Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-43/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-18
Bylos Nr.
1S-43/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Algimantas Venckus
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-43/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.1.1 2.1.15.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Algimantas Venckus,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo advokato V. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria A. B. suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui nuo 2007 m. balandžio 27 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, kad 2006 m. spalio 26 d., apie 11 val, būdamas (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su I. Š. ir V. Š. dėl paskolintų pinigų metu, o L. N. įsikišus į šį konfliktą, šaunamuoju ginklu – 7,65 mm kalibro pistoletu, pasikėsino nužudyti du žmones: ne mažiau 4 kartus šovė į L. N. , padarydamas šiam šautinę žaizdą pakaušio kairėje pusėje, dvi šautines žaizdas krūtinės ląstoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kiaurinę šautinę žaizdą dešinėje plaštakoje su V piršto lenkiamojo sausgyslės bei nervų pažeidimu, vertinamu nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei ne mažiau 2 kartus šovę į V. Š. , padarydamas dvi šautines žaizdas ir kraujosruvas dešinio sėdmens srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip pasikėsino nužudyti du žmones, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p.

Be to, A. B. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, būdu, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, įsigijo šaunamąjį ginklą – 7,65 mm kalibro pistoletą ir ne mažiau 6 fabrikinės gamybos 7,65 mm kalibro Brauningo šaudmenų, kuriuos laikė, o 2006-10-26 ryte neteisėtai gabenosi į (duomenys neskelbtini), kur juos panaudojo pasikėsinimo nužudyti du žmones metu, o po to neteisėtai 7,65 mm kalibro pistoletą gabeno ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d.

A. B. LR BPK 140 str. nustatyta tvarka sulaikytas 2006-10-26, o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui – nuo 2007 m. balandžio 27 d. iki 2007 m. gegužės 27 d. Suėmimo terminas pratęstas nustačius LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo pagrindą.

Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas V. M. teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir niekuo nepagrįsta. Gynėjo nuomone, įtarimas jo ginamajam A. B. buvo pareikštas ydingai, nes nėra jokių faktinių duomenų, kad pastarasis padarė labai sunkų nusikaltimą, o įtarimai jam grindžiami remiantis tik prielaidomis. V. M. nurodo, kad jo ginamasis ir toliau kategoriškai neigia padaręs šį nusikaltimą ir laikosi nuomonės, kad 2006-10-26 šūvius iš nenustatyto prietaiso (gal ginklo) į V. Š. sėdmenis bei L. N. rankos delną greičiausiai inscenizavo patys nukentėjusieji, pasinaudoję tuo, kad A. B. 2006-10-26 ryte, apie 10-11 valandą buvo atvykęs į bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpas ir reikalavo iš paminėtos bendrovės direktorės I. Š. jam sugrąžinti 12 000 litų skolą.

Advokato V. M. teigimu, liudytojų (E. K. , I. Š. ) ir nukentėjusiųjų (V. Š. , L. N. ) parodymai byloje vertintini ypač kritiškai, kadangi jie visi keturi įvykio metu dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir su A. B. praktiškai nebendravo, o sutuoktiniai I. ir V. Š. dar ir atvirai konfliktavo bei melavo (dėl jų negrąžinamos skolos).

Skunde nurodoma, kad A. B. labai pergyvena dėl jam pareikštų įtarimų, visą laiką galvoja apie laisvėje likusius savo vaikus, žmoną, tėvus, o ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai Vilniaus apygardos prokuratūroje ir Vilniaus miesto VPK buvo atliekami ypač vangiai: ekspertizės padarytos baigiantis 6 mėnesių suėmimo terminui, taip ir nesurasti nusikaltimo įrankiai ar nauji liudytojai, nepasinaudota visomis kitomis galimybėmis surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Be to, gynėjas pažymi, kad buvo atmestas jo prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą (atlikti eksperimentą dėl byloje surinktų duomenų patikrinimo, susijusių su A. B. buvimu tuo pačiu metu 2-jose Vilniaus vietose), o 2007-04-27 advokato prašymas išreikalauti duomenis iš telekomunikacines paslaugas teikiančios bendrovės TELE-2 vykdymui atiduotas Vilniaus apygardos teismui. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad A. B. yra nebaustas ir neteistas, morališkai tvirtas, sąžiningas, užsispyręs, turi puikią šeimą, 2 nepilnamečius vaikus (žmoną N. B. dirbančią (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoja, moksleivę dukrą K. B. , gimusią 1990 metais ir mažametį sūnų D. B. , gimusį 1999 metais), pastovią gyvenamąją vietą bei nekilnojamąjį turtą - 2 butus Vilniaus mieste. Advokato teigimu, po A. B. suėmimo jo šeima patyrė didžiulį ekonominį smūgį - žmonos N. B. gaunamo atlyginimo užtenka tik kukliems buitiniams poreikiams ir maistui, o be pagrindinio maitintojo likusiai šeimai išgyventi padeda N. B. tėvai. Be to, dėl tėvo suėmimo A. B. vaikai patyrė ir patiria didžiulį neigiamą psichologinį poveikį - mažai miega naktimis, pasidarė labai dirglūs ir irzlūs, neigiamai emocingi, užsidarę, niekuo nepasitikintys bei dėl tėvo ilgalaikio suėmimo kaltinantys visus aplinkinius. Pasak gynėjo, Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad panaikinus kardomąją priemonę - suėmimą, (duomenys neskelbtini), atstovaujama komercijos direktoriaus V. S. , įsipareigojo nedelsiant priimti dirbti A. B. į paminėtos bendrovės statybos darbų vadovo pareigas, o vienpusiškai ir labai formaliai interpretavo surinktus įrodymus, todėl vėl palaikė formalų prokuroro prašymą dėl A. B. suėmimo pratęsimo nurodydamas, kad A. B. gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau advokatas skunde pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau-teismo) sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas in abstrakto, o nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes ir besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Tokiu būdu teismas turi išnagrinėti ir priimtame sprendime išdėstyti visus faktus, patvirtinančius ar paneigiančius tokio viešojo intereso buvimą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencįja) 5 straipsnio 3 dalyje reikalaujama sprendžiant asmens prašymo dėl paleidimo iš suėmimo klausimą, apsvarstyti alternatyvius jo atvykimo į teismą ar prokurorą užtikrinimo budus, nurodant kodėl alternatyvios priemonės negarantuotu jo atvykimo į teismą arba pas prokurorą ir kodėl teismo procesas tinkamai nevyktu paleidus jį iš suėmimo. Taip pat teismas pabrėžė, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies kontekste asmenys, kurie vykstant procesui yra suimti, turi teisę į tai, kad jų bylų nagrinėjimą valstybės institucijos organizuotų ir bylas išnagrinėtų kuo skubiau ir dėmesingiau. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, kad suimtas asmuo gali net ir sąmoningai vilkinti procesą, juolab, kad Konvencijos 6 straipsnyje nereikalaujama, jog suimtas asmuo aktyviai bendradarbiautų su teisminėmis institucijomis. Be to, A. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neatsisakė padėti ikiteisminiam tyrimui ir jam visiškai netrukdė. Gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad A. B. sutuoktinei N. B. per visą tyrimą nebuvo leista susitikti Lukiškių TI-K su suimtu vyru (aptarti susikaupusių šeimyninių, ūkinių, buitinių, vaikų priežiūros ir auklėjimo bei kitų problemų), todėl N. B. ir jų vaikai priverstinę dirbtinę izoliaciją su vyru ir tėvu laikė ir laiko jų šeimos orumo žeminimu bei kankinimu, siekiant vienintelio - kad morališkai palūžęs A. B. tyrėjams pradėtų pasakoti tai, ko jis savo gyvenime nėra padaręs. Tuo tarpu pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį tiek teismas, tiek ir kitos valstybinės institucijos įpareigojami suimtųjų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti ir bylas nagrinėti taip, kad jų judėjimo laisvės suvaržymas truktų kiek įmanoma trumpiau.

Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teisėjas, priimdamas nutartį nepratęsti suėmimo termino, gali nuspręsti paleisti asmenį tuoj pat, jei nustato, kad suėmimas jam buvo paskirtas ar pratęstas, nors aiškiai tam nebuvo visų būtinų sąlygų ar pagrindo. Šiais atvejais bet kokie asmens judėjimo laisvės suvaržymai negalimi, išskyrus tuos atvejus, kada asmeniui suėmimas paskirtas kitoje byloje, o tokių duomenų A. B. byloje nėra ir negali būti. Gynėjo teigimu, būtina atsižvelgti, kad jo ginamasis yra pakankamai jaunas, niekada neteistas, Vilniuje turi 2 butus, pastovią gyvenamąją vietą, mylimą ir jį labai mylinčią šeimą, laukiantį atsakingą statybų vadovo darbą, todėl suėmimas jam galėjo būti skirtas tik tada, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis nebuvo galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų arba anksčiau jam taikytos poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Taip pat gynėjas atkreipia dėmesį, kad LR BK 129 str. 2 d. 5 p. numatyta nusikalstama veika inkriminuojama formaliai, vadovaujantis tik nukentėjusiųjų bei su jais susijusių artimųjų parodymais.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo A. B. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2007-04-23 nutartį, kuria A. B. suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui (nuo 2007-04-27 iki 2007-05-27), panaikinti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo A. B. gynėjo V. M. skundą atmesti. A. B. gynėjas prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. gynėjo skundas atmetamas.

Teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė pagrįstai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bei egzistuojant LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam suėmimo pagrindui.

Pažymėtina, kad, nors Vilniaus apygardos teismas skundžiamą 2007 m. balandžio 23 d. nutartį pratęsti suėmimo terminą priėmė A. B. dar būnant įtariamuoju, tačiau nagrinėjant skundą Lietuvos apeliaciniame teisme, jau yra surašytas kaltinamasis aktas, kuris kartu su bylos medžiaga perduotas Vilniaus apygardos teismui, todėl, vadovaujantis LR BPK 22 str. 2 d. A. B. laikytinas kaltinamuoju.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 23 d. nutartyje pratęsti suėmimo terminą nurodė, kad pagrindą manyti, jog A. B. padarė jam inkriminuojamas veikas, leidžia nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiūrų metų gauti duomenys, daiktai ir dokumentai, reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti teisme, specialistų ir ekspertizių išvados. Su tokia Vilniaus apygardos teismo išvada sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Tuo tarpu suimtojo gynėjas skunde nurodo, kad nėra jokių faktinių duomenų, jog jo ginamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, o kaltinimas grindžiamas vien tik prielaidomis. Kartu kaltinamojo gynėjas pateikia versiją kaip galėjo atsirasti sužalojimai nukentėjusiesiems bei išsako savo nuomonę dėl liudytojų E. K. , I. Š. ir nukentėjusiųjų V. Š. , L. N. parodymų vertinimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, o taip pat ir aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo, atskirų byloje esančių duomenų tikrumo, leistinumo, liečiamumo nevertina, duomenų įrodymais nepripažįsta, o tik daro apibendrintą išvadą apie byloje esančių duomenų, leidžiančių manyti suimtam asmeniui padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumą. Tuo tarpu duomenys pripažįstami įrodymais bei vertinami teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Suimtojo gynėjo skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami labai vangiai. Tačiau iš byloje esančių duomenų matoma, kad byloje gauta daug specialistų išvadų, pačiam A. B. atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, taip pat kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, o pats ikiteisminis tyrimas atliktas per 7 mėnesius ir kaltinamasis aktas kartu su bylos medžiaga perduotas teismui, todėl, teismo nuomone, pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas vangiai ar vilkinamas, nėra. Tuo tarpu paties suimtojo gynėjo advokato V. M. 2007-04-24 prašymas Nr. 8/06 papildyti ikiteisminį tyrimą buvo atmestas motyvuotu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu, kurio apskundimo tvarką reglamentuoja LR BPK 63 str. Be to, nors skunde gynėjas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu nepasinaudota visomis galimybėmis surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, tačiau, vadovaujantis LR BPK 178 str. apie atliktinus ikiteisminio tyrimo veiksmus sprendžia prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

A. B. kaltinamas pasikėsinimu įvykdyti labai sunkų bei įvykdęs apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Už kaltinime numatytas nusikalstamas veikas suimtajam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 p. nurodyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai ir to pakanka pratęsti suėmimą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, jei remiantis minėta aplinkybe teismas pagrįstai mano, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Būtent tokią išvadą padarė Vilniaus apygardos teismas 2007-04-23 nutartyje ir ja abejoti nėra pagrindo. Žinoma, gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo charakteristiką, šeiminę padėtį, turtą ir darbo perspektyvas yra svarbios, tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į A. B. pateiktą kaltinimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, leidžiančius manyti kaltinamajam padarius jam inkriminuojamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti LR BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl suėmimo terminas jam pratęstas visiškai pagrįstai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p. ir 253 str. 1 d., perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir skirta nagrinėti 2007 m. gegužės 31 d., todėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. numatyta teisė į teisminį nagrinėjimą per priimtiną laiką nėra pažeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

Kaltinamojo A. B. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Jonas Algimantas Venckus