Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai, suinteresuotam asmeniui - transporto priemonės savininkui A. S., išnagrinėjusi D. J. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., būdamas 2013 m. kovo 12 d. nutarimu baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 2014 m. gegužės 17 d., apie 8.37 val., Tūkstantmečio g., Vilniuje, vairavo A. S. priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,49 promilių girtumas), nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. J. paaiškino, kad užsiima automobilių remontu. Dirba neoficialiai, be verslo liudijimo, kadangi pastarasis daug kainuoja. Daugmaž savaitę iki įvykio remontui jam buvo paliktas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį paliko A. S.. Įvykio rytą jis važiavo į miestą nusipirkti detalių, neturėjo kieno paprašyti, kas galėtų pavairuoti, be to, norėjo įsitikinti, kas tiksliai negerai yra su automobiliu (buvo problemos su ratu). Iš vakaro buvo gėręs. Ryte jautėsi žvalus, todėl sėdo už A. S. automobilio vairo ir išvažiavo į miestą, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pripažįsta, jog vairavo neblaivus, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nepateikė, kadangi neturėjo, nes automobilis buvo ne jo. A. S. automobilį paliko remontuoti, jis neturėjo teisės juo važinėti, juo labiau, kad teisės vairuoti jam jau yra atimta (b. l. 28-29).

Paaiškinime D. J. nurodė besigailintis, jog vairavo (b. l. 3).

Teismo posėdyje apklaustas transporto priemonės savininkas A. S. parodė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kažkur 2014-05-12, t. y. prieš savaitę iki įvykio, palikęs pas D. J., kad šis jį suremontuotų. Sugedo automobilio ratas, jis šiaip ne taip nuvažiavo iki Kuprioniškių, D. J. nebuvo namuose. Paliko mašiną ir raktus, o telefonu perspėjo remontui paliekantis automobilį. Pastarasis pasakė esantis užsiėmęs, pažadėjo grįžęs pasižiūrėti. Anksčiau visada taip darydavo, t. y. sutvarkęs automobilį, D. J. jam paskambindavo. Dėl automobilio remonto į pastarąjį jau yra kreipęsis ne pirmą kartą, anksčiau yra remontavęs tiek savo, tiek žmonos automobilius. Žinojo, kad D. J. remontuoja gerai, be to, mažesnėmis kainomis nei mieste. Tąkart skambučio iš D. J. sulaukė po įvykio, kai pastarasis jam papasakojo, jog buvo sulaikytas neblaivus, o automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę. Jam tai buvo nemaloni žinia, kadangi, paliekant automobilį, nebuvo nė kalbos apie važinėjimąsi juo. Jis nieko nežinojo apie tai, kad D. J. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi su pastaruoju taip artimai nebendravo, jis buvo tik kaip klientas, pas D. J. remontavęs automobilius. Automobilio dokumentai buvo palikti viduje, įdėti už apsaugos nuo saulės kišenėlėje, šalia veidrodėlio. Dokumentus visada ten laiko, automatiškai paliko juos ir atiduodamas automobilį remontui (b. l. 29).

D. J. kaltę padarius ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio D. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-12339719-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. D. J. savo kaltę pripažino. D. J. kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyresniojo patrulio P. Š. 2014-05-17 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2014-05-17, apie 8.37 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. L., Tūkstantmečio g., Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini, paaiškino, kad teisė vairuoti jam atimta, o alkoholį paskutinį kartą vartojo iš vakaro. Jam nustatytas 1,49 promilių girtumas, surašytas ATP protokolas, įteikta kopija, išaiškintos teisės. Vairuotojas taip pat nepateikė civilinės atsakomybės draudimo. Jis buvo nušalintas nuo vairavimo. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21 (b. l. 4). Alkotesterio kvito duomenimis, D. J. 2014-05-17, 9.37 val., nustatytas 1,49 promilių girtumas (b. l. 6).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. J. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, būdamas 2013 m. kovo 12 d. nutarimu baustas už veikos, numatytos ATPK 127 str. 3 d., padarymą, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį, 124¹ straipsnio 7 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nors D. J. ir gailisi padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, tačiau tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kadangi analogiškus administracinius teisės pažeidimus jis daro sistemingai, kritiškai savo elgesio nevertina, teigiamų išvadų nedaro, todėl jo gailėjimasis laikytinas deklaratyviu. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus D. J. baudą, savo dydžiu lygią ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui, o už ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą – šio straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, lygią sankcijoje numatytam galimo skirti arešto trukmės vidurkiui.

D. J. įvykdyto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² sankcija, be pastarajam teismo skiriamos administracinės nuobaudos – administracinio arešto tuo pačiu numato ir papildomą nuobaudą – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimą (ATPK 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 22 straipsnis). ATPK 130² straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma. Vadinasi, transporto priemonės konfiskavimas, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, yra privaloma skirti administracinė nuobauda, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Vis dėl to pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną (2012-09-25 nutarimas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismų (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010) praktikoje suformuotas nuostatas, ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas. Tokia galimybė egzistuoja tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobiliu buvo disponuota neteisėtai.

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo daryti neginčytiną išvadą, jog automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtas savininkas A. S. yra atsakingas už tai, kad jo automobiliu buvo padarytas byloje nagrinėjamas administracinis teisės pažeidimas. Teismo posėdyje apklaustas A. S. kategoriškai patvirtino, jog automobilis buvo paliktas išskirtinai remonto tikslais, apie tai, kad juo bus važinėjamasi, nebuvo nė kalbos. Jis D. J. pažįsta kaip automobilius remontuojantį asmenį, artimiau nebendrauja, į jį panašios pagalbos buvo kreipęsis ir anksčiau, todėl nebuvo nė menkiausio pagrindo abejoti, kad kažkas bus negerai. Apklausiamas D. J. taip pat patvirtino, jog automobiliu važiavo be A. S. žinios, šiam nieko nesakęs, automobilis buvo paliktas remontui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog transporto priemonės – automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. S. buvo ir galėjo būti atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo metu, todėl skiriant nuobaudą už nurodytą administracinį teisės pažeidimą transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 130² straipsniu, 124¹ straipsnio 7 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsniu,

nutaria:

D. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam trisdešimties (30) litų dydžio baudą.

D. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, ir paskirti jam administracinį areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms be transporto priemonės – automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. S. vardu, konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, D. J. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalį ir 130² straipsnį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – administracinį areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Automobilį Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti automobilio savininkui A. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinei.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.