- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- 2-147-959/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00031-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei A. K. bei jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui, išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė prašė pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2004-03-06 sprendimu nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydį padidinant jį iki 159,29 EUR per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2004-03-16 sprendimu pripažino, kad atsakovas yra V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir priteisė iš jo išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125,00 Lt iki vaiko pilnametystės; V. K. mokosi Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos 9A klasėje, dieniniame skyriuje, gyvena kartu su ieškove; ieškovė šiuo metu niekur nedirba, jos pajamas sudaro socialinės išmokos, siekiančios vidutiniškai apie 150,00 EUR; VĮ Registrų centras duomenimis, šalių vardu teisės į nekilnojamąjį turtą neįregistruotos; VSDFV duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturi; Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis.
Dėl vaiko poreikių pasikeitimo
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš daugiau kaip dešimt metų. Per šį laikotarpį šalių vaikas paaugo, atitinkamai padidėjo ir jo poreikiai. Ieškovės teigimu, vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį ji išleidžia apie 320,00 Lt (apie 93 EUR). Todėl konstatuotinas esminis vaikų poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis (125,00 Lt per mėnesį) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaiko poreikių.
Dėl išlaikymo dydžio
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.
Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 159,29 EUR dydžio išlaikymą vaikui per mėnesį. Spręsdamas tokio dydžio išlaikymo priteisimo būtinumą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenimis, abiejų ginčo šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl nėra jokio pagrindo išlaikymo prievolę dalinti tarp tėvų nelygiomis dalimis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra įrodyta, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį pinigine išraiška viršija vieną minimalią mėnesio algą (300,00 EUR). Pačios ieškovės paaiškinimais, išlaidų vaikui suma per mėnesį vidutiniškai siekia apie 320 Lt. Vaiko poreikių, kurių tenkinimas reikalautų didesnių išlaidų, ieškovė savo paaiškinimuose nenurodė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, abiejų tėvų pareigos vaikui yra lygios, vaiko poreikiai, viršijantys 1 MMA per mėnesį byloje neįrodyti, iš atsakovo jo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis padidintinas iki 150,00 EUR per mėnesį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio ieškovė atleista, skaičiuotinas pagal tenkintino reikalavimo (150,00 EUR) ir šiuo metu galiojančio išlaikymo dydžio (36,20 EUR) skirtumą ir yra lygus 41,00 EUR. Todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 41,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.).
Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2004-03-16 sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir padidinti jį iki 150,00 EUR (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo dienos (2015-01-13) iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. K..
Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. L. 41,00 EUR (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.