicinos specialisto išvada, bet ir kitais pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtais nukentėjusių parodymais, patvirtinančiais specialisto išvadoje nurodytus duomenis bei paneigiančiais nuteistojo keltas versijas. Teismas, siekdamas išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, teisiamajame posėdyje apklausė liudytojus, tačiau liudytojai paties konflikto nebuvo matę, jie galėjo paaiškinti aplinkybes, kurios vyko tuoj po įvykio, atskleisti dalyvaujančių byloje asmenų tarpusavio santykius ir konflikto kilimo priežastis.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia kito asmens mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Kad Ž. R. stipriai suėmus ir patempus nukentėjusios A. P. ranką, nukentėjusioji, jausdama skausmą, siekė ištrūkti, ir žodžiais bandė užbaigti konfliktą, sakydama „nesitampykim“, tokios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad dėl tokių Ž. R. veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, o nuteistasis, būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, turintis gyvenimišką patirtį, suvokė, jog stipriai tempdamas nukentėjusiosios ranką sukelia jai fizinį skausmą. Pagaliau pats bendravimas kėlė įtampą, asmenys buvo susijaudinę, pasimetę, padidinto jautrumo būsenoje, kai į bet kokio pobūdžio prisilietimus gali būti reaguojama daug jautriau, o šiuo atveju buvo ne tik prisiliesta, bet ir sugriebus ranką tempta, kas galėjo sukelti nukentėjusiajai A. P. skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo kitą asmenį ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti, padariniai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. R., suėmęs ir tempdamas nukentėjusiajai A. P. už dešinės rankos dilbio, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. dėl jo veiksmų kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai.
Ž. R. po to, kai A. P. uždarė duris, eidamas jau nuo buto, apsigręžė, pats negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė, beldė į buto duris, nors durų skambutis veikė. Tai rodo, kad kaltinamasis Ž. R. buvo įsiaudrinęs ir bet kuria kaina siekė išsiaiškinti santykius jau ne su vaiku, o su A. P., vietoj to, kad atidėtų pokalbį, kai aistros būtų nurimusios. Tada iš buto išėjus L. P., konfliktas tęsėsi tarp dviejų vyrų, nueidamas Ž. R. trenkė atgalia ranka L. P. į kaklą, suėmęs rankomis spaudė jo kaklą, vyrai susigrūmė, neišlaikę pusiausvyros nugriuvo. Kad L. P. padaryta sprando dešinės pusės – kaklo sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pavyzdžiui, ranka, kumščiu ir panašiai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai buvo padaryti ir Ž. R., tačiau atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad tie sužalojimai padaryti neperžengiant būtinosios ginties ribų.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką mažareikšmėmis nepripažįstamos veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Nors šiuo atveju negalima konstatuoti smurto artimoje aplinkoje, konflikto ištakos yra buvusioje A. P. ir Ž. R. šeimoje, jų nesutarimuose dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Kertinis dalykas šioje situacijoje yra vaiko poreikiai, kada ir kiek vaikas nori bendrauti su vienu ar kitu iš tėvų, negyvenančių kartu, o ne tėvo poreikis bendrauti su vaiku teismo nustatytomis valandomis. Tėvas (Ž. R.) visada turi būti pasirengęs tokiose situacijose elgtis taip, kad tai nesukeltų konflikto ne tik tarp jo ir vaiko motinos A. P., tačiau ir tarp kitų asmenų, tuo labiau vaiko. Jau vien agresyvus beldimas į buto duris turėjo kelti vaikui diskonfortą, ir Ž. R. turėjo tai suprasti. Smurto atveju nei buvusių sutuoktinių nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas bendrauti jiems priimtina tvarka patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis)) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015).
Ž. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).
Skirdamas bausmę Ž. R., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į tai, kad Ž. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Vertinant Ž. R. asmenines savybes, pažymėtina, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo baustas administracine tvarka, tačiau jis buvo baustas administracine tvarka dėl to, kad vairavo neblaivus 2019 m. vasario 6 d. (II t., 5-6). Taip pat į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, dirba, ir įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Ž. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo A. P.) skirtina 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo L. P.) ir skirtina 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė Ž. R. skirtina 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
L. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
A. P. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl neturtinės žalos pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (Lietuvos Respublikoscivilinio kodekso (toliau ir CK) 1 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiai A. P. sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė didelį stresą, susijaudinimą ir pergyvenimą dėl vaikų, savęs ir sutuoktinio L. P. padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, tačiau ir tokie sužalojimai, kaltinamojo elgesys nukentėjusiosio asmens gyvenamojo namo laiptinėje, sukėlė stresą, susijaudinimą, nepatogumus, todėl nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas numato piniginį atlygį, kuriuo siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokios abejonės, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą. Jiems buvo sukeltas skausmas, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė skausmą, stresą, psichologinį diskomfortą, nepatogumus prieš kitus asmenis (kaimynus, sunku būtų įsivaizduoti, kad daugiabutyje name nebuvo daugiau žmonių, kurie matė arba girdėjo konfliktą, matė atvykusius pareigūnus), baimę ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šeimos narių, turėjo jaustis buvo pažeminti net nepilnamečio vaiko akyse, nes nepavyko užtikrinti jam ramios aplinkos.
Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenumato (CK 6.250 straipsnis), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tai yra nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, kaltininko turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiems dėl padarytų nusikalstamų veikų atsirado daug nepatogumų, buvo suardyti jų tos dienos planai, atsirado papildomi emociniai krūviai, tačiau nebuvo padaryta jokių sunkesnių sužalojimų, kurie turėtų liekamųjų požymių, neatsirado kitų nenumatytų išlaidų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, artumo jausmą, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, stengdamasis laikytis aukštesnių teismų praktikos teismas pripažįsta, kad nukentėjusiems asmenims priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, A. P. ir L. P. priteisiant po 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus Ž. R. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi Ž. R. paskirta kardomoji priemonė naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 303 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pripažinti Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo A. P.) ir skirti jam bausmę 5 (penkis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;
pripažinti Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo L. P.) ir skirti jam bausmę 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti Ž. R. galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
L. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Ž. R. A. P. naudai 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš Ž. R. L. P. naudai 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus Ž. R. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.