- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- ATP-1109-593/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- D. M.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu D. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nubaustas 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 11 d., 6 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija 1,12 prom. ± 5 %), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
D. M. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui prašė pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą – netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodė, kad jis padarytą pažeidimą pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, prašė taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir neskirti teisės vairuoti atėmimo nuobaudos.
Savo skunde D. M. prašė atsižvelgti, kad kaltę pripažino ir gailisi, tai lengvina jo atsakomybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba operatoriumi, pagrindinė darbo funkcija – darbas autokrautuvu. Įmonėje tik jis vienintelis turi autokrautuvo pažymėjimą. Be savo tiesioginių darbo funkcijų atlieka ir papildomus darbus – dirba staklininku, elektriku, dirba ir per išeigines. Į darbo vietą bei ekstra atveju į iškvietimus vyksta savo automobiliu. Įmonė savo transporto priemonės vežioti darbuotojams neturi. Gyvena (duomenys neskelbtini), darbo vieta – (duomenys neskelbtini) kaime, kur visuomeninis transportas nevažiuoja, todėl jam ypatingai svarbu turėti vairuotojo pažymėjimą, nes jo netekęs, netektų ir darbo, savo vienintelio pragyvenimo šaltinio. D. M. taip pat nurodė, kad charakterizuojamas teigiamai, jokių nuobaudų už analogiškas veikas niekada neturėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, drausminių nuobaudų niekada neturėjo, neteistas.
Pareiškėjas skunde teigė, kad gyvena kartu su tėvu Z. K. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Tėvas – našlys, brolis ir sesuo gyvena Anglijoje, jis vienas rūpinasi savo tėvu, kuris sunkus ligonis, turi širdies, plaučių ligų, jam yra nustatytas specialus priežiūros poreikis, tėvas pats neapsitarnauja buityje, negali vaikščioti, važinėti viešuoju transportu, o vizitai pas gydytojus būtini.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2014-09-12 išklausė kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (pažymėjimas pridedamas), kaip tai numatyta ATPK 330 str. 3 d. Pareiškėjo teigimu, jis pasimokė dėl padaryto pažeidimo ir užtikrina, kad laikysis nustatytos tvarkos ateityje, o nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
D. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., padarymo fakto nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija skundžiamą nutarimą tik dėl nuobaudos individualizavimo, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, todėl skundžiamas nutarimas patikrinamas tik apeliacinio skundo ribose.
Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. M. už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog teismas nuobaudą D. M. skyrė atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra bei į kitų nustatytų aplinkybių visumą.
Iš skundžiamo nutarimo taip pat matyti, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą D. M. buvo paskirta minėto pažeidimo sankcijos nustatytose ribose, jam paskiriant minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudą skyrė nepažeisdamas ATPK 30 str. ir 30² str. reikalavimų, o nuobaudos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.
Apeliantas skunde prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, paskiriant jam švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje – netaikyti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., LVAT 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. N444-3096/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos negali būti taikomos. Skunde nurodytos aplinkybės, kad D. M. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, savo kaltės neginčijo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, transporto priemonę neblaivus jis vairavo pirmą kartą, darbas susijęs su vairavimu bei vairavimo teisės reikalingos rūpinantis sergančiu tėvu, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, apylinkės teismo buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta, tačiau jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir neskirti nuobaudos ar sumažinti paskirtą minimalią nuobaudą, nagrinėjamu atveju ir apeliacinėje instancijoje nenustatyta.
Apeliantas prašo įvertinti ir tai, kad neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jis praras darbą, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., LVAT nutartis Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Išskirtinėmis aplinkybėmis nepripažįstama ir rūpinimasis šeimos nariais – šiuo atveju – tėvu, juolab, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tėvo netektą darbingumą, jo poreikių lygį, jam skirtą priežiūrą ar slaugą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, darydamas pažeidimą, prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo ar jo šeimos interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Apelianto nurodomų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ str. numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.
Atsižvelgiant į paminėtą, konstatuojama, kad D. M. dėl Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra nubaustas pagrįstai, nuobauda jam paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, todėl keisti ar naikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.