- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- I-3946-208/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02014-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 9 300 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų, kamerose, kurių plotas yra apie 8 m², periodiškai buvo kalinamas su 2-4 asmenimis, dėl to patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės.
Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 6-9) nurodė kokiose kamerose, kokio dydžio ir kiek asmenų buvo laikoma nuo 2011-01-05 iki 2011-01-07, nuo 2011-02-15 iki 2011-02-17, nuo 2011-11-01 iki 2011-12-01, nuo 2012-02-10 iki 2012-02-14, nuo 2012-05-30 iki 2012-05-31. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis". Nurodė, kad negalima teigti, kad pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent nuo kalinimo Lukiškių TI-K, kadangi skrandžio problemų jis turėjo iki įkalinimo Lukiškių TI-K, jam būnant Lukiškių TI-K esant būtinumui visada buvo suteikiama reikiama pagalba, gydymas, vaistai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Lukiškių TI-K.
Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2011-01-05 iki 2011-01-07, nuo 2011-02-15 iki 2011-02-17, nuo 2011-11-01 iki 2011-12-01, nuo 2012-02-10 iki 2012-02-14, nuo 2012-05-30 iki 2012-05-31.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.
Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K iš esmės neginčija, kad, dėl susiklosčiusios situacijos kalinimo įstaigoje dažnai nėra užtikrinamas Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatytų reikalavimų įgyvendinimas.
Lukiškių TI-K atsiliepime detalizavo kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydį bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 6-9). Remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad laikotarpiais 2011-01-05 vakare, nuo 2011-01-06 iki 2011-01-07, 2011-02-17, 2011-11-10 ryte, 2011-11-25 ryte, 2011-11-26 vakare, nuo 2011-11-27 iki 2011-11-28, 2012-05-31 – vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, vadinasi, bendrai apskaičiavus, iš pareiškėjo 31 dienos praleistos Lukiškių TI-K, 20 dienų vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų.
Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra pagrįstos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatyti laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, kurios reikalavimų, kaip kad nurodo Lukiškių TI-K atsiliepime, jis laikosi. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolat atlieka buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Tai patvirtina 2009-12-24 paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 14-17), kuri 2010-11-30 buvo pratęsta (b. l. 18) bei 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 19-22).
Pareiškėjo asmens sveikatos istorija patvirtina, kad skrandžio problemų jis turėjo iki buvimo Lukiškių TI-K. Jam esant Lukiškių TI-K, kai buvo būtinybė, visada buvo suteikiama reikiama pagalba, gydymas, vaistai (b. l. 23-53), todėl pareiškėjo teiginys, jog sveikata jam pablogėjo būnant Lukiškių TI-K, yra nepagrįstas.
LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Teismas daro išvadą, kad kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjui ne visą jo buvimo Lukiškių TI-K laiką buvo užtikrinta nustatyta minimali gyvenamojo ploto kalėjimo kameroje norma, todėl tokios sąlygos pripažįstamos nepriimtinomis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais, buvo perkeliamas į skirtingas kameras ir ten būdavo trumpą laiką, todėl atsakovė savo veiksmais atsakovui didelės žalos nepadarė.
Įvertinus tai, kad Lukiškių TI-K netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) labai pareiškėjo sveikatai nepakenkė, atsižvelgiant į laikymo Lukiškių TI-K trukmę, į tai, kad pareiškėjas išdėstė abstrakčius teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. neįvardijo konkrečių pretenzijų dėl laikymo sąlygų kiekvienoje kameroje, išskyrus tai, kad visą laiką jos buvo perpildytos, nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K atsakingus pareigūnus ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetenciją dėl nuteistųjų gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo (išskyrus vieną kreipimąsi dėl sveikatos (b. l. 50-51)), į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės 100 Lt kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjui G. V. priteisti 100 Lt (vieną šimtą litų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.