- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-362-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08319-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kreditorius
- UAB „Rivona“
- Skolininkas
- UAB „Atanoras“
- Kategorijos
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Rivona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Rivona“ pareiškimą dėl skolos priteisimo išduodant teismo įsakymą skolininkui UAB „Atanoras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Atanoras“ 19 245,32 Lt skolos, 1 476,70 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 155 Lt žyminio mokesčio. Pareiškimo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkui priklausančias lėšas, bei kitą turtą.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-08-12 nutartimi atmetė kreditoriaus UAB „Rivona“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius prašė panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-08-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti skolininkui UAB „Atanoras“ laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo ribose.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-08-12 priėmė teismo įsakymą patenkindamas kreditoriaus reikalavimą; 2010-09-17 teismo įsakymas įsiteisėjo. Šiaulių apygardos teismas 2010-10-13 nutartimi UAB „Atanoras“ iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Vadovaujantis CPK 334 str. 1 d. pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais bei kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tokiu atveju, kai apeliacinis procesas pradedamas dėl nutarčių, kuriomis byla iš esmės neišsprendžiama, bet sprendžiami tarpiniai, tik procesinio pobūdžio klausimai, proceso koncentracijos, ekonomiškumo aspektu ir dėl teisinių santykių stabilumo apskritai, svarbu nustatyti teisinį interesą apeliaciniam procesui, t. y., ar skundžiama nutartimi nagrinėjamos bylos stadijoje sukeliamos kokios nors procesinės pasekmės, turinčios reikšmės galutiniam teisiniam bylos rezultatui. Nagrinėjamu atveju kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, reikalavimų užtikrinimui. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių; atskiruoju skundu apeliantas prašo šią nutartį panaikinti bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo ribose. Kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-08-12 priėmė teismo įsakymą, kuris 2010-09-17 įsiteisėjo; tai reiškia, kad šis procesinis sprendimas (teismo įsakymas) tapo galutiniu ir privalomu vykdyti (CPK 18 str.); be to teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 2 p.). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – apsaugoti ginčo šalies turtinius interesus iki teismo sprendimo priėmimo, o šiuo klausimu procesiniai sprendimai gali būti priimami tik iki procesas konkrečioje byloje nėra pasibaigęs (CPK 144 str. 3 d.), konstatuotina, kad šią bylą išnagrinėjus iš esmės klausimo dėl byloje netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių aktualumas išnyko. Taip pat pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismas skolininkui UAB „Atanoras“ iškėlė bankroto bylą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, sudarant sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, jog esamoje procesinėje situacijoje nėra teisinio intereso peržiūrėti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, kadangi esant įsiteisėjusiam teismo įsakymui, laikinųjų apsaugos priemonių aktualumas išnyko, be to, kreditorius savo interesus gali ginti bankroto byloje. Remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog apeliacinis procesas nutrauktinas, išnykus atskirajame skunde nurodytų galimų pažeidimų pagrindui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7, 331, 336, 338, 339 str., kolegija
nutarė:
nutraukti apeliacinį procesą pagal kreditoriaus UAB „Rivona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Rivona“ pareiškimą dėl skolos priteisimo išduodant teismo įsakymą skolininkui UAB „Atanoras“.