- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2-2172-857/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00143-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.3.10.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovei J. A. jos atstovui advokatui Audriui Karpinskui (nuotoliniu būdu per Zoom programą),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. A. ieškinį atsakovei J. V., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės sveikatos sutrikdymu jai padarytą 246,56 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur dydžio neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje bei dublike nurodė, kad telefonu iš anksto suderintu laiku pagal žodinę sutartį 2024-07-04 d. grožio salone „H.“, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei teikiant ieškovei plaukų kirpimo ir dažymo paslaugas ši pajuto kaistančią galvos odą bei deginantį ir griaužiantį skausmą. Tolesnio paslaugos teikimo metu ieškovei pastebėjus krentančius nuo galvos nutrupėjusius jos plaukus tarp bylos šalių kilo žodinis konfliktas, kurio eigoje ieškovė bendruoju pagalbos centro telefonu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnus bei jausdama skausmą galvos plaukuotoje dalyje ir kakle nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas cheminis galvos plaukuotosios dalies nudegimas, paskirtas medikamentinis gydymas. (duomenys neskelbtini) prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Ikiteisminio tyrimo eigoje nenustačius atsakovės veikoje tyčios sutrikdžius ieškovės sveikatą bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialistui pateikus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės 2024-10-14 d. nutarimu buvo nutrauktas. Dėl sveikatos sutrikdymo ieškovei buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Visų pirma medicininiams tyrimams bei medikų paskirtiems ir rekomenduotiems vaistams ieškovė patyrė bendrai 189,75 Eur dydžio išlaidų (šias aplinkybes patvirtinančių kvitų, UAB „O. n.“ PVM sąskaitos faktūros kopijos bei šioje sveikatos priežiūros įstaigoje medikės rekomenduoto maisto papildo plaukams informacinio lapelio kopijos pridedamos). Rekomenduota šeimos gydytojos nudegintos galvos odos bei plaukų būklės įvertinimui ieškovė 2024-07-15 d. nuosavu automobiliu taip pat vyko į privačią sveikatos priežiūros įstaigą UAB „O. n.“ Kauno m. ir kelionei patyrė 56,81 Eur išlaidų. Dėl sutrikdytos sveikatos ieškovė patyrė ilgalaikį skausmą, nepatogumus ir didžiulį nerimą dėl galimų nepataisomų jos išvaizdos pokyčių ateityje. Visų prima ieškovė buvo nedarbinga net 14 dienų. Dėl sutrikdžius sveikatą patirtų neturtinio pobūdžio neigiamų emocinių išgyvenimų taip pat atsinaujino ieškovės neurologinės ligos. Ieškovę taip pat ilgą laiką kamavo nemiga. Ieškovė visą savo gyvenimą puoselėjo plaukus, juos nuolat prižiūrėjo, dėl ko po jų cheminio nudeginimo, to nulemto jos išvaizdos pokyčių, ji ilgą laiką baiminosi pasirodyti viešumoje, sumažėjo jos bendravimo galimybės baiminantis pašalinių asmenų reakcijų. Dėl tos pačios priežasties ieškovė buvo priversta atsisakyti turėtų pjanų praeityje jos vykdytoje renginių organizavimo veikioje, kas taip pat neigiamai paveikė jos emocinę būklę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime bei triplike prašė ieškinį atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovė klaidina teismą iškreipdama teiginius bei faktus. Ieškovė į grožio saloną "H." atvyko 2024-07-02 d. 10 val. užsiregistravusi vizitui telefonu. Ieškovė salone lankėsi pirmą kartą, todėl atsakovė būdama atsakinga ir kvalifikuota kirpėja kelis kartus paklausė ieškovės apie plaukų dažymo istoriją, ar plaukai nebuvo pakenkti cheminėmis medžiagomis. Ieškovė atsakovei teigė, kad plaukai yra natūralūs ir niekada nedažyti. Atsakovė pažvelgusi į ieškovės plaukus nematė dažytų plaukų ataugimo fakto, pasikliovė ieškovės žodžiais, kad plaukai natūralūs. Ieškovės prašymu buvo nuspręsta atlikti plaukų dažymą, t.y. nudažyti kelias sruogas galvos viršugalvyje. Kadangi ieškovės plaukai atvykimo dieną buvo juodi, norint išgauti šviesias sruogas buvo atlikta procedūra, skirta natūraliems plaukams, todėl įvyko cheminė reakcija, nes ieškovė nuslėpė faktą, kad plaukai jau ir anksčiau buvo apdoroti cheminėmis medžiagomis. Procedūros metu atsakovė su ieškove palaikė pokalbį. Ieškovė prasitarė, kad dažo plaukus reguliariai, nes ieškovės plaukai intensyviai žyla. Atsakovė išgirdusi šį faktą iš ieškovės, nedelsiant nutraukė procedūrą ir pakvietė ieškovę prie galvaplovės neišlaukus rekomenduojamo laiko procedūros atlikimui. Išplovus ieškovės galvą pasimatė cheminiai pažeidimai plaukuotoje dalyje (ne galvoje, kaip teigia ieškovė, nes dažymas vyksta sruogų, o ne galvos), t.y. dažytų sruogų galiukų nutrupėjimas. Tarp ieškovės ir atsakovės kilo konfliktas, kuriuo metu ieškovė teigė, kad „Šimtą kartą esu dažiusi plaukus, bet tokių nesąmonių nėra buvę“, tai vėl byloja, kad ieškovė atvykusi į saloną melagingai nurodė apie savo plaukų būklę. Vykusio konflikto metu ieškovė reikalavo, kad atsakovė atlygintų padarytą žalą, teikdama teiginius: „Ką tu dabar man duosi“, „Kiek tu man dabar duosi“, „Pagalvok kiek verta tavo garbė, nes kitu atveju visuose socialiniuose tinkluose tave apšmeišiu“. Kadangi žodinis konfliktas tęsėsi toliau, ieškovei buvo pasiūlyta išsikviesti policiją ir užfiksuoti įvykį. Atvykus policijos pareigūnams, ieškovė elgėsi neadekvačiai, t.y. rovėsi savo plaukus. Policijos pareigūnai kelis kartus įspėjo ieškovę, kad nežalotų savęs, t.y. nerautų savo plaukų. Policijos pareigūnai ieškovei pasiūlė kreiptis į Vartotojų teises, bei užsimokėti už gautas paslaugas iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
4. Šalių paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00176-24 duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2024-07-02 d. 10 val. iš (duomenys neskelbtini) atvyko pas kirpėją – atsakovę, dirbančią „H.“ grožio salone, adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad nudažytų plaukus raudonomis sruogelėmis. Šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė atlygintinę paslaugų sutartį (Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.716 straipsnis), pagal kurią atsakovė turėjo suteikti ieškovei plaukų dažymo paslaugą. Paslaugos teikimo metu, apie 11 val., ieškovė pajuto, jog jos plaukai kaista. Atsakovė ieškovės paaiškinimu reagavo neiškarto, po to plovė galvą. Po atliktos procedūros ieškovei prisilietus prie plaukų, šie pradėjo kristi, tarp šalių įvyko konfliktas dėl paslaugos. Ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, kad užfiksuotų įvykį, jos plaukams padarytą žalą. Tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatytas mažiau negu 10 procentų galvos odos nudegimas. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pagal Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus ieškovės sveikatos sutrikdymo. Šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes 2024-10-14 prokuroro nutarimu konstatuota, jog nepadaryta nusikalstama veika, tačiau, tame pačiame nutarime nurodoma, kad neabejojama, jog J. A. (ieškovė) dėl galimai jai netinkamai atliktos paslaugos patyrė žalos, bet atsižvelgiant į kaltės formą, sprendžiant šį ginčą šalys turi teikti prioritetą ne baudžiamajai, o civilinei teisei. 2024-10-03 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad J. A. nustatytas cheminis galvos plaukuotos dalies I-mo laipsnio nudegimas, kuris padarytas kontaktuojant su chemiškai aktyviomis medžiagomis prieš kreipiantis į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2024-07-02 ir J. A. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
5. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).
6.Sutinkamai su CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
7.Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (248 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
8.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
9.Žala suprantama kaip išlaidos, kurių atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti pareiškėjas, o teismas privalo patikrinti, ar jis tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
10.Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovė atliko plaukų dažymo procedūrą ieškovei, kurios pasekoje buvo nudeginta ieškovės galvos oda, tai konstatuota 2024-10-14 prokuroro nutarime bei 2024-10-03 specialisto išvadoje Nr. G 1040/2024(04). Procedūrą atliko atsakovė, todėl jai tenka visa atsakomybė dėl kilusių pasekmių.
11.Atsakovės argumentai, jog dėl situacijos kalta ieškovė, nes nesuteikė jai išsamios informacijos apie savo plaukus yra atmestini, nes klientas gali būti nekompetetingas įvertinti savo plaukų būklę, naudotas priemones ir panašiai. Ši pareiga tenka atsakovei, kaip specialistei, paslaugos teikėjai, kuri yra atsakinga už paslaugos kokybę ir saugumą. Atsakovės pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024-07-23d. patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, jog atsakovės turimos priemonės procedūroms atlikti yra saugios, atlikta paslauga saugi, nepaneigia aukščiau padarytos teismo išvados, nes išvados neobektyvios, padarytos tik iš patikrinimo metu atsakovės pateiktų paaiškinimų ir vertinant atsakovės pateiktas (tikrinimo metu) plaukų dažymo priemones. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024-07-23d. patikrinimo akto išvadų neobjektyvumą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo duomenys: 2024-10-03 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo tik plaukų dažymą, o apie ieškovei padarytą galvos odos sužalojimą paaiškino tik tiek, jog galėjo patekti medžiagų ant odos, plaunant galvą. Tai vienareikšmiškai parodo, jog atsakovė naudojo nesaugias medžiagas, ir tai lėmė tai, kad ieškovei buvo padarytas cheminis galvos plaukuotos dalies I-mo laipsnio nudegimas (2024-10-03 specialisto išvada Nr. G 1040/2024(04)).
12.Esant šioms nustatytoms aplinkybėms šalių ginčui taikytinos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio pirma dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
13.Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad dėl patirto sveikatos sužalojimo ieškovė patyrė išlaidas kreipėsi į gydymo įstaigą gydytojo konsultacijos, kelionės pas gydytoja išlaidas, gydytojo atlikto tyrimo išlaidas, išlaidas vaistams ir atstatomosioms priemonėms. Viso ieškovė patyrė 246,56 Eur su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės (CK 283 straipsnio 2 dalis).
14.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita.
15.Ieškovės paaiškinimų, iš dalies ir atsakovės paaiškinimų matyti, jog ieškovė nagrinėjamo įvykio metu patyrė sužalojimą, stresą, fizinį skausmą ir dėl to kreipėsi pagalbos į medikus ir dėl to patyrė nepatogumus, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
16.CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, jog atsakovė neturėjo tyčios sužaloti ieškovės, sužalojimas ieškovei padarytas esant nepakankama atsakovės rūpestingumui. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
17.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025-02-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
8. Įvertinus tai, kad ieškovei priteisiama visa ieškinio suma, ieškovei iš atsakovės priteistina 1000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
9. Iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis į valstybės pajamas (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 56 ct turtinės žalos atlyginimą, vieną tūkstantį eurų neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-02-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – vieną tūkstantį eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trisdešimt septynis eurus žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.