- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- I-1867-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00503-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. jam nebuvo suteiktos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Dėl šių priežasčių negalėjo laikytis higienos ir buvo psichologiškai gniuždomas. Lukiškių TI-K administracija žodžiu jį informuodavo, kad minėtos higienos priemonės jam nepriklauso, kadangi pareiškėjo statusas yra nuteistojo, o ne suimtojo. Pareiškėjo teigimu, jis buvo diskriminuojamas, buvo žeminamas jo orumas, pareiškėjas jautėsi nelygiaverčiu, ištvėrė psichologines kančias ir patyrė depresiją. Teigia, jog dėl to, kad negalėjo valytis dantų, jam sugedo dantys (penkis teko išrauti). Tvirtina, kad kasdien kreipdavosi į būrio viršininką dėl higienos priemonių, tačiau Lukiškių TI-K administracija į jo prašymus nereaguodavo. Taip pat nurodo, kad jis negalėjo nusiprausti, nes muilo jam taip pat nedavė.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–10).
Nurodo, kad vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių teisės aktų nuostatomis, Lukiškių TI-K skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml) ir dantų šepetukas buvo išduodami tik suimtiesiems asmenims kartą per mėnesį. Nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus teisės normų pakeitimams, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturtintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Nurodo, kad suimtasis (nuteistasis) laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur), o nuteistasis ir tuo atveju, jei asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti. Pažymi, kad 2017 m. pareiškėjo prašymų išduoti jam higienos priemones gauta nebuvo. Lukiškių TI-K nuomone, nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, anot pareiškėjo, kilo dėl to, jog Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. neaprūpino jo higienos priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. buvo išvykęs į Alytaus pataisos namus, todėl šiuo atveju ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų (toliau – Normos) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 7 punkte nurodyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Normose taip pat numatyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai), einančiam (einančiai) praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Tardymo izoliatoriuose laikomiems nuteistiesiems dantų šepetėlių, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas Normose neįtvirtintas.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 punktas nustato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprašo 13 punktas). Apraše nurodytas išduotos dantų pastos (75 ml) galiojimo laikas – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai) – 1 mėn., tualetinio muilo (100 g) – 1 mėn., dantų šepetuko (1 vnt.) – 1 mėn., skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. (56 paras) (b. l. 7–8, 11–20). Taigi didžiąją ginčo laikotarpio dalį galiojo Normų redakcija, nustatanti, kad tik suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra nuteistas asmuo ir jam Lukiškių TI-K kalinimo laikotarpiu skunde nurodytos higienos priemonės nebuvo išduotos. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad šios higienos priemonės neišduotos pareiškėjui vadovaujantis teisės aktais. Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 vasario 23 d. pranešimo taip pat matyti, kad skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.) ir dantų šepetėlis buvo išduodami tik suimtiems asmenims kartą per mėnesį (b. l. 21). Taigi, kaip matyti iš tuo metu galiojusių teisės normų ir nustatytų faktinių aplinkybių, Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu laikėsi Normose įtvirtintų taisyklių ir nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, neišduodavo higienos priemonių. Kaip minėta, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (įskaitant higienos priemonėmis) tvarkai, nemokiems nuteistiesiems higienos priemonės galėjo būti išduodamos tik esant jų prašymui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas išduoti jam higienos priemones. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į administraciją su skundais kreipėsi du kartus (b. l. 22), t. y. 2016 m. kovo 29 d. (b. l. 24) su skundu dėl personalo veiksmų ir 2017 m. lapkričio 25 d. (b. l. 29–30) su skundu dėl maitinimo, tačiau su prašymais išduoti jam higienos priemones į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 suformuota praktika, kurioje LVAT, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika, Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų aiškinimu, išaiškino, jog esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes <…> suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje konstatavo, jog nuteistųjų neaprūpinimas skunde nurodytomis higienos priemonėmis vien dėl to, kad Normos nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. LVAT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimą asmens higienos priemonėmis) tvarka, pagal kurią tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai. LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.
Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo aukščiau nurodytos LVAT praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, į tai, kad Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas laikotarpiu – nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. (53 paros) – konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme. Nustatęs neteisėtą Lukiškių TI-K neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. LVAT savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).
Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad jam sugedo dantys, todėl buvo priverstas kreiptis į odontologą. Pažymėjo, kad teko išrauti penkis dantis. Be to, jis buvo psichologiškai gniuždomas, jautėsi nelygiaverčiu, ištvėrė psichologines kančias, patyrė depresiją, buvo žeminamas jo orumas (b. l. 1, 34–35). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių yra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl higienos priemonių neišdavimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat į CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 500 Eur. Teismo vertinimu, prašoma priteisti 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią pareiškėjo M. S. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.