Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-291/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-07-13
Bylos Nr.
1A-291/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Albinas Bielskis, Viktoras Kažys
Kaltinamasis
E. K.
Advokatai
Stasys Sanda
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-291/2006Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.9., 1.2.14.10
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. liepos 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Albino Bielskio, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Ingai Kavaliauskaitei,dalyvaujant prokurorams Dariui Čaplikui, Aidai Japertienei,išteisintajam E. K. ,gynėjams advokatams Stasiui Sandai, Simonui Bareikai,civilinio ieškovo atstovei Onai Sakavičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis ši bausmė iš dalies sudėta su bausme, paskirta Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004-02-09 nuosprendžiu ir to paties teismo 2005-01-31 nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Neatlikta bausmė sumažinta vienu penktadaliu, pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Iš G. T. AB Turto bankas naudai priteista 918740 (devynis šimtus aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt) litų.

G. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį dėl 37000 Lt, 55000 Lt, 37000 Lt, 70000 Lt ir 86000 Lt iššvaistymo išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo iššvaistyti 37000 Lt, 55000 Lt, 37000 Lt, 70000 Lt ir 86000 Lt išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. nuteistas už tai, kad būdamas UAB “Tauro” banko valdybos pirmininku, vadovaujantis UAB “Tauro” banko statuto, įregistruoto 1996 06 20 Lietuvos Banke, 13 straipsniu ir 1994 12 21 LR Komercinių bankų įstatymo Nr.I-720 20 straipsniu, savo žinioje turėdamas UAB “Tauro” banko turtą, 1996-06-26 - 1996-06-28 laikotarpiu siekdamas nuslėpti sudaromų sandorių tikrąjį pobūdį, jų dydį ir tokiu būdu neatlygintinai pasisavinti banko pinigines lėšas, tyčia davė žodinius nurodymus, banko darbuotojams sudaryti nepagrįstas, apsimestines pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Kasta“ ir ofšorinės kompanijos „Antores Associated Inc“ bei ofšorinės kompanijos „Antores Associated Inc“ ir UAB „Tauro“ banko, po ko banko darbuotojas S. L. , kuris banko vadovų iniciatyva buvo paskirtas ir ofšorinės kompanijos „Antores Associated Inc“ atstovu, 1996-06-27 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Kasta“, kurios pagrindu ofšorinė kompanija už 50.000 litų įgijo pastatą, esantį Mokyklos g. 2, Jonavoje. Kitą dieną, t. y. 1996-06-28 S. L. , vykdydamas banko vadovų gautus nurodymus, ofšorinės kompanijos „Antores Associated Inc“ vardu su UAB „Tauro“ banku, atstovaujamu R. V. , pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu, minėtą pastatą pardavė bankui jau už 980.000 litus, kuriuos „Tauro“ bankas 1996-06-28 mokėjimo pavedimu Nr.158 ofšorinei kompanijai „Antores Associated Inc“ pervedė į sąskaitą Nr.609125, esančią „Tauro“ banke. Iš gautų piniginių lėšų ofšorinės kompanijos „Antores Associated Inc“ vardu S. L. , vykdydamas G. T. nurodymus, iš banko kasos paėmė grynais pagal: 1996-06-28 kasos čekį Nr.021926 300.000 Lt, 1996-07-02 kasos čekį Nr.021927 356.450 Lt, 1996-07-05 kasos čekį Nr.021928 145.000 Lt, 1996-07-08 kasos čekį Nr.021930 79.000 Lt, 1996-07-15 kasos čekį Nr.021931 20.000 Lt, 1996-07-17 kasos čekį Nr.021932 5.000 Lt, 1996-07-18 kasos čekį Nr.021934 12.000 Lt, 1996-08-27 kasos čekį Nr.021935 1290 Lt ir juos perdavė G. T. . Tokiu būdu G. T. 1996 m. birželio mėn. 26 d. – 1996 m. rugpjūčio mėn. 27 d. laikotarpiu pasisavino buvusį jo žinioje didelės vertės svetimą turtą - UAB „Tauro“ banko, esančio K.Kalinausko g. 13, Vilnius, 918.740 litų pinigų.

G. T. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, o būtent tuo, kad:

būdamas UAB “Tauro” banko valdybos pirmininku, vadovaujantis UAB “Tauro” banko statuto, įregistruoto 1995 09 18 Lietuvos Banke, 13 straipsniu ir 1994 12 21 LR Komercinių bankų įstatymo Nr.I-720 20 straipsniu, savo žinioje turėdamas UAB “Tauro” banko turtą, veikdamas organizuota grupe, kurioje kiekvienas atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, su UAB “Tauro” banko prezidentu bei akcininku G. K. , kuris organizavo nusikalstamos veikos padarymą, ir banko viceprezidentu bei akcininkui E. K. , kuris padėjo nusikalstamą veiką daryti paimdamas iš banko pinigines lėšas, o būtent: iš anksto žinodamas, kad 1995 m. banko akcininkai visuotiniame akcininkų susirinkime nepriėmė sprendimo dėl tantjemų išmokėjimo banko tarybos bei valdybos nariams, dėl to banko tarybos narys (viceprezidentas) E. K. neturi norminiais aktais pagrįstos teisės iš banko gauti tantjemas, pažeisdamas banko statuto 7 straipsnio 2 dalies 14 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad tik banko visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl tantjemos mokėjimo, jis 1995-11-28 UAB „Tauro“ banko patalpose, esančiose adresu K.Kalinausko g. 13, Vilnius, pagal bendrą susitarimą G. K. neteisėtai, t. y. nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, išleidus 1995-11-28 potvarkį Nr.B-520 dėl 37.000 Lt tantjemų išmokėjimo E. K. , tyčia pasirašė šiame potvarkyje, taip patvirtindamas, kad banko buhalterija privalo išmokėti pinigines lėšas, po ko, pasirašyto potvarkio pagrindu 1995-12-06 E. K. į atlyginimo depozito sąskaitą Nr.99711202 buvo pervesta 24.790 Lt, kuriuos E. K. iš banko kasos 1995-12-06 – 1996-01-01 laikotarpiu paėmė grynais bei 1995-12-06 Valstybinei mokesčių inspekcijai į sąskaitą Nr.904503 buvo pervesta 12.210 Lt dydžio E. K. fizinių asmenų pajamų mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai į sąskaitą Nr.904202 buvo pervesta 370 Lt E. K. 1 % dydžio socialinio draudimo mokestis. Tokiu būdu G. T. šiais savo veiksmais, veikdamas organizuota grupe su G. K. ir E. K. , tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės-37.000 Lt turtą.būdamas UAB “Tauro” banko valdybos pirmininku, vadovaujantis UAB “Tauro” banko statuto, įregistruoto 1995 09 18 Lietuvos Banke, 13 straipsniu ir 1994 12 21 LR Komercinių bankų įstatymo Nr.I-720 20 straipsniu, savo žinioje turėdamas UAB “Tauro” banko turtą, veikdamas organizuota grupe, kurioje kiekvienas atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, su UAB “Tauro” banko prezidentu bei akcininku G. K. , kuris organizavo nusikalstamos veikos padarymą, ir banko viceprezidentu bei akcininkui E. K. , kuris padėjo nusikalstamą veiką daryti neteisėtai pasirašydamas potvarkį, o būtent: iš anksto žinodamas, kad 1996 m. banko visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimo dėl tantjemų išmokėjimo banko tarybos bei valdybos nariams nepriėmė, dėl to banko tarybos pirmininkas ( banko prezidentas) G. K. neturi norminiais aktais pagrįstos teisės iš banko gauti tantjemą, pažeisdamas banko statuto 7 straipsnio 2 dalies 14 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad tik banko visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl tantjemos mokėjimo, jis 1996-05-02 UAB „Tauro“ banko patalpose, esančiose adresu K. Kalinausko g. 13, Vilnius, pagal bendrą susitarimą E. K. neteisėtai, t. y. nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, išleidus 1996-05-02 potvarkį Nr.B-199 dėl 55.000 Lt dydžio tantjemos išmokėjimo G. K. , tyčia pasirašė šiame potvarkyje, taip patvirtindamas, kad banko buhalterija privalo išmokėti pinigines lėšas, po ko, pasirašyto potvarkio pagrindu G. K. 1996-05-02 banko kasos išlaidų orderiu Nr.948 buvo išmokėta 36.300 Lt. grynais bei 1996-05-02 banko memorialiniu orderiu Nr.302 Valstybinei mokesčių inspekcijai į sąskaitą Nr.904503 buvo pervesta 18.150 Lt dydžio G. K. fizinių asmenų pajamų mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai į sąskaitą Nr.904202 buvo pervesta 550 Lt G. K. 1 % dydžio socialinio draudimo mokestis. Tokiu būdu G. T. šiais savo veiksmais, veikdamas organizuota grupe su G. K. ir E. K. , tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės-55.000 Lt turtą.būdamas UAB “Tauro” banko valdybos pirmininku, vadovaujantis UAB “Tauro” banko statuto, įregistruoto 1996 06 20 Lietuvos Banke, 13 straipsniu ir 1994 12 21 LR Komercinių bankų įstatymo Nr.I-720 20 straipsniu, savo žinioje turėdamas UAB “Tauro” banko turtą, veikdamas organizuota grupe, kurioje kiekvienas atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, su UAB “Tauro” banko prezidentu bei akcininku G. K. , kuris organizavo nusikalstamos veikos padarymą, ir banko viceprezidentu bei akcininkui E. K. , kuris padėjo nusikalstamą veiką daryti paimdamas iš banko pinigines lėšas, o būtent: iš anksto žinodamas, kad 1996 m. banko visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė sprendimo dėl tantjemų išmokėjimo banko tarybos bei valdybos nariams, dėl to banko tarybos pirmininko pavaduotojas (banko viceprezidentas) E. K. neturi norminiais aktais pagrįstos teisės iš banko gauti tantjemas, pažeisdamas banko statuto 7 straipsnio 2 dalies 14 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad tik banko visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl tantjemų mokėjimo, jis 1996-11-28 UAB „Tauro“ banko patalpose, esančiose adresu K.Kalinausko g. 13, Vilnius, pagal bendrą susitarimą G. K. neteisėtai, t. y. nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, išleidus 1996-11-28 potvarkį Nr.B-577 dėl 37.000 Lt. dydžio tantjemos išmokėjimo E. K. , tyčia pasirašė šiame potvarkyje, taip patvirtindamas, kad banko buhalterija privalo išmokėti pinigines lėšas, po ko, pasirašyto potvarkio pagrindu banko kasoje E. K. 1996-11-28 kasos išlaidų orderiu Nr.943 buvo išmokėta 24.420 Lt. grynais bei 1996-11-28 banko memorialiniu orderiu Nr.307 Valstybinei mokesčių inspekcijai į sąskaitą Nr.904503 buvo pervesta 12.210 Lt dydžio E. K. fizinių asmenų pajamų mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai į sąskaitą Nr.904202 buvo pervesta 370 Lt E. K. 1 % dydžio socialinio draudimo mokestis. Tokiu būdu G. T. šiais savo veiksmais, veikdamas organizuota grupe su G. K. ir E. K. , tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės-37.000 Lt turtą.būdamas AB “Tauro” banko valdybos pirmininku, vadovaujantis AB “Tauro” banko statuto, įregistruoto 1997 04 21 Lietuvos Banke, 4 straipsniu ir 1994 12 21 LR Komercinių bankų įstatymo Nr.I-720 20 straipsniu, savo žinioje turėdamas AB “Tauro” banko turtą, veikdamas organizuota grupe, kurioje kiekvienas atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, su AB “Tauro” banko prezidentu bei akcininku G. K. , kuris organizavo nusikalstamos veikos padarymą, ir banko viceprezidentu bei akcininkui E. K. , kuris padėjo nusikalstamą veiką daryti neteisėtai pasirašydamas potvarkį, o būtent: iš anksto žinodamas, kad banko tarybos pirmininkas (prezidentas) G. K. darbo santykiais su AB „Tauro“ banku nėra susijęs, dėl to neturi norminiais aktais pagrįstos teisės iš banko gauti premijos, pažeisdamas banko statuto 4.11.3 reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad skatinami tik banko darbuotojai, jis 1997-05-05 UAB „Tauro“ banko patalpose, esančiose adresu K.Kalinausko g. 13, Vilnius, pagal bendrą susitarimą E. K. neteisėtai išleidus 1997-05-05 potvarkį Nr.B-134 dėl 70.000 Lt premijos išmokėjimo G. K. , tyčia pasirašė šiame potvarkyje, taip patvirtindamas, kad banko buhalterija privalo išmokėti pinigines lėšas, po ko, pasirašyto potvarkio pagrindu banko kasoje G. K. 1997-05-06 kasos išlaidų orderiu Nr.920 buvo išmokėta 46.200 Lt. grynais bei 1997-05-06 banko memorialiniu orderiu Nr.301 Valstybinei mokesčių inspekcijai į sąskaitą Nr.904503 buvo pervesta 23.100 Lt. dydžio G. K. fizinių asmenų pajamų mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai į sąskaitą Nr.904202 buvo pervesta 700 Lt G. K. 1 % dydžio socialinio draudimo mokestis. Tokiu būdu G. T. šiais savo veiksmais, veikdamas organizuota grupe su G. K. ir E. K. , tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės-70.000 Lt turtą.būdamas AB “Tauro” banko valdybos pirmininku, vadovaujantis AB “Tauro” banko statuto, įregistruoto 1997-04-21 Lietuvos Banke, 4 straipsniu ir 1994 12 21 LR Komercinių bankų įstatymo Nr.I-720 20 straipsniu, savo žinioje turėdamas AB “Tauro” banko turtą, veikdamas organizuota grupe, kurioje kiekvienas atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, su UAB “Tauro” banko prezidentu bei akcininku G. K. , kuris organizavo nusikalstamos veikos padarymą, ir banko viceprezidentu bei akcininkui E. K. , kuris padėjo nusikalstamą veiką daryti paimdamas iš banko pinigines lėšas, o būtent: iš anksto žinodamas, kad E. K. darbo santykiais su AB „Tauro“ banku nėra susijęs, dėl to neturi norminiais aktais pagrįstos teisės iš banko gauti materialinės pašalpos, pažeisdamas banko statuto 4.11.3 reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad skatinami tik banko darbuotojai, jis 1997-05-07 AB „Tauro“ banko patalpose, esančiose adresu K.Kalinausko g. 13, Vilnius, pagal bendrą susitarimą G. K. neteisėtai išleidus 1997-05-07 potvarkį Nr.B-136 dėl 86.000 Lt pašalpos išmokėjimo E. K. , tyčia pasirašė šiame potvarkyje, taip patvirtindamas, kad banko buhalterija privalo išmokėti pinigines lėšas, po ko, pasirašyto potvarkio pagrindu banko kasoje E. K. 1997-05-08 kasos išlaidų orderiu Nr.940 buvo išmokėta 56.760 Lt. grynais bei 1997-05-08 banko memorialiniu orderiu Nr.301 Valstybinei mokesčių inspekcijai į sąskaitą Nr.904503 buvo pervesta 28.380 Lt dydžio E. K. fizinių asmenų pajamų mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai į sąskaitą Nr.904202 buvo pervesta 860 Lt E. K. 1 % dydžio socialinio draudimo mokestis. Tokiu būdu G. T. šiais savo veiksmais, veikdamas organizuota grupe su G. K. ir E. K. , tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės-86.000 Lt turtą.

E. K. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, o būtent tuo, kad:

būdamas UAB “Tauro” banko akcininku ir tarybos pirmininko pavaduotoju (viceprezidentu), veikdamas organizuota grupe su “Tauro” banko valdybos pirmininku G. T. , kurioje žinioje buvo UAB “Tauro” banko turtas ir UAB “Tauro” banko prezidentu bei akcininku G. K. , kurioje kiekvienas atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, tyčia padėjo iššvaistyti banko turtą, o būtent: iš anksto žinodamas, kad 1995 m. banko akcininkai visuotiniame akcininkų susirinkime sprendimo dėl tantjemų išmokėjimo banko tarybos bei valdybos nariams nepriėmė, dėl to jis, kaip banko tarybos narys (viceprezidentas), neturi norminiais aktais pagrįstos teisės iš banko gauti tantjemas, tačiau veikiant pagal bendrą susitarimą, pažeidžiant banko statuto 7 straipsnio 2 dalies 14 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad tik banko visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl tantjemos mokėjimo ir 1995-11-28 UAB „Tauro“ banko patalpose, esančiose adresu K.Kalinausko g. 13, Vilnius, G. K. tyčia, neteisėtai išleidus potvarkį Nr.B-520 dėl 37.000 Lt tantjemų išmokėjimo jam-E. K. , taip pat šiam potvarkyje pasirašius banko valdybos pirmininkui G. T. , tuo savo parašu patvirtinant, kad banko buhalterija privalo išmokėti tantjemas, po ko, pasirašyto potvarkio pagrindu 1995-12-06 jis į atlyginimo depozito sąskaitą Nr.99711202 iš „Tauro“ banko gavo 24.790 Lt, kuriuos iš banko kasos laikotarpiu nuo 1995-12-06 – 1996-01-01 paėmė grynais bei 1995-12-06 Valstybinei mokesčių inspekcijai į sąskaitą Nr.904503 buvo pervesta 12.210 Lt dydžio jo fizinių asmenų pajamų mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai į sąskaitą Nr.904202 buvo pervesta 370 Lt jo 1 % dydžio socialinio draudimo mokestis. Tokiu būdu E. K. bendrai veikdamas kartu su G. T. ir G. K. tyčia padėjo iššvaistyti G. T. žinioje buvusį svetimą didelės vertės - 37.000 Lt UAB „Tauro“ banko turtą. būdamas UAB “Tauro” banko akcininku ir tarybos pirmininko pavaduotoju (viceprezidentu), veikdamas organizuota grupe su “Tauro” banko valdybos pirmininku G. T. , kurio žinioje buvo UAB “Tauro” banko turtas ir “Tauro” banko prezidentu bei akcininku G. K. , kurioje kiekvienas atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, tyčia padėjo iššvaistyti banko turtą, o būtent: iš anksto žinodamas, kad 1996 m. banko akcininkai visuotiniame akcininkų susirinkime sprendimo dėl tantjemų išmokėjimo banko tarybos bei valdybos nariams nepriėmė, dėl to banko tarybos pirmininkas (prezidentas) G. K. neturi norminiais aktais pagrįstos teisės iš banko gauti tantjemas, jis 1996-05-02 UAB „Tauro“ banko patalpose, esančiose adresu K.Kalinausko g. 13, Vilnius, veikdamas pagal bendrą susitarimą, tyčia, neteisėtai, pažeisdamas banko statuto 7 straipsnio 2 dalies 14 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad tik banko visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl tantjemos mokėjimo, išleido potvarkį Nr.B-199 dėl 55.000 Lt tantjemų išmokėjimo G. K. , kuriame, pažeidžiant minėtus statuto reikalavimus pasirašius ir banko valdybos pirmininkui G. T. , tuo savo parašu patvirtinus, kad banko buhalterija privalo G. K. išmokėti tantjemas ir potvarkį perdavus banko buhalterijai vykdymui, G. K. 1996-05-02 banko kasos išlaidų orderiu Nr.948 buvo išmokėta 36.300 Lt. grynais bei „Tauro“ banko 1996-05-02 memorialiniu orderiu Nr.302 Valstybinei mokesčių inspekcijai į sąskaitą Nr.904503 buvo pervesta 18.150 Lt dydžio G. K. fizinių asmenų pajamų mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai į sąskaitą Nr.904202 buvo pervesta 550 Lt G. K. 1 % dydžio socialinio draudimo mokestis. Tokiu būdu E. K. veikdamas organizuota grupe su G. T. ir G. K. tyčia padėjo iššvaistyti G. T. žinioje buvusį svetimą didelės vertės-55.000 Lt UAB „Tauro“ banko turtą. būdamas UAB “Tauro” banko akcininku ir tarybos pirmininko pavaduotoju (viceprezidentu), veikdamas organizuota grupe su “Tauro” banko valdybos pirmininku G. T. , kurioje žinioje buvo UAB “Tauro” banko turtas ir UAB “Tauro” banko prezidentu bei akcininku G. K. , kurioje kiekvienas atliko tam tikra užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, tyčia padėjo iššvaistyti banko turtą, o būtent: iš anksto žinodamas, kad 1996 m. banko akcininkai visuotiniame akcininkų susirinkime sprendimo dėl tantjemų išmokėjimo banko tarybos bei valdybos nariams nepriėmė, dėl to jis, kaip banko tarybos narys (viceprezidentas), neturi norminiais aktais pagrįstos teisės iš banko gauti tantjemas, tačiau veikiant pagal bendrą susitarimą, pažeidžiant banko statuto 7 straipsnio 2 dalies 14 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad tik banko visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl tantjemos mokėjimo ir 1996-11-28 UAB „Tauro“ banko patalpose, esančiose adresu K.Kalinausko g. 13, Vilnius, G. K. tyčia, neteisėtai, išleidus potvarkį Nr.B-577 dėl 37.000 Lt tantjemų išmokėjimo jam-E. K. , taip pat šiam potvarkyje pasirašius banko valdybos pirmininkui G. T. , tuo savo parašu patvirtinus, kad banko buhalterija privalo išmokėti tantjemas ir potvarkį perdavus buhalterijai vykdyti, jis „Tauro“ banko kasoje pagal 1996-11-28 kasos išlaidų orderį Nr.943 paėmė 24.420 Lt. grynais bei „Tauro“ banko 1996-11-28 memorialiniu orderiu Nr.307 Valstybinei mokesčių inspekcijai į sąskaitą Nr.904503 buvo pervesta 12.210 Lt dydžio jo fizinių asmenų pajamų mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai į sąskaitą Nr.904202 buvo pervesta 370 Lt jo 1 % dydžio socialinio draudimo mokestis. Tokiu būdu E. K. veikdamas organizuota grupe su G. T. ir G. K. tyčia padėjo iššvaistyti G. T. žinioje buvusį svetimą didelės vertės-37.000 Lt UAB „Tauro“ banko turtą. būdamas AB “Tauro” banko akcininku ir tarybos pirmininko pavaduotoju (viceprezidentu), veikdamas organizuota grupe su “Tauro” banko valdybos pirmininku G. T. , kurio žinioje buvo AB “Tauro” banko turtas, ir “Tauro” banko prezidentu bei akcininku G. K. , kurioje kiekvienas atliko tam tikra užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, tyčia padėjo iššvaistyti banko turtą, o būtent: iš anksto žinodamas, kad banko tarybos pirmininkas (prezidentas) G. K. darbo santykiais su AB „Tauro“ banku nėra susijęs, dėl to neturi norminiais aktais pagrįstos teisės iš banko gauti premijos, jis 1997-05-05 AB „Tauro“ banko patalpose, esančiose adresu K.Kalinausko g. 13, Vilnius, veikdamas pagal bendrą susitarimą tyčia, neteisėtai, pažeisdamas banko statuto 4.11.3 reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad skatinami tik banko darbuotojai, išleido potvarkį Nr.B-134 dėl 70.000 Lt premijos išmokėjimo G. K. , kuriame, pažeidžiant minėtus statuto reikalavimus, taip pat pasirašius ir banko valdybos pirmininkui G. T. , tuo savo parašu patvirtinus, kad banko buhalterija privalo G. K. išmokėti premiją, ir išleistą potvarkį perdavus banko buhalterijai vykdymui, jo pagrindu G. K. 1997-05-06 banko kasos išlaidų orderiu Nr.920 buvo išmokėta 46.200 Lt. grynais bei „Tauro“ banko 1997-05-06 memorialiniu orderiu Nr.301 Valstybinei mokesčių inspekcijai į sąskaitą Nr.904503 buvo pervesta 23.100 Lt dydžio G. K. fizinių asmenų pajamų mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai į sąskaitą Nr.904202 buvo pervesta 700 Lt G. K. 1 % dydžio socialinio draudimo mokestis. Tokiu būdu E. K. veikdamas organizuota grupe su G. T. ir G. K. tyčia padėjo iššvaistyti G. T. žinioje buvusį svetimą didelės vertės-70.000 Lt UAB „Tauro“ banko turtą. būdamas AB “Tauro” banko akcininku ir tarybos pirmininko pavaduotoju (viceprezidentu), veikdamas organizuota grupe su “Tauro” banko valdybos pirmininku G. T. , kurioje žinioje buvo AB “Tauro” banko turtas ir “Tauro” banko prezidentu bei akcininku G. K. , kurioje kiekvienas atliko tam tikra užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, tyčia padėjo iššvaistyti banko turtą, o būtent: iš anksto žinodamas, kad jis, kaip banko tarybos narys (viceprezidentas), darbo santykiais su AB „Tauro“ banku nėra susijęs, dėl to neturi norminiais aktais pagrįstos teisės iš banko gauti pašalpos, tačiau veikiant pagal bendrą susitarimą ir pažeidžiant banko statuto 4.11.3 reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad skatinami tik banko darbuotojai ir 1997-05-07 AB „Tauro“ banko patalpose, esančiose adresu K.Kalinausko g. 13, Vilnius, G. K. tyčia, neteisėtai išleidus potvarkį Nr.B-136 dėl 86.000 Lt pašalpos išmokėjimo jam-E. K. , taip pat šiam potvarkyje pasirašius banko valdybos pirmininkui G. T. , tuo savo parašu patvirtinus, kad banko buhalterija privalo išmokėti pašalpą, ir potvarkį perdavus buhalterijai vykdymui, jis „Tauro“ banko kasoje išleisto potvarkio pagrindu pagal 1997-05-08 kasos išlaidų orderį Nr.940 paėmė 56.760 Lt. grynais bei „Tauro“ banko 1997-05-08 memorialiniu orderiu Nr.301 Valstybinei mokesčių inspekcijai į sąskaitą Nr.904503 buvo pervesta 28.380 Lt dydžio jo fizinių asmenų pajamų mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai į sąskaitą Nr.904202 buvo pervesta 860 Lt jo 1 % dydžio socialinio draudimo mokestis. Tokiu būdu E. K. veikdamas organizuota grupe su G. T. ir G. K. tyčia padėjo iššvaistyti G. T. žinioje buvusį svetimą didelės vertės-86.000 Lt AB „Tauro“ banko turtą.

G. T. ir E. K. buvo išteisinti, atitinkamai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006-03-29 nuosprendžio dalį, kuria G. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį ir priimti šioje dalyje naują apkaltinamąjį nuosprendį.

G. T. dėl „Tauro” banko didelės vertės turto – 37.000 Lt iššvaistymo laikotarpiu nuo 1995-11-28 – 1996-01-01 veikiant organizuota grupe su E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems (2) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

- dėl 1996-05-02 “Tauro” banko didelės vertės turto – 55.000 Lt iššvaistymo veikiant organizuota grupe su E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dviems (2) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

- dėl 1996-11-28 “Tauro” banko didelės vertės turto – 37.000 Lt iššvaistymo veikiant organizuota grupe su E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dviems (2) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

- dėl 1997-05-05 – 1997-05-06 laikotarpiu “Tauro” banko didelės vertės turto – 70.000 Lt iššvaistymo veikiant organizuota grupe su E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dviems (2) metams šešiems (6) mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;

- dėl 1997-05-07 - 1997-05-08 laikotarpiu “Tauro” banko didelės vertės turto – 86.000 Lt iššvaistymo veikiant organizuota grupe su E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dviems (2) metams šešiems (6) mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalyje paskirtas bausmes pagal LR BK 184 straipsnio 2 dalį subendrinti iš dalies jas sudedant su teismo 2006-03-29 nuosprendžiu pagal 183 straipsnio 2 dalį paskirta ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausme ir subendrinus G. T. paskirti laisvės atėmimą ketveriems (4) metams penkiems (5) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę iš dalies sudėti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-02-09 nuosprendžiu ir to paties teismo 2005-01-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą keturiems (4) metams septyniems (7) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Pritaikius 2002-11-07 statymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, paskirtos bausmės dalį sumažinti 1/5.

Nuosprendžio dalį, kuria E. K. išteisintas pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

E. K. dėl 1995-11-28 – 1996-01-01 laikotarpiu iššvaistyto “Tauro” banko didelės vertės turto – 37.000 Lt veikiant organizuota grupe su G. T. , pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu dviems (2) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

- dėl 1996-05-02 iššvaistyto “Tauro” banko didelės vertės turto – 55.000 Lt veikiant organizuota grupe su G. T. , pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dviems (2) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

-dėl 1996-11-28 iššvaistyto “Tauro” banko didelės vertės turto – 37.000 Lt veikiant organizuota grupe su G. T. , pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje. ir 184 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dviems (2) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

-dėl 1997-05-05 – 1997-05-06 laikotarpiu iššvaistyto “Tauro” banko didelės vertės turto – 70.000 Lt veikiant organizuota grupe su G. T. , pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dviems (2) metams šešiems (6) mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;

- dėl 1997-05-07 - 1997-05-08 laikotarpiu iššvaistyto “Tauro” banko didelės vertės turto – 86.000 Lt veikiant organizuota grupe su G. T. , pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dviems (2) metams šešiems (6) mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir subendrinus E. K. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems (3) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius 2002-11-07 įstatymo Nr.IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, paskirtos bausmės dalį sumažinti 1/5.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas išteisindamas G. T. ir E. K. , konstatavo, kad byloje apklausti liudytojai S. V. , E. Ž. ir kt. patvirtino, kad banko tarybos pirmininko - prezidento G. K. ir tarybos pirmininko pirmojo pavaduotojo-pirmojo viceprezidento E. K. funkcijos banke neapsiribojo vien tik jų, kaip tarybos narių veikla. Jie betarpiškai atliko ir funkcijas, priskiriamas kasdieniniai banko veiklai, turėjo savo darbo vietą ir laikėsi banko vidaus tvarkos taisyklių.

Taip pat teismas pažymėjo, kad sugretinus statuto nuostatas reglamentuojančių banko tarybos ir jos pirmininko – prezidento įgaliojimus, matyti, kad prezidento funkcijos viršija pačios tarybos funkcijas, jos apima ne tik bendro pobūdžio, bet ir operatyvinę kontrolę bei vadovavimą, todėl, teismo manymu, už tokių prezidento ir jo pareigas atliekančio viceprezidento funkcijų vykdymą, atlyginimui už atliekamą darbą turi būti taikomi darbo įstatymai.

Be to, teismas mano, kad vien tik lingvistinė sąvoka „tantjema“ dar nereiškia kaltinamajam E. K. ir G. K. išmokėtų pinigų sumų atitikimo „tantjemos“ sąvokai pagal išmokos turinį, nes iš „Tauro“ banko dokumentinės revizijos akto seka, kad tantjemos G. K. ir E. K. buvo išmokėtos darbo užmokesčio sąskaita, kadangi nuo šių išmokų darbdavio sumokėti pajamų ir „Sodros“ mokesčiai tokio dydžio, kaip nuo darbo užmokesčio. Tuo tarpu pagal išmokos turinį jas laikant tantjemomis, išmokų mokėtojas pajamų ir socialinio draudimo mokesčių neskaičiuoja. Sumokėti pajamų mokestį yra tantjemos gavėjo pareiga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išteisindamas G. T. ir E. K. nurodė, kad pripažinus, jog tarp „Tauro“ banko iš vienos pusės ir G. K. bei E. K. iš kitos pusės egzistavo darbo teisiniai santykiai, jiems išmokėtos premijos ir pašalpos įgauna tokį pat pobūdį, kaip ir tantjemomis išmokėtas darbo užmokestis.

Prokuroro manymu, teismo padaryta išvada, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti G. T. ir E. K. kaltu dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nes jų veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra nepagrįsta, nes teismo nuosprendyje pateiktas surinktų įrodymų vertinimas yra neišsamus ir nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Išsamus ir pagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, be kita ko, reiškia, kad bet kuri išvada byloje gali būti grindžiama tik visų įrodymų visuma, kiekvieną jų analizuojant ne atskirai, bet visus kartu ir vadovaujantis įstatymu. Tuo tarpu teismas vertindamas nustatytas faktines aplinkybes jas interpretavo neteisingai, todėl padarė klaidingas išvadas, kurios neatitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teisme patvirtintų faktinių aplinkybių visumos, kurios aiškiai parodo, kad G. T. ir E. K. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išteisindamas G. T. ir E. K. pažymėjo, kad liudytojų parodymai nėra tas įrodymų šaltinis, kuris apspręstų teisinį G. K. ir E. K. statusą „Tauro“ banke ir tai, turėjo ar neturėjo šie asmenys gauti iš banko tantjemas ir kitas išmokas, tačiau jais vadovavosi ir juos vertino vienašališkai, nurodydamas, kad liudytojų parodymai patvirtina, kad neva G. K. ir E. K. banke turėjo darbo vietas, laikėsi nustatytos darbo tvarkos. Vertindamas liudytojų parodymus teismas visiškai nepaisė aplinkybės, kad tuo pačiu adresu - K.Kalinausko g. 13, Vilnius, buvo ne tik „Tauro“ banko patalpos, bet ir UAB korporacija „Lietverslas“ patalpos, o pastarojoje bendrovėje G. K. ir E. K. dirbo administracijos vadovais (b. l. 123, t. 6), todėl banko darbuotojams juos iš vien matant tose pačiose patalpose, galėjo susidaryti įspūdis, kad E. K. ir G. K. yra banko darbuotojai.

Iš tiesų, teismas, nuosprendyje teisingai nurodė, kad asmens teisinį santykį su banku apsprendžia ne liudytojų parodymai, bet įstatymai ir banko dokumentai. Tačiau, vertindamas ar G. K. ir E. K. buvo banko darbuotojais įstatymų nuostatas taikė klaidingai, nesirėmė banko norminiais dokumentais, vadovavosi kaltinamojo E. K. parodymais, savo išvadas grindė ne surinktais įrodymais (faktiniais duomenimis), o samprotavimais.

Nuosprendyje teismo nurodytas motyvas, kad banko prezidentui ir viceprezidentui atlyginimui už atliekamą darbą turi būti taikomi darbo įstatymai dėl to, kad banko prezidento funkcijos yra platesnės nei banko tarybos funkcijos yra nesuprantamas. Tokia išvada viso labo yra tik teismo samprotavimai ir interpretacija, nepagrįsta bylos duomenimis. Vertinant banko statute įtvirtintas banko tarybos ir banko prezidento (tarybos pirmininko) funkcijas, akivaizdu, kad jos yra administracinio ir priežiūrinio pobūdžio. Banko tarybos funkcijos, kontrolė yra bendresnio pobūdžio, o banko prezidento (tarybos pirmininko) funkcijos yra labiau sukonkretintos, apibrėžtos kuo pasireiškia banko tarybos pirmininko (prezidento) priežiūrinis pobūdis ir kokiose srityse, tačiau jų apimtis visiškai neturi reikšmės, kad galima būtų daryti išvadą, kad tai yra darbo santykiai.

Nors banko tarybos narių veikla, taip pat ir banko prezidento (tarybos pirmininko) bei viceprezidentų (tarybos pirmininko pavaduotojų), kaip ir banko akcininkų veikla yra susijusi su tam tikru darbu, nes jie kontroliuoja, tvirtina banko valdybos veiklą, patys priima sprendimus susijusius su banko veikla, tačiau nepakanka priimti sprendimų susijusių su banko veikla ar prižiūrėti ir kontroliuoti atskiras banko veiklos sritis, banko valdybos darbą, kad tokia veikla būtų pripažinta darbo santykiais. Atskirų banko valdymo organų statusą, funkcijas ir atlyginimą už bankui reikalingą ir naudingą veiklą apibrėžia komercinių bankų, akcinių bendrovių įstatymai, banko statutas, o ne teismo taikomas darbo santykius reguliuojantis įstatymas.

Akcinių bendrovių įstatymo (1994-12-21 Nr.1-723 su pakeitimais 1995-05-04 Nr.1-878, 1995-12-28 Nr.1-4) 24 straipsnio 9 punktas būtent ir numatė, kad vienintelis būdas, kaip bankų (bendrovių) tarybų nariams gali būti atlyginama už darbą (veiklą) stebėtojų taryboje, tai mokėti tantjemas iš bendrovės pelno, esant visuotiniam akcininkų susirinkimo sprendimui.

Pažymėtina, kad teismas nuosprendyje išvadas, kad E. K. buvo banko darbuotojas-pirmasis banko viceprezidentas, taip pat darė ir remdamasis 1995 m. kovo 31 d. darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartimi Nr. 316, kurią banko tarybos vardu pasirašė Banko tarybos pirmininkas - prezidentas G. K. , o E. K. kaip banko tarybos narys, 1-asis viceprezidentas.

Teismo išvada, kad minima sutartis rodo, kad E. K. su banku buvo susijęs neva darbo santykiais, taip pat yra nepagrįsta, nes padaryta vertinat ne visumą surinktų faktinių duomenų, o skaidant ir vertinant juos atskirai vieną nuo kito. Pažymėtina, kad sutarties teismas negretino su byloje esančiais banko norminiais aktais, todėl nenustatė tikrosios šios sutarties esmės ir padarė klaidingas išvadas. Kokia buvo tikroji sudarytos sutarties esmė būtent ir gali atskleisti tik banko norminių aktų analizė.

„Tauro“ banko statutas (b. l. 60-97, t. 1) nustatė, kad turto valdyme dalyvavo visuotinis akcininkų susirinkimas, banko taryba ir banko valdyba.

Banko statuto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo numatyta, kad banko visuotinis akcininkų susirinkimas rinkdavo banko tarybą iš 7 narių ketverių metų laikotarpiui. Iš išrinktų tarybos narių tarpo paprasta balsų dauguma buvo renkamas banko tarybos pirmininkas (prezidentas). O vėliau jo teikimu, banko taryboje, buvo renkami pirmasis pirmininko pavaduotojas (1-as viceprezidentas) ir pavaduotojai (viceprezidentai). Tokiu būdu, banko taryboje buvo numatytos prezidento ir viceprezidentų pareigybės. Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad būtent banko taryba nustato ir tvirtina pareigų paskirstymą tarp banko tarybos prezidento ir viceprezidentų.

Byloje nustatyta (b. l. 96, t. 2) , kad 1993-11-12 – 1997-04-01 laikotarpiu “Tauro“ banko prezidentu (tarybos pirmininku) buvo išrinktas G. K. , viceprezidentais (tarybos pirmininko pavaduotojais) buvo E. K. ir E. G. .

Vertinant sudarytos sutarties turinį bei lyginant ją su banko statuto reikalavimais akivaizdu, kad sudarant sutartį buvo panaudota „Tauro“ banke buvusi tipinė sutarties forma, tačiau šia sutartimi nebuvo susitarta dėl tiesioginio E. K. darbo banko administracijoje, o dėl pastarojo veiklos banko taryboje, t. y. buvo pasiskirstyta pareigomis tarp prezidento ir viceprezidentų, kaip ir numatė banko statuto nuostatos. Kad būtent buvo tokia sutarties esmė neabejotinai patvirtina jos preambulė, kurioje nurodyta, kad ji sudaroma tarp banko prezidento G. K. ir banko tarybos nario, banko tarybos išrinkto tarybos pirmojo viceprezidento pareigoms E. K. (b. l. 138-140, t. 1). Kad sutartis buvo susijusi su E. K. veikla banko taryboje, neabejotinai patvirtina ir sutartyje nurodyta E. K. pareigybė - 1-asis viceprezidentas, kuri buvo ne banko administracijoje, o banko taryboje. Be to, sutartis buvo sudaryta kadencijai, kuriai renkami tarybos nariai, kartu numatant galimybę ją pratęsti, jeigu asmuo bus perrinktas kitai kadencijai. Kad šia sutartimi buvo susitarta dėl veiklos (darbo) banko taryboje, akivaizdžiai rodo ir susitarimas, kokį atlyginimą E. K. už veiklą (darbą) gali gauti, tai yra tantjemas.

Išvadą, kad minėta sutartimi buvo susitarta dėl E. K. veiklos kaip banko tarybos nario (1-jo viceprezidento) patvirtina ir tai, kad analogiška sutartis buvo sudaryta ne tik tarp G. K. ir E. K. , bet ir tarp G. K. bei antrojo banko viceprezidento E. G. (b. l. 176-180, t. 6) . Tuo tarpu sutarties tarp banko ir G. K. nėra, nors E. K. tvirtino, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Byloje esantys faktiniai duomenys, t. y. potvarkių ir sutarčių registracijos žurnalai rodo, kad sutartis tarp „Tauro“ banko ir G. K. sudaryta nebuvo, ir tai yra suprantama, nes tokia sutartis nebuvo reikalinga, kadangi banko prezidento funkcijos buvo apibrėžtos banko statuto 12 straipsnyje.

Minėtoje sutartyje aptartos sąlygos akivaizdžiai rodo, kad pasiskirsčius pareigomis banko taryboje, E. K. puikiai suvokė, kad jis iš banko atlyginimą (tantjemas) už savo veiklą galės gauti tik tuo atveju, jeigu jas skirs visuotinis akcininkų susirinkimas (statuto 6 straipsnio 2 dalies 14 punktas ir 38 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Kad darbo santykiais E. K. niekada nebuvo susijęs su banku neabejotinai patvirtina ir duomenys gauti iš Sodros, kur būtent ir nurodyta, jog G. K. , E. K. ir E. G. 1995-1997 m. laikotarpiu dirbo UAB korporacijoje „Lietverslas“, duomenų, jog jie būtų dirbę banke nėra (b. l. 134-137, t. 1).

Kad E. K. veikla buvo susijusi su jo pareigomis banko taryboje, suprantama ne tik iš paminėtų faktinių duomenų, bet ir iš E. K. 1997 m. birželio mėn. 12 d. rašyto pareiškimo banko tarybos pirmininkui G. K. , kad jis atsistatydina iš banko tarybos nario pareigų ir nori būti atleistas iš 1-jo viceprezidento pareigų. Jeigu E. K. būtų buvęs banko darbuotojas, tai toks pareiškimas būtų adresuotas banko valdybai, jos pirmininkui, nes pagal banko statutą su darbuotojais sudaryti darbo sutartis ir juos priimti į darbą bei atleisti iš darbo galėjo (buvo suteikta teisė) tik banko valdybos pirmininkas (statuto 14 straipsnio 2 dalies 5 punktas sako, kad sudaro su banko darbuotojais darbo sutartis ir taiko jiems poveikio priemones valdybos reglamente nustatyta tvarka). Tokios statuto nuostatos E. K. , kaip banko akcininkui ir tarybos nariui, išrinktam 1-jo viceprezidento pareigoms, be abejonės, buvo gerai žinomos.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, vertindamas faktinius duomenis susijusius su G. K. , nuosprendyje nurodė, kad nors G. K. darbo sutarties ir nėra, taip pat nėra ir duomenų, kad tokia sutartis būtų registruota potvarkių registracijos žurnale, tačiau tai nekeičia G. K. kaip banko darbuotojo statuso, nes jis buvo apibūdinimas kaip faktinis banko vadovas, vienvaldiškai sprendęs visus banko reikalus.

Žemesnės instancijos teismas

Iš tokios teismo išvados vienareikšmiai matyti, kad teismas vertindamas įrodymus visiškai nesivadovauja įstatymų reikalavimais, juos interpretuoja vienašališkai kaltinamųjų naudai, darydamas visiškai nepagrįstas ir klaidingas išvadas.

Kaltinamųjų nurodoma aplinkybė, kad “Tauro” banko prezidentas G. K. įtakojo G. T. priimant sprendimus arba nurodinėjo jam, kokius sprendimus priimti dėl banko turto naudojimo, arba buvo priimami sprendimai tik tokie, kokius nurodydavo G. K. , visiškai nereiškia, kad G. K. buvo banko darbuojas ir turėjo teisę G. T. ir kitiems banko darbuotojams duoti tokius nurodymus. Jo kompetencija, kaip banko tarybos pirmininko (prezidento) turto valdyme buvo nustatyta komercinių banko įstatymo, banko statuto, pagal kuriuos jis pats tiesiogiai negalėjo priimti sprendimų dėl banko turto valdymo. Banko turtas, pagal banko statuto nuostatas, buvo banko valdybos pirmininko G. T. žinioje, kuris ir buvo atsakingas už jo valdymą. Buvusio banko prezidento G. K. veiksmai įvertinti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio l dalies 7 punktu buvo priimtas sprendimas (nutarimas, b. l. 6-9, t. 5) jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti nesant nusikaltimo subjekto, t. y. jam mirus.

Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“, nustatyta, kad bendrovės turtas yra svetimas ne tik jos vadovui, bet ir bendrovės akcininkams, nepriklausomai nuo to, kiek jie valdo akcijų. Akcininkas gali valdyti 100 % bendrovės akcijų, tačiau bendrovės turtas jam vis tiek bus svetimas. Turėjimas banko (bendrovės) akcijų, taip pat nereiškia, kad tokiu būdu asmuo susijęs darbo santykiais arba jis yra faktinis banko vadovas, kaip nuosprendyje nurodo teismas. Valdomos akcijos tik suteikia teisę į bendrovės turtą, kuri gali būti realizuojama tik bendrovę likvidavus ir atsiskaičius su jos kreditoriais.

Kaip jau minėta teismas išteisindamas G. T. ir E. K. nuosprendyje pažymėjo, kad lingvistinė sąvoka „tantjema“, dar nereiškia, kad kaltinamajam E. K. ir G. K. išmokėtų pinigų sumų atitikimo „tantjemos“ sąvokai pagal išmokos turinį. Tokia išvada irgi yra nepagrįsta ir klaidinga.

Revizijos akte ir jo prieduose konstatuota, kaip banko buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos G. K. ir E. K. išmokėtas tantjemos ir kitos išmokos, dėl kurių išmokėjimo banko akcininkai nebuvo priėmę sprendimo. Ta aplinkybė, kad išmokėtos tantjemos buvo apskaitytos banko darbo užmokesčio sąskaitoje ir nuo paskirtų tantjemų sumokėti mokesčiai mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, tokio dydžio, kaip ir nuo darbo užmokesčio, dar nerodo, kad tai buvo darbo užmokestis, nors būtent tuo remdamasis, teismas nepagrįstai ir interpretuoja revizijos akto išvadas. Kokie buvo atlikti mokėjimai pirmiausiai atspindi dokumentai, t. y. potvarkiai, kasos išlaido orderiai, memorialiniai orderiai (b. l. 121-127, t.2, b. l. 171-178, t. 3), kuriuose įvardijamas atliekamos operacijos pagrindas ir turinys. Dėl ko buvo padaryti tam tikri paskaičiavimai, neabejotinai gali paaiškinti tik asmenys, kurie atlikinėjo operacijas. Minėtuose dokumentuose nurodyta, kad E. K. ir G. K. pagal išleistus potvarkius mokamos tantjemos, premijos ir pašalpos. Tačiau teismas nuosprendyje nevertina ne tik dokumentų ir jų turinio, bet ir kaltinamojo G. T. teismui duotų parodymų (b. l. 95-98, t. 7.), kad E. K. banke darbo užmokesčio negavo, jam buvo mokamos tantjemos. Tantjemos buvo išmokėtos avansu iš darbo užmokesčio fondo. G. T. tvirtino, kad tantjemas taip galima išmokėti, jeigu nusprendžia valdymo organai ir už juos sumokami privalomi mokesčiai. Akcininkų sprendimo mokėti tantjemų nebuvo, tačiau tam buvo banko prezidento sprendimas, kuris jam buvo privalomas. Apie darbo sutartį su E. K. jis nieko nežino, ją tik matė byloje. Byloje neįvertinti ne tik su tuo susiję kaltinamojo parodymai, bet ir liudytojų parodymai. Liudytojas V. V. , kuris buvo banko finansų direktorius, teismui paaiškino, kad E. K. jis žinojo kaip tarybos vicepirmininką (b. l. 126-128, t. 7), kad pastarasis banke gautų darbo užmokestį jis nieko nežino, tam reikėtų pasižiūrėti dokumentus. Tantjemos banke galėjo būti skirtos banko tarybos atlyginimui, tačiau kaip tuo metu reikėjo apmokėti tantjemas jis nežinojo. Liudytoja S. V. , kuri dirbo banke buhaltere, ir pagal pateiktus potvarkius mokėjo tantjemas bei skaičiavimo privalomus mokesčius, teismui parodė (b. l. 131-132, t. 7), kad gaudavo dokumentus išmokėti tantjemas ir surašydavo reikiamus dokumentus. Kokiu tarifu reikėjo apmokestinti tantjemas ji nežino ir mano, kad tokiu, kaip ir darbo užmokestis.

Minėti įrodymai (duomenys) neabejotinai patvirtina, kad E. K. ir G. K. buvo mokamos tantjemos, tačiau, kodėl teismas šiuos įrodymus atmetė ir jų nevertino, motyvų nenurodė, ir tuo pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Apie tai, kad susitarus G. K. , E. K. ir G. T. buvo švaistomas banko turtas, pagrįstas išvadas galima padaryti įvertinus revizijos akto išvadas, kur konstatuota, kad G. K. ir E. K. tantjemos buvo mokamos nepagrįstai, nes nebuvo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, taip pat nepagrįstai jiems buvo mokamos pašalpos bei premijos, nes pastarieji nebuvo ir banko darbuotojais. Kad G. K. ir E. K. nebuvo banko darbuotojais ir banko pinigines lėšas gavo neteisėtai vienareikšmiai patvirtina ir tai, kad su antruoju banko viceprezidentu (tarybos pirmininko pavaduotoju) E. G. irgi buvo sudaryta analogiška sutartis dėl veiklos (darbo) banko taryboje, tačiau jam nei tantjemos, nei pašalpos, nei premijos banke nebuvo mokamos (b. l. 17-48, t. 2).

Nors kaltinamasis G. T. nurodė, kad tantjemos E. K. ir G. K. buvo sumokėtos avansu, kadangi jo tvirtinimu galioję norminiai aktai to daryti nedraudė, tačiau ankščiau minėtame akcinių bendrovių įstatyme (48 straipsnio 4 dalis) stebėtojų tarybų ir valdybų nariams tantjemas mokėti avansu buvo uždrausta. Dėl to akivaizdu, kad tantjemos E. K. ir G. K. buvo mokamos nepagrįstai, ir tokiu būdu buvo švaistomas banko turtas, nes jiems puikiai buvo žinoma, kad vykę banko akcininkų susirinkimai sprendimų išmokėti tantjemas nepriėmė (b. l. 92-162, t. 3).

1993-11-30 „Tauro“ banke buvo patvirtinta „Tauro“ bankų darbuotojų premijavimo iš pelno nuostatai (b. l. 111-113, t. 2), kurie prieštaravo akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms, kadangi tarybos nariai iš bendrovių gauti kitokių išmokų, išskyrus tantjemas, negalėjo. Nuostatų 2.1 punkte buvo nurodyta, kad Tarybos nariai, taip pat gali būti premijuojami, tačiau iš jų seka, kad premijos tarybos nariams galėjo būti mokamos tik už bankui naudingą veiklą, kuri turėjo būti aptarta potvarkiuose (nuostatų 4.3 punktas).

Šiuo atveju iš banko prezidento potvarkių turinio matyti, kad išmokėtos pašalpos ir premijos, nesisiejo su G. K. ir E. K. bankui pelninga veikla. Premija G. K. buvo skirta gimtadienio proga, o pašalpa E. K. dėl tėvo ligos. Be to, tuo metu banko finansinė būklė buvo prasta, tai patvirtino apklausos metu ir finansų direktorius V. V. . Prieš premijų ir pašalpų skyrimą, ir po jų paskyrimo, „Tauro“ bankas savo reikmėms ėmė paskolos iš Lietuvos banko (b. l.1-13, t. 4), o neužilgo bankas jau bankrutavo (b. l. 111, t. 1).

Teismas priimdamas nuosprendį visiškai nevertino ir aplinkybių, kuriuo laiku kasmet G. K. ir E. K. skirti mokėjimai, kaip jis elgėsi su gautomis piniginėmis lėšomis, kas neabejotinai parodo tikruosius tantjemų, pašalpų ir premijų skyrimo tikslus ir jų savanaudiškas paskatas. E. K. 1997-05-08 grynais gavęs 57.000 Lt pašalpą iš karto didžiąją pašalpos dalį - 46.475 litus panaudojo ankščiau „Tauro“ banke gauto kredito ir palūkanų sumokėjimui, kurio grąžinimo terminas buvo praktiškai po metų laiko, t. y. 1997-02-24 (b. l. 139-148, t. 2). Akivaizdu, kad E. K. būdamas banko akcininku ir viceprezidentu žinojo sunkią banko finansinę būklę ir piniginės lėšos pirmiausiai jam buvo reikalingos turimų bankui finansinių įsipareigojimų padengimui. Tuo tarpu tantjemos, premijos buvo mokamos G. K. metų pradžioje, E. K. metų pabaigoje, t. y. jų gimtadienių proga, tai be abejonės irgi rodo, kad piniginių lėšų mokėjimas jiems niekaip nesisiejo su darbo santykiais.

Išteisindamas G. T. ir E. K. teismas nuosprendyje pažymėjo ir tai, kad kaltinimai E. K. yra prieštaringi, nes kaltinime teigiama, kad jis veikė kaip organizuotos grupės narys, o jo veiksmai kvalifikuojami kaip padėjėjo. Ši teismo išvada nepagrįsta. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 25 straipsnis numato kelias bendrininkavimo formas. Viena iš bendrininkavimo formų yra organizuota grupė. Laikoma, kad veika padaryta organizuotos grupės tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ir daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šiuo atveju G. T. ir E. K. yra kaltinami padarę kelis sunkius nusikaltimus, ir juos darydami kiekvienas iš jų turėjo skirtingą užduotį ir vaidmenį, todėl jų veika kvalifikuotina kaip padarytos organizuotos grupės. Tuo tarpu nusikaltimo padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 d. ) yra bendrininkų rūšis, kuri galima tiek bendrininkų grupe, tiek organizuota grupe. Tai akivaizdžiai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 07 d. nutartis (baudžiamoji byla Nr.2K-337/2005), kurioje pažymėta, kad nusikalstama veika – turto iššvaistymas yra padarytas organizuotos grupės, pasiskirsčius vaidmenimis, atskiriems nusikaltimo bendrininkams padedant padaryti nusikalstamą veiką.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes matyti, kad G. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, E. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, išteisinti nepagrįstai, todėl Vilniaus apygardos teismo 2006-03-29 nuosprendžio dalis dėl minėtų asmenų išteisinimo naikintina ir jiems priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. G. T. ir E. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas neginčijamai įrodyta liudytojų parodymais, iš dalies kaltinamojo G. T. parodymais, revizijos akto išvadomis, dokumentais bei rašytine bylos medžiaga.

Be to, apeliacinis skundas grindžiamas ir tais argumentais, kad teismas nagrinėdamas bylą pažeidė 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Teismas nepagrįstai atmetė prokuroro prašymus pridėti prie bylos medžiagos teismo posėdžių protokolus, kuriose buvo nagrinėtos su „Tauro“ banku susijusios bylos, ir kuriuose kaltinamasis E. K. išsamiai aiškino apie savo veiklą banke, nurodydamas kaip jis buvo susijęs su banku, taip pat nešaukė liudytoju D. K. , kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip liudytoja.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. T. reikia atsižvelgti į tai, kad padarė sunkius nusikaltimus, jo žinioje buvo svetimas – “Tauro” banko turtas, nuo jo veiksmų priklausė ar bus padaryti nusikaltimai.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. K. reikia atsižvelgti į tai, kad nusikaltimo vykdytojo ir jo veiksmai vieni kitus tik papildė, jis siekė asmeninės naudos. Nors jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimo padėjėjo, tačiau E. K. buvo aktyvus daromų nusikalstamų veikų bendrininkas. Jo atlikti valiniai veiksmai, buvo būtina sąlyga galutiniam sumanymui realizuoti. Jo ir nusikaltimo vykdytojo veiksmai buvo tarpusavyje suderinti, jie nusikalstamas veikas padarė veikdami tyčia, bankui padarė didelę žalą ir ji neatlyginta.

Taip pat skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami ankščiau neteisti, administracine tvarka nebausti, jų atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Išteisintasis E. K. ir jo gynėjas advokatas Stasys Sanda 2006-06-13 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsikirtimą į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006-04-14 skundą, kuriame nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai ir aiškinimai yra nepagrįsti faktine bylos medžiaga, neargumentuoti ir todėl jų nuomone atmestini ir prašė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundo dalį dėl išteisintojo E. K. atmesti.

Prokuroras skunde ginčija apygardos teismo išvadą, kad tarp E. K. ir Tauro banko buvo susiklostę teisiniai darbo santykiai. Išteisintojo ir advokato nuomone, tokie skundo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, o būtent Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas vienintelis kodifikuotas norminis aktas reglamentuojantis darbo santykius. Tik šis kodeksas numato darbo teisės taikymo sritį, pagrindines darbo teisės įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės nuostatas (4 straipsnis). Todėl, vienintelė institucija – Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija turi įgaliojimus konstatuoti darbo teisinius santykius. Ir būtent ši oficiali ir vienintelė institucija raštu pateikė ekspertinę išvadą: tarp E. K. ir banko sudarytoje „sutartyje yra įvardinti visi darbo sutarčiai būdingi požymiai (DSĮ 8 ir 17 straipsniai) ir tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Išteisintojo ir jo gynėjo nuomone, prokuroras neteisus teigdamas, kad „...banko organų (darbuotojų) statusą, funkcijas, atlyginimą apibrėžia komercinių bankų, akcinių bendrovių įstatymai, banko statutas, o ne teismo taikomas darbo santykius reguliuojantis įstatymas“ (Prokuratūros skundas 8 lapas), nes Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 9 straipsnyje įtvirtinta šio teises akto viršenybė prieš kitus norminius aktus darbo teisės srityje. Komercinių bankų įstatymas apibudina tik pagrindines banko vadovaujančias pareigybes. Tai renkamos pareigybės - Tarybos pirmininkas, Tarybos pirmininko pavaduotojas, Tarybos narys, ir darbo teisniais santykiais susaistytos pareigybės: Valdybos primininkas, Valdybos pirmininko pavaduotojas, kiti banko darbuotojai. Įmonės darbuotojas, su kuriuo egzistuoja darbo teisiniai santykiai yra saistomas su įmone subordinaciniais ryšiais.

Išteisintasis ir jo gynėjas atsikirtime nurodo, kad tiek darbo sutartyje, tiek darbo pažymėjime E. K. pareigybė yra įvardinta kaip „banko pirmasis viceprezidentas“. Tokia pareigybė yra sietina tik su samdomu darbu. Tarybos nario (pirmininko pavaduotojo) renkamos pareigos apima tik bendro pobūdžio koordinacines funkcijas. Tuo tarpu Viceprezidento pareigų vykdymas buvo susijęs (kas teisme buvo įrodyta dokumentais ir liudytojų parodymais) su operatyvinė kontrole ir vadovavimu konkretiems banko padaliniams niekam daugiau nepavaldiems. Todėl, už šį darbą ir buvo atlyginama pagal darbo teisinius santykius.

Pasak išteisintojo ir jo gynėjo, prokuroras skunde nepagristai teigia, kad E. K. buvo mokėtos tantjemos. Byloje ir nuosprendyje šie klausimai išdėstyti labai išsamiai. Išteisintasis ir jo gynėjas taip pat pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčių įstatymas visas gaunamas pajamas skirsto į dvi pagrindines grupes – „A“ ir „B“. Jos esmingai skiriasi pagal mokesčių mokėjimo tvarką bei pareigą deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius. „A“ grupės pajamos - tai su darbo santykiai susijusios pajamos. Čia mokesčius apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka biudžetui bei Sodrai darbdavys. „B“ grupės pajamose - visus šiuos veiksmus atlieka pajamų gavėjas. Šiai grupei priskiriamos ir tantjemos. Darbo teisinių santykių rezultate gautos pajamos apmokestinamos 33% tarifu. Tuo tarpu tantjemos - 20 %.

Byloje surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, revizijos išvada bei buhalteriniai dokumentai kuriose užfiksuota, kad visos E. K. išmokėtos sumos apmokestintos „A“ grupės tarifu ir pagal „A“ grupės pajamoms nustatyta tvarka. Taip apmokama tik pagal darbo teisinius santykius ar su jais susijusius kompensacinius ir skatinamuosius mokėjimus.

Žemesnės instancijos teismas

Išteisintasis ir jo gynėjas atsikirtime nurodo, kad prokuroras taip pat nepagristai teigia, kad darbo teisinių santykių su E. K. nebuvimą patvirtina tai, kad apie juos nebuvo pranešta Sodrai.

Byloje yra oficialus Sodros atsakymas, kad nepranešimas Sodrai nesudaro prielaidų darbo sutartį laikyti negaliojančia. Be to tai ne E. K. , o darbdavio prievolė. Beje, jos pažeidimas, jei tai nėra nelegalus darbas - neužtraukia atsakomybės. (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 07 14 išaiškinimas „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijos“). Per visą ginčijamą laikotarpį Sodrai buvo mokamos įmokos (3 ir 31 procentai). O tokios įmokos mokamos tik dviem atvejais: nuo apdraustajam asmeniui išmokėto darbo užmokesčio ir nuo su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų. (Lietuvos Respublikos VSD įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniame skunde pats prokuroras (skundo 9 lapas, 5 pastraipa) patvirtina darbo santykių buvimą: „...E. K. 1997 06 12 rašyto pareiškimo banko Tarybos pirmininkui G. K. , kad jis atsistatydina iš banko tarybos nario pareigų ir nori būti atleistas iš 1-ojo viceprezidento pareigų...“.

Apylinkės prokuratūros skunde, beje, kaip ir kaltinamajame akte kaltinimas nuolat grindžiamas niekuo nepagrįstais teiginiais: „....kad E. K. žinojo, galėjo žinoti, turėjo žinoti, suprato, puikiai suprato, turėjo tikėtis“ ir pan. Tačiau šie teiginiai nepagrindžiami jokiais įrodymais.

Pasak išteisintojo ir jo gynėjo, prokuroras skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nešaukė liudytoju D. K. . Į šį teiginį, išteisintasis ir jo gynėjas nurodo, kad šią bylą prokuratūra tyrė 8 metus. Pateikiant teismui kaltinamąjį aktą kartu buvo pateiktas ir kviestinų 15 liudytojų sąrašas, kuriame A. K. nebuvo įrašyta. Ir po 3 mėn. bylos nagrinėjimo teisme, praktiškai paskutiniame posėdyje sugalvojama kviesti dar vieną liudytoją D. K. . Jų nuomone, teismas teisingai pasielgė atsisakęs tenkinti šį prašymą, nes tai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą. Tuo labiau, kad D. K. banke nedirba.

Išteisintojo ir jo gynėjo nuomone, neteisingas yra apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atmetė prokuroro prašymus pridėti prie šios bylos kitų bylų tirtų prokuratūroje bei kituose teismuose protokolus. Įrodymų vertinimas yra tik teismo prerogatyva ir tik teismas kiekvienu atveju sprendžia kokiu atveju pateikti dokumentų išrašai laikytini įrodymais. Taip pat išteisintasis ir jo gynėjas nurodo, jog nežino prašytų pridėti protokolų turinio, tačiau gali teigti, kad šioje byloje jie galėtų būti vertinami kaip parodymai duoti prieš save ir to būdu būtų pažeistos kaltinamojo konstitucinės teisės, todėl apygardos teismas pagrįstai šį prokurorų prašymą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, netenkinant skundo dalies dėl organizuotos grupės požymio buvimo, civilinio ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis E. K. , jo gynėjas bei nuteistojo G. T. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Tai, kad nebuvo iškviesta į pirmosios instancijos teismą liudyti D. K. , kuri „Tauro“ banke nedirbo ir kuri nebuvo įrašyta sąraše asmenų, kviestinų į teismą baudžiamojoje byloje (b. l. 108, t. 5), taip pat tai, pirmosios instancijos teismas kad prie bylos nepridėjo tiksliai neapibrėžtų teismo posėdžio protokolų nuorašus, kolegijos nuomone neturėjo esminės įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, nes apeliacinės instancijos teisme šių prašymų prokuroras nepalaikė, o bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos kitais vienarūšiais įrodymais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. K. ir G. K. su „Tauro“ banku buvo susiję darbo teisiniais santykiais. Šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir remdamasis liudytojų parodymais apie E. K. ir G. K. realiai vykdytas funkcijas, „Tauro“ bako statuto analize apie funkcijų paskirstymą, darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartimi tarp „Tauro“ bako ir E. K. ir kitais duomenimis, nuosprendyje padarė pagrįstas išvadas, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad išvadas pirmosios instancijos teismas padarė neteisingai interpretuodamas bylos aplinkybes, įrodymus vertindamas neišsamiai, atsietus vieną nuo kito, o ne jų visumą.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad tuo pačiu adresu – Kalinausko 13, Vilniaus m. buvo ne tik „Tauro“ banko, bet ir UAB korporacija „Lietverslas“, kurioje dirbo E. K. ir G. K. , patalpos. Tačiau iš to apeliaciniame skunde daroma išvada, kad banko darbuotojams vien matant juos tose pačiose patalpose, galėjo susidaryti įspūdis, kad E. K. ir G. K. yra banko darbuotojai, nėra pagrįsta.

Liudytojas V. V. parodė, kad „sėdėjo K. banke antrame aukšte, turėjo kabinetą, automobilį tarnybinį, jo vairuotojas lyg tai buvo saugos darbuotojas“ (b. l. 127, t. 7). Liudytoja R. Vėbrienė parodė, mananti, kad E. K. ir G. K. buvo banko darbuotojai. Ji nurodė ir konkretų tokio manymo patvirtinimą - kad porą kartą yra pildžiusi E. K. avansinę apyskaitą kaip darbuotojui (b. l. 132, t. 7). Tokį pat manymą liudytoja L. P. pagrindė tuo, kad E. K. ir G. K. kabinetus turėjo banko patalpose (b. l. 133, t. 7). Liudytoja D. M. taip pat parodė mananti, kad E. K. ir G. K. buvo banko darbuotojai. Tai, be kita ko, ji motyvavo tuo, kad E. K. ir G. K. kasdien ateidavo į darbą banke, ji organizuodavo G. K. darbo grafikus, eidavo pas jį atsiklausti dėl E. K. duotų nurodymų, banke veikė leidimų sistema, ir be leidimų ten patekti nebuvo galima (b. l. 132-135, t. 7).

Šie konkretūs liudytojų parodymuose esantys duomenys paneigia apeliacinio skundo teiginį apie tai, kad liudytojai rėmėsi vien „Tauro“ banko ir UAB korporacija „Lietverslas“ patalpų bendrumu ir jiems tik galėjo susidaryti įspūdis, jog E. K. ir G. K. buvo banko darbuotojai.

„Tauro“ banko statuto 12 straipsnis nustato banko tarybos pirmininko – prezidento funkcijas, be to, numato, kad jis tvirtina pareigų pasiskirstymą tarp banko tarybos prezidento, pirmojo viceprezidento, viceprezidentų ir narių. Tarp banko tarybos prezidento funkcijų yra ir pagrindinių saugyklų departamento, saugos departamento, banko tarybos kanceliarijos, reikalų valdybos, informacinių technologijų departamento ir techninio ryšio skyriaus veiklos strategijos kontrolė.

Tuo tarpu „Tauro“ banko statuto 10 straipsnio 4 dalis numatanti banko tarybos funkcijas, jai tokių funkcijų nepriskyrė.

Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad banko prezidento funkcijos viršija pačios tarybos funkcijas, jos apima ne tik bendro pobūdžio, bet ir operatyvinę kontrolę bei vadovavimą, pripažįstama esanti pagrįsta.

Vertinant bylos įrodymus kaip visumą, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo išvadą apie darbo santykių tarp bako iš vienos pusės bei tarp E. K. ir G. K. iš kitos pusės buvimą patvirtina liudytojų parodymai apie nuolatinio pobūdžio veiklą banke, kurią atliko E. K. ir G. K. , taip pat ir darbo bei visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. B-316, sudaryta tarp banko ir E. K. (b. l. 152-157, t. 6). Nors sutarties preambulėje ir nurodyta, kad ji sudaroma tarp banko prezidento G. K. ir banko tarybos nario, banko tarybos išrinkto tarybos pirmojo viceprezidento pareigoms E. K. , tolesnis sutarties tekstas leidžia padaryti išvadą, kad sutartimi buvo susitarta dėl E. K. priėmimo į darbą. Sutarties 1.1 punktas E. K. nustato eilę nuolatinio pobūdžio darbo funkcijų, kurias šis privalo vykdyti eidamas pareigas.

Sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos DSĮ 10 straipsnio 1 dalis numatė, kad darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo, išskyrus atvejį, nurodytą 9 straipsnio trečiojoje dalyje. Todėl tai, kad sutartis buvo sudaryta kadencijai, kuriai renkami tarybos nariai, kartu numatant galimybę ją pratęsti, jeigu asmuo bus perrinktas kitai kadencijai, neprieštaravo minėto įstatymo nuostatoms.

Jau minėta, kad pagal darbo bei visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. B-316 E. K. įsipareigojo atlikti eilę nuolatinio pobūdžio darbo funkcijų. Jos išvardintos sutarties I.I. punkte. Ten nurodyta, kad „bankas priima E. K. atlikti šiuos darbus: organizuoti: apsaugą ir profilaktiką nuo formalių ir neformalių struktūrų poveikio; kapitalo ir intelektualinės produkcijos apsaugą; tiriamąją veiklą tikslu profilaktuoti kėsinimus į banko ir korporacijos turtą, darbuotojus, galimų piktnaudžiavimų, grobstymų, nesąžiningumo faktų profilaktiką; dalyvauti investicijų ir kreditinių resursų paieškoje ir organizavime, atstovauti banką ir korporaciją ruošiant verslo planus, užtikrinant resursų skyrimą jiems. Palaikyti dalykinius ryšius su ministerijų bei žinybų vadovais. Palaikyti dalykinius ryšius su teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijomis, muitine“ (kalba netaisyta; b. l. 153, t. 6). Tuo tarpu banko statuto 10 straipsnio 4 punkte, numatančiame banko valdybos kompetenciją, numatyti sprendimai kadrų klausimais, kai kurių lokalinių norminių aktų priėmimas, banko veiklos plano sudarymas, kartą per ketvirtį atliekama banko valdybos veiklos, finansinių išteklių naudojimo, valdymo organizavimo, kapitalo rentabilumo, darbo apmokėjimo, finansinės būklės įvertinimo analizė, pasiūlymų ir atsiliepimų teikimas visuotiniam akcininkų susirinkimui apie banko metinį balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą, pelno paskirstymą ir banko valdybos ataskaitą, kitų visuotinių akcininkų susirinkimuose numatytų reikalų tvarkymas (b. l. 71, t. 1). Tačiau remdamasi šių cituotų dokumentų palyginimu kolegija negali pripažinti, kad tarp banko tarybos funkcijų būtų galima įžvelgti tokias kaip apsaugos nuo formalių ir neformalių struktūrų poveikio, kapitalo ir intelektualinės produkcijos apsaugos, galimų piktnaudžiavimų, grobstymų, nesąžiningumo faktų profilaktikos organizavimas, investicijų ir kreditinių resursų paieška ir organizavimas ir kai kurias kitas, kurios pagal darbo bei visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. B-316, sudarytą tarp banko ir E. K. , pavestos atlikti pastarajam.

Sutarties tekstas parašytas dviem būdais - dalis spausdinta, dalis įrašyta ranka. Sutarties šalis – E. K. nurodyta spausdinimo būdu, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ruošiant sutartį buvo pasinaudota tipine forma. Panašios sutarties tarp banko ir E. G. buvimas (b. l. 176-180, t. 6) sutarties tarp banko ir E. K. vertinimo nepakeičia.

Tai, kad apie sudarytą sutartį nebuvo pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nėra pagrindu sudarytą sutartį laikyti negaliojančia. Tai nurodyta ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte (b. l. 84, t. 6).

Remdamasi šiais duomenimis ir argumentais, kolegija nelaiko pakankamai pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjama, kad ši sutartis tik realizavo banko statuto nuostatas apie funkcijų pasidalijimą tarp banko prezidento ir viceprezidento ir kad ja nebuvo susitarta dėl E. K. darbo funkcijų. Tokios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad atsistatydinimo pareiškimą E. K. pateikė banko tarybos pirmininkui G. K. , o ne valdybai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad sutartis dėl priėmimo taip pat buvo pasirašyta G. K. , todėl suprantama, kad E. K. dėl sutarties pasibaigimo taip pat kreipėsi į jį.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teisės skyrius taip pat pareiškė nuomonę, kad šioje sutartyje yra įvardinti visi darbo sutarčiai būdingi požymiai ir tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai (b. l. 86-87, t. 6). Ši nuomonė teismams nėra privaloma, tačiau ji neprieštarauja teismo išvadoms, o tik patvirtina jas.

Pasak išteisintojo, tokia sutartis buvo sudaryta ir su G. K. . Nepaisant to, kad tokia sutartis nerasta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tai nekeičia G. K. , kaip banko darbuotojo, kuris apibūdinamas kaip faktinis banko vadovas, statuso. Tai patvirtina jau minėti liudytojų, taip pat nuteistojo G. T. parodymai apie G. K. veiklą banke. Pirmosios instancijos teismas G. T. parodymų, nurodytų apeliaciniame skunde (b. l. 95-98, t. 7) iš tikro neanalizavo, tačiau jie teismo išvadų nei paneigia, nei patvirtina. Jis negalėjo tiksliai pasakyti ar buvo ar nebuvo su G. K. sudaryta darbo sutartis (b. l. 99, 96, t. 7), jis iš tiesų parodė, kad E. K. darbo užmokesčio banke negavo, o jam buvo mokamos tantjemos (b. l. 95-97). Tačiau jis tolesniuose parodymuose patvirtino, kad tantjemos E. K. buvo išmokėtos kaip darbo užmokestis (b. l. 99, t. 7). Apeliaciniame skunde cituoti liudytojų V. V. , S. V. parodymai labiau siejasi su jų nuomone tam tikrais klausimais, jie E. K. ir G. T. kaltės nei paneigia, nei patvirtina. Liudytojos S. V. parodymai apie tai, kad banko buhalterijai pateiktuose potvarkiuose buvo nurodyta išmokėti tantjemas, nėra ginčijami, nes rašytiniuose dokumentuose iš tikro taip ir yra nurodyta. Šiuo atveju svarbu ne tik kas nurodyta, bet tikrasis išmokos turinys ir jas gaunančių asmenų santykis su pinigus išmokėjusiu banku.

Negalima nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad sutartyje numatyta apmokėjimo už darbą formą – tantjemos – neatitiko banko statuto ir įstatymų reikalavimų, nes banko statutas tantjemų mokėjimą siejo su banko veiklos rezultatais ir nustatė, kad jas skiria visuotinis akcininkų susirinkimas.

Tačiau jau konstatuotas darbo santykių tarp banko ir E. K. bei G. K. buvimas, taip pat tai, kad tantjemomis įvardintos išmokos buvo mokamos iš darbo užmokesčio fondo, o nuo jų mokesčiai atskaityti kaip nuo darbo užmokesčio, o ne kaip už tantjemas, leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patikėti kaltinamųjų parodymais apie tantjemomis pavadintų išmokų paskirtį ir jas pagrįstai laikė darbo užmokesčiu. Šioje situacijoje tantjemomis pavadinto darbo užmokesčio išmokėjimas nors ir neatitiko banko statuto ir kitų norminių aktų reikalavimų, bet ir negali būti laikomas nusikaltimu - svetimo turto iššvaistymu ar padėjimu jį padaryti, nes už darbą atlyginimas turi būti mokamas, kaip tai numato darbo santykius reguliuojantys įstatymai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, konstatavus darbo santykius tarp tarp banko ir E. K. bei G. K. , pastariesiems išmokėtos pašalpos ir premijos įgauna tokį pat pobūdį, kaip ir tantjemų pavidalu išmokėtas darbo užmokestis, todėl nekriminalizuotinos ir su pašalpų bei premijų išmokėjimu darbuotojams siejamos veikos. Šių išmokų panaudojimas po gavimo įtakos veikos vertinimui neturi. Išmokas išmokėjusio banko turtinė padėtis taip pat negali turėti lemiamos įtakos, veikas pripažįstant ar nepripažįstant nusikalstamomis.

Dėl nurodytų motyvų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkasTeisėjai:Aloyzas KruopysAlbinas BielskisViktoras Kažys