Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-121-822/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-22
Bylos Nr.: eA-121-822/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02782-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė
Pareiškėjas: UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“
Atsakovas: Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Administracinė byla Nr. eA-121-822/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02782-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ skundą atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ (toliau – ir pareiškėjas, Jachtklubas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir atsakovas, Direkcija) 2021 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. S-(3.6)-195 „Dėl nuomonės pateikimo ir papildomų dokumentų pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Direkcija Sprendimu nepritarė pontono įrengimui pagal pateiktą UAB „Renova“ laikino pontono įrengimo schemą valstybės saugomoje Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – ir TINP) teritorijoje ir jo naudojimui.

3. Paaiškino, kad nesant atsakovo pritarimo, Jachtklubas negali įrengti laikinojo kilnojamojo pontono. Direkcija Sprendime nurodė, kad nėra pateikta informacija apie tai, kokiais pagrindais (nuoma, panauda ir kt.) pareiškėjui yra suteikta teisė naudotis 2021 m. birželio 18 d. prašyme įvardintu žemės sklypu. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nėra įgaliota institucija vertinti, kokiu pagrindu Jachtklubas naudoja žemės sklypą, todėl nagrinėja klausimą, kuris nėra jo kompetencijos dalykas. TINP individualus apsaugos reglamentas (toliau – ir Reglamentas) nesuteikia atsakovui teisės nederinti laikinojo pontono įrengimo schemos, nes imperatyviai nustato reikalavimus nesudėtingiems statiniams – lieptams (Reglamento 19.4 p.), kurių pareiškėjas neketina įsirengti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas taikė negaliojančią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 patvirtintą Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius taisyklių (toliau – ir Taisyklės) redakciją. Aktuali Taisyklių redakcija įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., o pontonas yra kilnojamasis daiktas, kuris nepatenka į laikinųjų nesudėtingų statinių kategoriją, jam netaikomas Statybos įstatymas, todėl jo įrengimui NŽT direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1P-138-(1.3 E.) patvirtintos Taisyklės šiuo atveju apskritai yra netaikomos. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtingus statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos satininius. Taisyklių 3.2 punkte nurodyta, kad sutikimas gali būti išduodamas valstybinės žemės naudotojui, kurio naudojamas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikiną nesudėtingą statinį. Pagal 2021 m. birželio 14 d. pontono įrengimo schemą pontonas nėra ir negali būti laikytinas nesudėtingu statiniu, nes neturi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statinių klasifikatoriuje (toliau – Klasifikatorius arba STR) nurodomų nesudėtingo statinio techninių savybių.

5. Pareiškėjas ir šiuo metu jau naudoja ne tik savo statinius esančius ant žemės, tačiau ir lieptus esančius (duomenys neskelbtini) ežere (valstybiniame vandens telkinyje). Pontonas būtų tvirtinamas prie lieptų, kurie yra įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Klasifikatoriuje nurodyta, kad lieptas, kaip inžinerinis statinys, priskiriamas nesudėtingųjų statinių I ar II grupės (apskaičiuojant statinio matmenų įvertinimo koeficientą (K) ir atsižvelgiant į statinio aukštį). Pontonas neturi polių, kuriais tvirtinasi į žemę, pasižymi kilnojamo plausto galimybe priklausomai nuo Jachtklubo poreikių, taip pat nėra tvirtinamas prie kranto. Įvertinus tai, pontonas nėra Klasifikatoriaus objektas, todėl Taisyklių 3.2 punktas yra neaktualus ir negali būti taikomas.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas paaiškino, kad jis neturi suformuoto žemės sklypo, tačiau yra faktinis žemės naudotojas, kurio įregistruoti statiniai yra ne tik žemės sklype, tačiau ir valstybiniame vandens telkinyje. Jachtklubas pageidavo susiformuoti žemės sklypą, tačiau pats atsakovas tokiam veiksmui prieštaravo, t. y. dėl TINP direkcijos veiksmų ir nebuvo suformuotas žemės sklypas. Taisyklių 3.2 punktas neaktualus ne tik dėl to, jog pagal 2021 m. birželio 14 d. laikinojo kilnojamojo pontono įrengimo schemą pareiškėjas siekė suderinti ne laikiną nesudėtingą statinį, o kilnojamąjį daiktą, tačiau ir dėl to, kad faktiniam žemės naudotojui nėra uždrausta naudoti savo nuosavybės teise įregistruotus statinius ir lieptus, esančius (duomenys neskelbtini) ežere. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas plečiamai taikė Taisyklių 3 punktą ginčo situacijai, reikalaudamas suformuoto žemės sklypo liepto atveju, kai NŽT centrinis padalinys 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1SS-1128-(5.59 E.) paaiškino, kad Jachtklubas siekia naudoti plaustą kaip plūduriuojantį įrenginį, kuriam joks sutikimas iš NŽT nereikalingas.

7. Pareiškėjo teigimu, atsakovas yra neteisus, kad Jachtklubo teritorijoje buvo atlikti savavališki prieplaukų statybos darbai, dėl kurių Valstybinė teritorijų planavimo iš statybos inspekcija sudarė savavališkos statybos aktus ir reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. gruodžio 7 d. priėmė potvarkį Nr. P1–82, kuriame aiškiai nurodyta, kad Jachtklubo atlikti lieptų statybos darbai nelaikoma savavališka statyba, todėl nusprendė panaikinti 2011 m. gegužės 2 d. Jachtklubui surašytus savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-110502-00063 ir Nr. SSA-00-110502-00064 bei 2011 m. gegužės 9 d. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110509-00063 ir Nr. REI-00-110509-00064.

8. Paaiškino, kad pareiškėjas neplanuoja jokios plėtros, o laikinojo pontono įrengimas nėra prieštaraujantis galiojančiai TINP planavimo schemai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ nustatytas likviduotinos poilsio įstaigos sprendinys nėra ir negali būti teisinis pagrindas neleisti įsirengti laikinojo pontono. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartyje pažymėjo, jog nėra nustatyta jokių duomenų, kad Trakų Žalgirio Jachtklubui būtų kliudoma tvarkyti ir prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus. Išplėstinė teisėjų kolegija kartu pažymėjo, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog Trakų Žalgirio Jachtklubas, įgyvendindamas turimą nuosavybės teisę, negali siekti kitais teisėtais būdais naudotis jam būtinu žemės sklypu.

9. Pareiškėjas teigė, kad Direkcija elgiasi nenuosekliai. Pagal Jachtklubo prašymą Direkcija suderino analogišką kilnojamąjį įrenginį (duomenys neskelbtini) ežere – buojas.

10. Pareiškėjo teigimu, Direkcija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, nes netinkamai taikė teisės aktą – Taisykles, kurios netaikomos kilnojamiesiems daiktams – pontonams, valstybiniuose vandens telkiniuose, įrengti, nes tokiems daiktams naudoti suformuotas žemės sklypas net nereikalingas. Be to, nurodė neteisingus faktinius duomenis – neva neteisėtai pastatytus lieptus, bei rėmėsi šiuo atveju neaktualiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4188-790/2017, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikintas.

11. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tas pats asmuo, šiuo metu dirbantis Direkcijoje, rengė ginčijamą Sprendimą, ir tas pats asmuo, būdamas AB „Paminklų restauravimo instituto” projekto vadovu, 2002 m. rengė ir tvirtino Jachtklubo esamos padėties įvertinimo, gamtinės, paminklosauginės ir vizualinės situacijos analizę. Ginčijamo Sprendimo ir analizės išvados, kurias rengė tas pats asmuo, tuo pačiu klausimu visiškai priešingos. Direkcijos tarnautojas, būdamas vienas iš ginčijamo Sprendimo rengėjų, nenusišalindamas nuo šio klausimo nagrinėjimo, pažeidė objektyvumo, skaidrumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

Atsiliepimas

12. Atsakovas Direkcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas siekia statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį – plaukiojantį kilnojamą pontoną – valstybiniame vidaus vandens telkinyje ((duomenys neskelbtini) ež.), besiribojančiame su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems statiniams nėra suformuotas žemės sklypas, o Jachtklubas yra tik faktinis valstybinės žemės naudotojas. Statiniai yra valstybės saugomoje parko teritorijoje.

14. Veiklą saugomose teritorijose, taigi ir TINP, reguliuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – ir STĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai. Vienas iš tokių dokumentų, į kuriuos tiesiogiai nukreipia STĮ, yra saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; TINP atveju – TINP Planavimo schema bei TINP Reglamentas. Direkcija, kaip įstaiga, atsakinga už apsaugos ir tvarkymo priemonių valstybiniame parke įgyvendinimą, įstatymiškai yra įpareigota sprendimus dėl atitinkamos veiklos TINP teritorijoje priimti remiantis TINP planavimo schema. Pagal TINP planavimo schemos sprendinius, pareiškėjui priklausantis statinių kompleksas priskiriamas prie naikinamų/likviduotinų, o tai buvo vienas iš pagrindų pareikšti neigiamą Direkcijos nuomonę pontono įrengimui TINP teritorijoje.

Atsiliepimas

15. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas daro nepagrįstą prielaidą ir nurodo, jog remiantis būtent Direkcijos 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. S-(3.1)-143 „Dėl nuomonės pateikimo“, adresuoto NŽT Trakų skyriui, ir buvo neišduotas sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį – pontoninį lieptą valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, nes NŽT Trakų skyrius sprendimus priima ne tik remdamasis Direkcijos nuomonėmis, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta TINP planavimo schema bei jos pagrindu parengtais, nustatyta tvarka suderintais ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentais. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad NŽT Trakų skyrius nenustatė kitų trūkumų, o sutikimo neišdavimą grindė tik TINP direkcijos pateikta neigiama nuomone, yra nepagrįstas.

16. Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1 P-(l-3)-146 patvirtintomis Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), galiojusiomis pareiškėjo prašymo pateikimo metu, sutikimo išdavimui būtina atitikti ir kitus kriterijus bei sąlygas. Vien Direkcijos išreikšta nuomonė dėl nepritarimo dėl laikino nesudėtingo statinio- pontoninio liepto statybos valstybiniame vidaus vandens telkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ežere, neturėtų būti pagrindas neišduoti sutikimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktame plane nebuvo nurodyti visi duomenys, todėl nustatyti, kokiai nesudėtingų statinių kategorijai priklauso statinys, nebuvo galima.

17. Direkcija, išnagrinėjusi naują pareiškėjo atstovo prašymą, atsižvelgė į papildomai pateiktą naują informaciją ir 2021 m. liepos 26 d. raštu Nr. S-(3.6)-195 pateikė atsakymą. NŽT Trakų skyrius patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį turtą – valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini) ežerą, todėl pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jo atstovaujami tretieji asmenys, siekiantys naudotis valstybės turtu, neprivalo tokio naudojimosi suderinti su įgaliotuoju valdytoju, neturi teisinio pagrindo. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo atstovo teiginiai dėl galimybės nederinti valstybės turto naudojimosi klausimų su valstybinio turto valdytoju, yra paneigtini.

18. Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas negali būti traktuojamas kaip teisės aktas, tiesiogiai sukeliantis pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, nes yra tik įstaigos nuomonė. Jis buvo pateiktas pareiškėjui ir NŽT Trakų skyriui. Direkcija negali prisiimti atsakomybės dėl NŽT patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje ir valstybiniuose ežeruose vykstančių procesų. Būtent faktinis naudojimasis žeme suponuoja NŽT prievolę išreikšti savo poziciją ginčo klausimu, leisti ar neleisti atlikti tam tikrus veiksmus jo patikėjimo teise valdomose žemėse ar/ir ežeruose ir, tik gavus saugomos teritorijos direkcijos nuomonę, savarankiškai priimti galutinį sprendimą dėl leidimo išdavimo.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” nustatyta, kad šioje ginčo vietoje nuo sovietmečio esantis jachtklubas yra likviduotina įstaiga ir jos plėtra yra nenumatyta. Todėl Direkcija negali sutikti su pareiškėjo skunde išreikšta pozicija, kad laikinojo pontono įrengimas neprieštarauja galiojančiai TINP planavimo schemai, nes laikinojo pantono įrengimas turėtų būti vertinamas kaip likviduotinos įstaigos plėtra. Be to, pareiškėjo nurodytoje vietoje, TINP planavimo schemoje ar/ir jos pagrindu kituose parengtuose, nustatyta tvarka suderintuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, laikino nesudėtingo statinio, pontono, statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje nenumatyta.

20. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3150-556/2020 konstatuota, jog Jachtklubas gali naudoti žemės sklypą būtent esamiems statiniams eksploatuoti, tai leidžia daryti išvadą, jog pontono prijungimas prie jau esančio liepto gali būti vertinamas kaip egzistuojančio liepto padidinimas bei jo plėtra.

21. Atsakovas laiko neetiškais pareiškėjo pasisakymus dėl šiuo metu Direkcijoje pagal darbo sutartį dirbančio architekto A. S., kadangi 2002 m. ne Direkcija, o AB „Paminklų restauravimo institutas“ rengė Jachtklubo esamos padėties įvertinimo, gamtinės, paminklosauginės ir vizualinės analizę. Direkcija neturi duomenų apie tokios analizės užsakovą ir jo suformuotus tokios analizės tikslus, apimtis ir užduotis. Pažymėjo, kad A. S. Direkcijoje architekto pareigose dirba nuo 2019 m. AB „Paminklų restauravimo instituto“ parengta Jachtklubo esamos padėties įvertinimo, gamtinės, paminklosauginės ir vizualinės analize nei 2002 m., nei šiuo metu nesivadovaujama.

Šalies argumentai

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

23. Nurodė, kad sutikimo pontoninio liepto išdavimui prašyta valstybinės reikšmės vandens telkinyje, t. y. (duomenys neskelbtini) ežere, kuris ribojasi su valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodytas sklypas nepriklauso pareiškėjui nuosavybės teise, taip pat su juo nėra sudaryta kitų valstybinį žemės sklypo valdymą teisėtu pagrindu patvirtinančių sutarčių, sklypas nėra suformuotas ir nuosavybės teise priklauso valstybei. Pareiškėjo cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3150-556/2020 nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas gali eksploatuoti sklypą jam priklausančių pastatų naudojimui, nesuteikia teisės pareiškėjui teigti, kad jam gali atsirasti papildomos teisės, šiuo atveju būti vertinamam kaip tinkamu subjektu gauti sutikimą Taisyklių 3.2 papunkčio prasme, įrengti papildomus objektus arba statinius Lietuvos Respublikai priklausančioje nuosavybėje. Aplinkybė, kad pareiškėjas nėra žemės sklypo, su kuriuo ribojasi valstybinės reikšmės vandens telkinys, savininkas arba teisėtas valdytojas vienareikšmiškai pažymėta tiek NŽT 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. 1SS-1128-(5.59 E.), tiek teisme ginčijamame NŽT Trakų skyriaus 2021 m. liepos 20 d. rašte Nr. 46SD-3562-(14.46.137 E.). Todėl ginčijamame 2021 m. liepos 20 d. rašte Nr. 46SD-3562-(14.46.137 E.) pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, vadovaujantis Taisyklių 3.1 ir 3.2 nuostatomis, nėra tinkamu subjektu sutikimo išdavimui, todėl sutikimą išduoti atsisakyta teisėtu pagrindu.

24. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, būtent NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, teisėtas valdytojas, taigi NŽT, įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą, turėjo įstatymo jai suteiktą teisę nederinti pontoninio liepto įrengimo būtent NŽT teisėtu pagrindu valdomame vandens telkinyje. NŽT Trakų skyrius, įvertinęs, pateiktą prašymą ir jo priedus, t. y. UAB „Renova“ Jachtklubo pontono planą, AB „Paminklų restauravimo instituto” 2002 m. bylą, Jachtklubo prieplaukos 1995–1996 metų projektą; TINP 2021 m. gegužės 27 d. raštą dėl nuomonės pateikimo, taip pat pareiškėjo statinių nuosavybę patvirtinantį išrašą, ir nustatęs, kad pareiškėjo norimas įrengti pontonas, nors formaliai ir neatitinka statinio sąvokos, tačiau praktiškai bus naudojamas kaip nesudėtingas statinys, t. y. lieptas – nederino pontono įrengimo, neišdavė prašomo sutikimo. Tokiais veiksmais buvo įgyvendintos NŽT, kaip valstybinės žemės ir valstybinės reikšmės vandens telkinių teisėto valdytojo (patikėtinio), teisės.

II.

25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

26. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Direkcijos 2021 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. S-(3.6)-195, kuriuo atsakovas nepritarė pontono įrengimui pagal pateiktą UAB „Renova“ laikino pontono įrengimo schemą valstybės saugomoje TINP teritorijoje ir jo naudojimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Teismas nustatė, kad Jachtklubas nuosavybės teise valdo: administracinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); elingą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetą, kiemo aikštelę, lieptus, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

28. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 3 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Trakų skyrių išduoti sutikimą įrengti laikiną plaukiojantį kilnojamąjį pontoninį lieptą pagal UAB „Renova“ 2021 m. parengtą laikinojo pontoninio liepto įrengimo schemą. NŽT Trakų skyrius 2021 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 46SD-2451-(14.46.137E.) informavo, kad atsižvelgiant į Direkcijos raštą, atsisako išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį (pontoninį lieptą) valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje.

29. Direkcija 2021 m. gegužės 27 d. Nr. S-(3.1)-143 informavo, kad vadovaujantis Reglamento 19.4 punktu, vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne platesni kaip 1,5 m pločio ir ne didesni kaip 30 kv. m ploto. Taip pat plaukiojančio liepto išdėstymas tolesnėje nuo kranto ežero akvatorijoje aktyviai įsiterpia į Trakų salos pilies tiesioginės vizualinės įtakos zoną ir kartu su švartuojamomis jachtomis sudaro papildomą vizualinę taršą Trakų salos ir pusiasalio rezervato bei Trakų senamiesčio apylinkių nepakitusiai istoriniai gamtinei aplinkai. Atsižvelgiant į tai, TINP nepritaria šio laikino nesudėtingo statinio statybai valstybiniame vidaus vandens telkinyje ((duomenys neskelbtini) ež.), besiribojančiame su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)

30. Pareiškėjas, pateikdamas papildomus dokumentus, 2021 m. birželio 17 d. dar kartą kreipėsi į NŽT Trakų skyrių ir Direkciją su prašymu suderinti UAB „Renova“ 2021 m. birželio 14 d. parengtą laikinojo kilnojamojo pontono įrengimo planą ir išduoti sutikimą, jeigu toks derinimas ir sutikimas reikalingas, laikinojo kilnojamojo pontono įrengimui.

31. NŽT 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1SS-1128-(5.59 E.), atsakydama į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją, informavo, kad pagal iš su prašymu pateiktos informacijos bei UAB „Renova“ 2021 m. birželio 14 d. pateiktą laikinojo pontono įrengimo schemą (REN-TJK-2021-PS-1), kurioje pavaizduotas „plaukiojantis laikinas kilnojamasis pontonas“, numatomas pontoniniu tilteliu sujungti su lieptu „D“, matyti, kad Jachtklubas pageidauja valstybiniame vandens telkinyje statyti ne statinį, kaip jis yra apibrėžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, bet naudoti plaustą kaip plūduriuojantį įrenginį, kuris priskiriamas vidaus vandenų transporto priemonėms, todėl NŽT sutikimas naudoti plūduriuojančią prieplauką ar plūduriuojantį įrenginį nėra reikalingas.

32. Direkcija Sprendime nurodė, kad nepritaria pontono įrengimui pagal pateiktą UAB „Renova“ laikino pontono įrengimo schemą valstybės saugomoje TINP teritorijoje. Remdamasi Taisyklių 3 punktu pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie tai, kokiais pagrindais (nuoma, panauda ir kt.) pareiškėjui yra suteikta teisė naudotis valstybinės žemės sklypu. Nurodė, kad NŽT 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. ISS-1128-(5.59 E) pasisakė dėl pontoninio įrengimo atitikimo statinio kategorijai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017, tačiau nepasisakė dėl NŽT, kaip valstybinės žemės patikėjimo teise valdytojo pozicijos, dėl trečiosios šalies pageidavimo įrengti pontoninį įrenginį Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje nuosavybėje. Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 pažymėjo, kad Jachtklubas yra likviduotina įstaiga ir jos plėtra nėra numatyta.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, jis siekia suderinti ne laikiną nesudėtingą statinį, o pontoną, kuris yra kilnojamasis daiktas, todėl Taisyklių 3.2 punktas yra neaktualus ir negali būti taikomas. Pareiškėjas neplanuoja jokios plėtros, o laikinojo pontono įrengimas nėra prieštaraujantis galiojančiai TINP planavimo schemai. Direkcija elgiasi nenuosekliai, nes pagal pareiškėjo prašymą suderino analogišką kilnojamąjį įrenginį (duomenys neskelbtini) ežere – buojas.

34. Teismas pažymėjo, kad Direkcija skundžiamu Sprendimu nepritarė pontono įrengimui pagal pateiktą UAB „Renova“ laikino pontono įrengimo schemą valstybės saugomoje TINP teritorijoje, t. y. netenkino pareiškėjo prašymo ir jo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą. Teismo vertinimu, toks sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl negali būti traktuojamas vien kaip informacinio pobūdžio raštas.

35. Teismas nurodė, kad pagal Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-260 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gruodžio 29 d.), 1 punktą, Direkcija yra biudžetinė įstaiga, kuri organizuoja veiklą Trakų istoriniame nacionaliniame parke (toliau – TINP), užtikrina TINP apsaugą ir naudojimą pagal paskirtį. Vienas iš Direkcijos veiklos tikslų yra užtikrinti TINP tvarkymą, apsaugą ir naudojimą pagal paskirtį, nustatytą Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose (6.1. papunktis).

36. Teismas nustatė, kad Direkcija Sprendimą nepritarti pontono įrengimui pagal pateiktą UAB „Renova“ laikino pontono įrengimo schemą priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Planavimo schema). Planavimo schemos aiškinamojo rašto 3 priedo „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas“ lentelės „Likviduotinos poilsio įstaigos“ grafoje Nr. 2 įrašytas Vilniaus centrinis sportinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio“ tarybai. Taigi teisės aktuose neginčijamai įtvirtinta, kad Jachtklubas yra likviduotina įstaiga. Atsakovas teisingai skundžiamame Sprendime nurodė, kad dėl šios priežasties jos plėtra nenumatyta.

37. Teismas nurodė, kad iš Laikino pontono įrengimo schemos (REN-TJK-2021-PS-1), pateiktos atsakovui, matyti, jog joje pavaizduotas „plaukiojantis laikinas kilnojamas pontonas“, kuris pontoniniu tilteliu sujungiamas su lieptu „D“. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pontono prijungimas prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo liepto turi būti vertintinas kaip šio liepto padidinimas ir jo plėtra. Atitinkamai Planavimo schemai draudžiant Jachtklubo plėtrą, negali būti ir esamų statinių (liepto) didinimo (plėtros). Atsakovas tinkamai įvertino šią aplinkybę, todėl pareiškėjo argumentai, kad tokiu būdu jis neplanuoja jokios plėtros, atmestini.

38. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3150-556/2020, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo Jachtklubo skundą atsakovui Direkcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Trakų rajono savivaldybės administracija, NŽT ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Direkciją išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjui būtų kliudoma tvarkyti ir prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus, kiek tai, be kita ko, neprieštarauja prieš tai aptartiems Parko planavimo schemos sprendiniams, ar kad tokia galimybė jam būtų užtikrinta išimtinai tik suformavus valstybinės žemės sklypą nuomai. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog pareiškėjas, įgyvendindamas turimą nuosavybės teisę, negali siekti kitais teisėtais būdais naudotis, pareiškėjo manymu, jam būtinu žemės sklypu tikslams, neprieštaraujantiems galiojantiems teisės aktų reikalavimams.

39. Teismo vertinimu, atsakovo nepritarimas pontono įrengimui neturėtų būti suprantamas kaip kliūtis tvarkyti ir prižiūrėti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius pastatus, teisėtais būdais naudotis būtinu žemės sklypu.

40. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad atsakovas nėra įgaliota institucija vertinti, kokiu pagrindu pareiškėjas naudoja žemės sklypą, todėl nagrinėja klausimą, kuris nėra jo kompetencijos dalykas, pažymėjo, jog Sprendime atsakovas informavo, kad NŽT, kaip atsakinga Lietuvos Respublikos turto patikėtinė, nesikreipė į Direkciją ir nepateikė jokio prašymo dėl sutikimo leisti statyti ir naudoti pontoninį įrengimą. Taip pat pažymėjo, kad NŽT 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1SS-128-(5.59E) nepasisakė dėl NŽT, kaip valstybinės žemės patikėjimo teise valdytojo, pozicijos dėl trečiosios šalies pageidavimo įrengti pontoninį įrengimą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje nuosavybėje.

41. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis). Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės vidaus vandenys (Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Ginčo atveju žemės sklypas, ant kurio stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir (duomenys neskelbtini) ežeras, su kuriuo ribojasi minėtas žemės sklypas, nuosavybės teise priklauso valstybei. Taigi valstybinės žemės ir valstybinio vandens telkinio patikėtinis yra NŽT. Taigi NŽT, kaip valstybinės žemės ir valstybinio vandens telkinio patikėtinis, yra įgalinta priimti sprendimus, susijusius su valstybinio vandens telkinio naudojimu.

42. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad Direkcija, spręsdama, ar pritarti dėl pontono įrengimo, pagrįstai vertino NŽT poziciją šiuo klausimu.

43. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis siekia suderinti ne laikiną nesudėtingą statinį, o pontoną, kuris yra kilnojamasis daiktas, todėl Taisyklių 3.2 punktas yra neaktualus ir negali būti taikomas, pažymėjo, jog būtent šia nuostata vadovaudamasis NŽT Trakų skyrius 2021 m. liepos 20 d. rašte Nr. 46SD-3562-(14.46.137E.) atsisakė derinti pontono įrengimą. Dėl šio rašto teisėtumo vyksta ginčas bendrosios kompetencijos teisme. Minėtas raštas nėra šios bylos dalykas, todėl teismas dėl tokių NŽT rašte nurodytų atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą pagrindų nepasisakė. Be to, teismui nusprendus, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Planavimo schemos nuostatomis, dėl to nepritarė pontono įrengimui, esminės reikšmės neturi tai, kaip jos norimas įrengti objektas traktuotinas – kaip laikinas nesudėtingas statinys ar kilnojamasis daiktas pontonas.

44. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas konstatavo, jog Direkcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Sprendimas savo turiniu atitinka VAĮ reikalavimus, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

45. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

46. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

47. Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės be motyvų. Sprendime išsamiai nevertintos ginčo esmę sudarančios aplinkybės, nebuvo jokios aiškios motyvacijos ar teisinio kvalifikavimo. Nors sprendimo motyvuojamąją dalį ir sudaro 28 punktai, tačiau beveik visi jie skirti atkartoti tarp ginčo šalių vykusiam susirašinėjimui. Sprendimo motyvai yra išdėstyti lakoniškai, nepasisakyta dėl Jachtklubo skunde nurodytų argumentų bei papildomų paaiškinimų ir įrodymų. Byloje išsamiau nevertinti NŽT centrinio padalinio ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimai dėl ginčo dalyko, kurie turi esminės reikšmės šios administracinės bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas neatskyrė, kokį teisinį objektą siekė suderinti pareiškėjas su Direkcija, t. y. nesudėtingą statinį ar kilnojamąjį daiktą, kuriam joks sutikimas nereikalingas, bei nepaaiškino, ar ginčo atveju siekiant panaikinti Sprendimą, taikomos NŽT direktorius 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-146 patvirtintos Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Tuo atveju, jei Taisyklės netaikomas, jokie TINP planavimo dokumentai nedraudžia ir negali drausti įsirengti laikiną kilnojamąjį daiktą, pavyzdžiui, laikiną kilnojamąjį pontoną. Įrašas likviduotinas objektas negali būti sutapatinamas su draudimu vykdyti įprastinę veiklą, kurios metu Jachtklubo veiklai pasitelkiami kilnojamieji įrenginiai. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl Direkcijos Sprendimo kaip individualaus administracinio sprendimo teisinių pasekmių, taip pat pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.2 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kilnojamąjį įrenginį traktavo kaip statinio (liepto) plėtrą.

48. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pontonas prijungiamas prie Jachtklubo nuosavybės teise valdomo liepto turi būti vertinamas kaip šio liepto padidinimas ir jo plėtra. Atitinkamai Planavimo schemai draudžiant Jachtklubo plėtrą, negali būti ir esamų statinių (liepto) didinimo (plėtros). Teigia, kad toks vertinimas prieštarauja materialioms teisės normoms ir teismų praktikai.

Žemesnės instancijos teismas

49. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai kilnojamąjį pontoną, laikinai pritvirtintą prie liepto, laikė liepto padidinimu, neturėdamas tam nei teisinio nei faktinio pagrindo. Kilnojamojo daikto – pontono laikinas prijungimas prie kito nekilnojamojo daikto – liepto, o ne stacionarus pontono pritvirtinimas prie ežero dugno poliais ar lynais, negali būti laikomas nekilnojamojo daikto – liepto padidinimu ar jo plėtra. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad kilnojamasis daiktas (pontonas) pritvirtintas prie liepto padidina lieptą ir jį išplečia, yra nepagrįsta, prieštarauja imperatyviems teisės aktams bei teismų praktikai. Pontono, kaip kilnojamojo daikto, prijungimas prie stacionaraus liepto, kuris tvirtai sujungtas su žeme, nedaro jo statiniu, ir negali būti laikoma statinio padidinimu ar plėtra. Kilnojamasis daiktas – pontonas nebus sukurtas vykdant statybos darbus, nebus vartojami statybos produktai ir jis nebus tvirtai sujungtas su žeme, tai reiškia, kad pontonas neturi nei vieno statinio apibūdinimo požymio. Pagal Jachtklubo poreikį pontonas galės būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą, o žiemos sezono metu apskritai iškeliamas ir sandėliuojamas Jachtklubui nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nurodytu klausimu prieštarauja imperatyviems teisės aktams ir valstybinių institucijų išaiškinimams.

Šalies argumentai

50. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Direkcija, spręsdama, ar pritarti dėl pontono įrengimo, pagrįstai vertino NŽT poziciją šiuo klausimu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja byloje pateiktiems įrodymais, kurių teismas net neanalizavo ir jų nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pritaria atsakovo pozicijai, jog Planavimo schemoje nustatyta, kad šioje vietoje nuo sovietmečio esantis Jachtklubas yra likviduotina poilsio įstaiga ir jos plėtra nenumatyta. Pažymi, kad teismas nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi, sutikdamas su Direkcijos pozicija, jog Jachtklubas plečią veiklą, išskyrus savo klaidingą ir imperatyviems teisės aktams bei teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, kad pontono, kaip kilnojamojo daikto, prijungimas prie nekilnojamojo daikto (įregistruoto liepto) didiną lieptą ir plečią jo veiklą.

52. Pažymi, kad šioje byloje nėra jokio ginčo dėl to, jog Jachtklubas savo statinius gali teisėtai naudoti pagal paskirtį, t. y. Jachtklubo veiklai. Šioje byloje taip nėra ginčo dėl to, kad Žemės įstatymo 45 straipsnis pateikia baigtinį sąrašą nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams būdų ir jame nėra jokių teisinių galimybių „nusavinti ar likviduoti“ pareiškėjo statinius dėl įrašo „likviduotini“. Tai reiškia, kad įrašas „likviduotinos poilsio įstaigos“ nedraudžia eksploatuoti ir naudoti Jachtklubo nekilnojamojo turto objektus, nėra ir negali būti atliekami jokie „likvidavimo“ įstaigos ar statinių darbai, nėra jokių draudimų vykdyti ūkinę veiklą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisėtai susiejo įrašą „likviduotina poilsio įstaiga“ su draudimu vykdyti veiklą. Juo labiau kilnojamojo pontono eksploatavimas nėra statinio (liepto) plėtra, kaip klaidingai nurodo teismas sprendime. Teisės aktai taip pat nenumato jokių draudimų pareiškėjui vykdyti ūkinę veiklą, pavyzdžiui, įdarbinti daugiau darbuotojų, plėsti paslaugų spektrą, pasitelkti kilnojamuosius įrenginius, kurių pagalba būtų lengviau vykdyti ūkinę veiklą ir kt.

53. Pareiškėjas akcentuoja, kad Jachtklubas neplanuoja jokios statinių plėtros, o laikinojo pontono įrengimas nėra prieštaraujantis galiojančiai TINP planavimo schemai ar TINP reglamentui. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad TINP teritorijoje tiek (duomenys neskelbtini) ežere, tiek jo pakrantėje yra aibė kilnojamųjų įrenginių – pontonų, laivų, jachtų, valčių, t. y. kilnojamųjų daiktų, kurie nuosavybės teise priklauso kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, o žemės sklypai prie jų yra nesuformuoti, nes teisės aktai to nenumato. Be to, tokių fizinių ar juridinių asmenų statusas (likviduojamas, bankrutuojantis ar reorganizuojamas) neturi jokios teisinės reikšmės jų vykdomai veiklai TINP teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose.

Žemesnės instancijos teismas

54. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl pačios Direkcijos byloje nurodytų argumentų, kad Direkcijos Sprendimas niekaip negali sukelti pasekmių pareiškėjui, nes tai tėra Direkcijos nuomonė, o galutinį sprendimą turėjo priimti NŽT Trakų skyrius. Taigi, vadovaujantis pačios Direkcijos nuomone dėl jos ginčijamo sprendimo teisinių pasekmių neturėjimo, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškiai pasisakyti, ar Direkcijos Sprendimas sukelia teisines pasekmes, o tuo atveju jei Direkcijos Sprendimas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, kokiu teisiniu pagrindu Direkcija apskritai teikė neigiamą sprendimą, vietoje to tiesiog nurodžius, kad Direkcija nederina kilnojamųjų įrenginių, todėl joks sutikimas nereikalingas. Taisyklių taikymas Direkcijos Sprendime dėl pontono įrengimo, kai Taisyklės net nereglamentuoja kilnojamojo objektų įrengimo klausimo bei aiškiai nustato jų taikymo apimtį, yra akivaizdus Direkcijos piktnaudžiavimas valdžia ir jai suteiktais įgaliojimais, todėl teismas turėjo aiškiai nurodyti, kokias teisines pasekmes sukelia ginčo objektas.

55. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Direkcijos Sprendimo teisinių pasekmių ir jų įtakos pareiškėjo teisėms. Nurodant, kad viešojo administravimo sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju Direkcija, pripažino, kad ji turėjo teisę pateikti tik teisinių pasekmių nesukeliančią poziciją.

Atsiliepimas

56. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

57. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis ir duomenimis, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir pritaria teismo pozicijai, kad pontono prijungimas prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo liepto turi būti vertintinas kaip šio liepto padidinimas ir jo plėtra. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad minėta teismo išvada yra nepagrista. Pareiškėjo teiginiai, kad pontonu nesiekiama didinti liepto ploto yra neargumentuoti ir neigiantys akivaizdžius faktus. Jachtklubas nenurodo, kokiu tikslu siekia įrengti pontoną, kokia būtų tokio pontono paskirtis, tai įrodo, kad teismas teisingai sprendė, jog pontono prijungimas prie esančio liepto vienareikšmiškai reikštų ne tik liepto konstrukcijos didinimą, bet ir esamo liepto (kaip statinio) plėtrą. Direkcija neneigia Jachtklubo teisės eksploatuoti esamų statinių, tačiau minėtos aplinkybės vienareikšmiškai įrodo, kad pontono prijungimas prie liepto reikštų likviduotino komplekso plėtimąsi.

58. Atsakovo vertinimu, teismas visiškai argumentuotai pontono prijungimą prie liepto laikė liepto padidinimu ar jo plėtra, nes susijungę daiktai atitinka esminio daikto dalies požymius. Kilnojamojo daikto susijungimas su kitu kilnojamuoju daiktu reikštu, kad esamo liepto konstrukcijos prarastų savo individualius požymius. Todėl pontono prijungimas turi būti vertinamas kaip „įsiliejimas“ į esamą kilnojamąjį daiktą, kas leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu (kad ir laikinai) tampa neatskiriama jo dalimi. Pareiškėjo pozicija, jog teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo kilnojamąjį pontoną, pritvirtintą prie liepto, laiko kilnojamojo daikto didinimu, yra ginčytinas, nes tokią savo poziciją teismas grindžia TINP Planavimo schemos nuostatomis, todėl esminės reikšmės neturi tai, kaip norimas įrengti objektas traktuotinas – kaip laikinas nesudėtingas statinys ar kilnojamasis daiktas – pontonas. Direkcija pritaria teismo pozicijai, kad planavimo schemai draudžiant Jachtklubo plėtrą, pontono prijungimą prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo liepto vertinant kaip liepto padidinimą ir jo plėtrą, pareiškėjo argumentai dėl veiklos plėtros yra atmestini.

Atsiliepimas

59. Atsakovas nurodo, kad nors teismas ir nevertino pontono, kuris būtų laikinai pritvirtintas prie liepto, objekto traktavimo prasme, t. y. nevertino tokio objekto nei kaip nesudėtingo statinio, nei kaip kilnojamojo daikto, tačiau visiškai pagristai vadovavosi Planavimo schemos ir jos pagrindu kituose parengtuose, nustatyta tvarka suderintuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose nuostatomis, kad laikino nesudėtingo statinio, pontono, statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje apskritai nėra numatyta.

60. Atsakovas taip pat pritaria teismo pozicijai, kad Direkcija, spręsdama ar pritarti dėl pontono įrengimo, pagristai vertino NŽT poziciją šiuo klausimu. Direkcija pritaria teismo išaiškinimui, jog ginčo atveju tiek žemės sklypas, ant kurio stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, tiek ir (duomenys neskelbtini) ežeras, su kuriuo ribojasi minėtas žemės sklypas, nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl valstybinės žemės ir valstybinio vandens telkinio patikėtinis yra NŽT, valstybinė institucija, įgalinta priimti sprendimus, susijusius su valstybinio vandens telkinio naudojimu.

Atsiliepimas

61. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo motyvai dėl valstybinės žemės ir ežero valdytojo bei Direkcijos išreikštos pozicijos neprivalomumo, leidžia daryti išvadą, jog valstybės saugomoje teritorijoje yra leistini savavališki, su jokiomis valstybinėmis institucijomis nederinami sprendimai.

62. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pačiam apreiškėjui teigiant, jog pontono įrengimui nėra reikalingas nei NŽT, nei Direkcijos sutikimas, kitaip tariant, nėra reikalingas derinimas su minėtomis institucijomis, atskleidžia pareiškėjo esminį prieštaravimą savo paties teiginiams ir skundo logikai bei demaskuoja perteklinį reikalavimą kreipiantis dėl sutikimo išdavimo į šias valstybines institucijas. Jeigu pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad pontono įrengimui jam nebuvo būtina kreiptis NŽT ir Direkciją, jų išaiškinimai negali sukelti teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl institucijų gauti raštai, dėl kurių pareiškėjas vėliau kreipėsi į teismą, turėtų būti vertinami tik kaip metodinio, rekomendacinio pobūdžio aktai, todėl neteismingi administraciniam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

63. Teismas atsižvelgė į valstybinės institucijos išaiškinimą dėl ginčo dalyko, todėl atsakovas pritaria teismo sprendimo argumentams, jog NŽT, kaip valstybinės žemės ir valstybinio vandens telkinio patikėtinis, yra įgalinta priimti sprendimus, susijusius su valstybinio vandens telkinio naudojimu. Apeliaciniame skunde yra apsiribojama pareiškėjui palankiu faktinių aplinkybių išdėstymu bei sava aplinkybių bei teisės aktų interpretacija, paremta subjektyviu vertinimu.

64. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

65. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

66. NŽT teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

67. Byloje ginčas kilo dėl Direkcijos Sprendimo, kuriuo ji nepritarė pontono įrengimui pagal UAB „Renova“ laikino pontono įrengimo schemą valstybės saugomoje – TINP teritorijoje ir jo naudojimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

68. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Jachtklubas yra likviduotina įstaiga, jos plėtra nenumatyta, pontono prijungimas prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo liepto vertintinas kaip šio liepto padidinimas ir jo plėtra, NŽT Trakų skyrius 2021 m. liepos 20 d. rašte Nr. 46SD-3562-(14.46.137E.) atsisakė derinti pontono įrengimą, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, sprendė, jog TINP direkcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, 2021 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. S-(3.6)-195 atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

69. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad sprendimas yra iš esmės be motyvų, jame nevertintos ginčo esmę sudarančios aplinkybės, nėra teisinio kvalifikavimo, sprendime pakartoti ginčo šalių susirašinėjimo argumentai. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai kilnojamąjį pontoną, laikinai pritvirtintą prie liepto, laikė liepto padidinimu, taip pat visiškai nepasisakė dėl Direkcijos nurodytų argumentų, kad Sprendimas niekaip negali sukelti pasekmių pareiškėjui, nes tai tėra Direkcijos nuomonė, o galutinį sprendimą turėjo priimti NŽT Trakų skyrius.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

71. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

72. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

73. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 3 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Trakų skyrių išduoti sutikimą įrengti laikiną plaukiojantį kilnojamąjį pontoninį lieptą pagal UAB „Renova“ 2021 m. parengtą laikinojo pontoninio liepto įrengimo schemą.

74. TINP Direkcija 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. S-(3.1)-143 „Dėl nuomonės pateikimo“ informavo NŽT, kad vadovaujantis TINP individualaus apsaugos reglamento 19.4 punktu, „vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne platesni kaip 1,5 m pločio ir ne didesni kaip 30 m² ploto“. Taip pat plaukiojančio liepto išdėstymas tolesnėje nuo kranto ežero akvatorijoje aktyviai įsiterpia į Trakų salos pilies tiesioginės vizualinės įtakos zoną ir kartu su švartuojamomis jachtomis sudaro papildomą vizualinę taršą Trakų salos ir pusiasalio rezervato bei Trakų senamiesčio apylinkių nepakitusiai istorinei-gamtinei aplinkai. Atsižvelgiant į tai, TINP nepritaria šio laikino nesudėtingo statinio statybai valstybiniame vidaus vandens telkinyje ((duomenys neskelbtini) ež.), besiribojančiame su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)

75. NŽT Trakų skyrius 2021 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 46SD-2451-(14.46.137E.) informavo, kad atsižvelgiant į Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos raštą, atsisako išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį (pontoninį lieptą) valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje.

76. Pareiškėjas 2021 m. birželio 17 d. su patikslintu prašymu kreipėsi į NŽT Trakų skyrių ir TINP Direkciją prašydamas NŽT Trakų skyriaus suderinti UAB „Renova“ 2021 m. birželio 14 d. parengtą laikinojo kilnojamojo pontono įrengimo planą ir išduoti sutikimą, jeigu toks derinimas ir sutikimas reikalingas, TINP Direkcijos prašė pateikti naują suderinimą (jeigu toks derinimas reikalingas) pontono įrengimui pagal pateiktą UAB „Renova“ Laikino pontono įrengimo schemą ir naujus įrodymus.

77. NŽT 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1SS-1128-(5.59 E.) informavo pareiškėją, kad pagal iš su prašymu pateiktos informacijos bei UAB „Renova“ 2021 m. birželio 14 d. pateiktą laikinojo pontono įrengimo schemą (REN-TJK-2021-PS-1), kurioje pavaizduotas „plaukiojantis laikinas kilnojamasis pontonas“, numatomas pontoniniu tilteliu sujungti su lieptu „D“, matyti, kad Jachtklubas pageidauja valstybiniame vandens telkinyje statyti ne statinį, kaip jis yra apibrėžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, bet naudoti plaustą kaip plūduriuojantį įrenginį, kuris priskiriamas vidaus vandenų transporto priemonėms, todėl Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas naudoti plūduriuojančią prieplauką ar plūduriuojantį įrenginį nėra reikalingas.

78. TINP Direkcija Sprendime nurodė, kad nepritaria pontono įrengimui pagal pateiktą UAB „Renova“ laikino pontono įrengimo schemą valstybės saugomoje TINP teritorijoje. Remdamasi Taisyklių 3 punktu pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie tai, kokiais pagrindais (nuoma, panauda ir kt.) pareiškėjui yra suteikta teisė naudotis valstybinės žemės sklypu. Nurodė, kad NŽT 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. ISS-1128-(5.59 E) pasisakė dėl pontoninio įrengimo atitikimo statinio kategorijai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017, tačiau nepasisakė dėl NŽT kaip valstybinės žemės patikėjimo teise valdytojo pozicijos dėl trečiosios šalies pageidavimo įrengti pontoninį įrengimą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje nuosavybėje. Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 pažymėjo, kad Jachtklubas yra likviduotina įstaiga ir jos plėtra nėra numatyta.

79. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis). Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės vidaus vandenys (Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, valstybės turtą patikėjimo teise valdantis subjektas turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.

81. Sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išduodami remiantis Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 (ginčui aktuali nuo 2021 m. liepos 1 d. galiojanti taisyklių redakcija, toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 2 punkte numatyta, kad sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius. Sutikimas gali būti išduodamas šiems subjektams: privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį; valstybinės žemės naudotojui, kurio naudojamas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį; valstybės ir savivaldybės institucijoms, jeigu valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje planuojamas statyti laikinasis nesudėtingasis statinys yra reikalingas šių institucijų funkcijoms atlikti (Taisyklių 3 punktas). Taisyklių II skyriuje numatyta sutikimų išdavimo tvarka. Pagal Taisyklių 8.1 punktą, laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintas statybos projektas arba Planas turi būti suderintas su atitinkamo regioninio ar nacionalinio parko arba biosferos rezervato direkcija, kai planuojamo statyti laikinojo nesudėtingojo statinio vieta patenka į valstybinių parkų, valstybinių ir biosferos rezervatų teritorijas. Teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos patikrina, ar kartu su prašymu pateikti visi šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodyti dokumentai, ar pateiktas Planas atitinka Taisyklių 7 punkto reikalavimus, ar laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintas statybos projektas arba Planas yra suderintas su Taisyklių 8 punkte nurodytais subjektais, ar planuojamo laikinojo nesudėtingojo statinio statyba ir naudojimas valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje neprieštarauja šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laikinųjų nesudėtingųjų statinių statybą ir valstybinių vandens telkinių priežiūrą, tvarkymą ir administravimą, nustatytiems reikalavimams, o kai prašymas išduoti Sutikimą pateiktas LEIP paslaugos priemonėmis, – taip pat patikrina, ar pažymėtos planuojamo statyti laikinojo nesudėtingojo statinio centro koordinatės <...> (Taisyklių 9 punktas). Taisyklių 10 punkte numatyta, jeigu Teritoriniam skyriui pateiktas laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintas statybos projektas arba Planas nėra suderintas su Taisyklių 8 punkte nurodytais subjektais, Teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos kreipiasi į minėtus subjektus, prašydamas per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo raštu pateikti informaciją, ar nurodytas subjektas neprieštarauja dėl laikinojo nesudėtingojo statinio statybos ir jo naudojimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje <...>. Taisyklių 12 punkte numatyta, kad teritorinis skyrius, gavęs iš Taisyklių 8 punkte nurodytų subjektų atsakymus, kuriuose išdėstyta jų nuomonė (pozicija) dėl laikinojo nesudėtingojo statinio statybos ir naudojimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, arba praėjus 10 darbo dienų terminui, per kurį turėjo būti pateikta Taisyklių 8 punkte išvardytų subjektų nuomonė, sprendimą išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (Taisyklių 2 priedas) arba neišduoti sutikimo statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje priima per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti Sutikimą ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Sprendimas neišduoti sutikimo statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje įforminimas Teritorinio skyriaus vedėjo pasirašomu raštu, kuriame turi būti nurodyti motyvai, dėl kurių negali būti išduodamas Sutikimas (Taisyklių 3 priedas).

82. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, ant kurio stovi Jachtklubui nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir (duomenys neskelbtini) ežeras, su kuriuo ribojasi žemės sklypas, nuosavybės teise priklauso valstybei, taigi tiek valstybinės žemės, tiek ir valstybinio vandens telkinio patikėtinis yra NŽT, kuri, kaip matyti iš nurodytų teisės aktų nuostatų, yra įgalinta priimti sprendimus, susijusius su valstybinio vandens telkinio naudojimu. Taip pat pageidaujant statyti naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, reikia gauti NŽT sutikimą.

83. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė pareiškėjo skunde nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino ir nevertino sutikimo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo procedūros, nesiaiškino pageidaujamo statyti pontono paskirties, ar pareiškėjo pageidaujamam statyti pontonui, nustačius, kad jis nelaikomas statiniu, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, apskritai reikalingas Direkcijos pritarimas, taip pat nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų, be kita ko, NŽT 2021 m. liepos 21 d. rašto Nr. ISS-1128-(5.59 E), kuriuo Direkcija rėmėsi priimdama skundžiamą Sprendimą, taip pat byloje pateiktų institucijų išaiškinimų dėl pontono.

84. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Trakų istorinio nacionalinio parko Direkcija organizuoja veiklą TINP, užtikrina TINP apsaugą ir naudojimą pagal paskirtį, tačiau sutikimą statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išduoda NŽT.

85. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ne visus bylai reikšmingus įrodymus ir aplinkybes.

86. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, yra teisiškai svarbios ir reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui. Šioms bylos aplinkybėms išaiškinti būtina įvertinti papildomus įrodymus, išnagrinėti kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių šioje byloje pasisakyti dėl ginčo esmės. Be to, nagrinėjamu atveju naujo sprendimo priėmimas apeliacinėje instancijoje ribotų šalių teisę į apeliaciją, būtų pažeisti apeliacijos tikslai bent vieną kartą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

87. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėSkirgailė Žalimienė