Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo K.A. atstovei advokatei Zitai Šličytei, atsakovės Skuodo rajono savivaldybės atstovei Alinai Beniušienei, 2008 m. spalio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.A. skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartimi (b.l. 38-40) atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. R9-36 „Dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ dalies, nustatančios Igarių kaimo keliui Nr. 50-III-8 vietinės reikšmės kelio statusą už pareiškėjo sodybos, panaikinimo bei Klaipėdos apskrities viršininkės 2003 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 28-11245 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui K.A.“ trečiojo punkto dalies panaikinimo. Minėta įsiteisėjusia nutartimi priimtas nagrinėti tik skundas dėl įpareigojimo Skuodo rajono savivaldybę nutiesti Igarių kaimo kelią ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. buvusioje vietoje iki Sovietų Sąjungos neteisėtai įvykdytos žemės nacionalizacijos.

2008 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Zita Šličytė patikslino pareiškėjo reikalavimą ir prašo įpareigoti Skuodo rajono savivaldybę iki 2009 m. gruodžio 31 d. nutiesti Igarių kaimo kelią pagal S.B. įmonės 2004 m. rugsėjo mėn. parengtą projektą, o rengiamo kelio trasa turėtų eiti per laukus, tarp ūkininkų B.A. ir A.D. sklypų ribų (b.l. 109).

Pareiškėjas K.A., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b.l. 112), į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui K.A. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėjas skundu (b.l. 5-6) ir jo patikslinimu (b.l. 109) prašo įpareigoti Skuodo rajono savivaldybę iki 2009 m. gruodžio 31 d. nutiesti Igarių kaimo kelią pagal S.B. įmonės 2004 m. rugsėjo mėn. parengtą projektą.

Pareiškėjas reikalavimą įpareigoti savivaldybę nutiesti kelią grindžia Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodydamas, kad pro jo sodybą einantis kelias neatitinka vietinės reikšmės kelio juostos minimalaus pločio bei kelio apsaugos zonos reikalavimų.

Pareiškėjo skundas gali būti patenkintas tik nustačius, kad atsakovė galiojančių teisės aktų yra įpareigota atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus, kartu pareiškėjas turi teisės aktų garantuotą teisę iš atsakovės reikalauti atlikti šiuos veiksmus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) ir kiti teisės aktai.

2003 m. liepos 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 28-11245 (b.l. 8-9) nustatyta, jog pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią (buvusio savininko F.A.) nekilnojamojo turto dalį: 23,80 ha žemės grąžinant natūra (18,60 ha žemės ir 5,20 ha miško). Sprendimo 3 punktu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai: II – kelių sanitarinės apsaugos zonos (0025). Iš pateikto žemės sklypo Nr. 194 plano (b.l. 20) matyti, jog automobilių kelių sanitarinė apsaugos zona (0025) apima 1,35 ha žemės ploto, o žemės sklypo Nr. 193 plane (b.l. 19) nurodyta, jog kelių sanitarinė apsaugos zona sudaro 0,09 ha žemės plotą.

Nekilnojamojo turto registro išrašai (b.l. 13-14, 15-18) patvirtina faktinę aplinkybę, jog 2008 m. birželio 4 d. pareiškėjas įregistravo nuosavybės teises į 23,50 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 0,3 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o 0,5 ha ir 0,09 ha žemės plotams nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas).

Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje servituto sąvoką, nustatyta, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniai aktai.

Kaip minėta, pareiškėjui nuosavybės teisės buvo atkurtos Klaipėdos apskrities 2003 m. liepos 25 d. sprendimu, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo nuginčytas. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1157 redakcija, galiojusi sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu) 4 straipsnio 5 dalimi, piliečiai, kuriems žemė grąžinama natūra arba perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas, privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų. Atsižvelgiant į šią imperatyvią teisės normą, pareiškėjas K.A. privalo laikytis nustatytų žemės servitutų, t.y. jo nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatyto kelio servituto.

Rašytiniai įrodymai (b.l. 24-29, 32, 35-37) ir proceso šalių paaiškinimai (b.l. 60, 61) patvirtina, jog pareiškėjas K.A. ne kartą kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybę, prašydamas nutiesti kelią buvusioje vietoje iki Sovietų Sąjungos neteisėtai įvykdytos žemės nacionalizacijos. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad jo prašymai buvo netenkinti, motyvuojant rajono biudžeto lėšų stygiumi. 2008 m. liepos 31 d. Skuodo rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo pateikta informacija apie teisme nagrinėjamą bylą dėl įpareigojimo nutiesti kelią ir tarybos nariai nepritarė naujo Igarių kaimo kelio teisimui (b.l. 48).

Gyventojų prašymas Skuodo rajono savivaldybei (b.l. 47) įrodo, jog ūkininkai ir kaimo gyventojai prašo nenaikinti Igarių kaimo kelio nuo kelio Mosėdis-Lenkimai iki V.A. sodybos, nes priešingu atveju jie negalės įvažiuoti į savo sodybas ir dirbamus žemės plotus. Pareiškėjo atstovė taip pat pabrėžia (b.l. 115), jog neprašo panaikinti kelio, einančio pro pareiškėjo sodybą, tačiau prašo įpareigoti atsakovę nutiesti kelią pagal 2004 m. rugsėjo mėn. S.B. įmonės parengtą projektą tam, kad šiuo keliu galėtų važiuoti ūkininkai su žemės ūkio technika (b.l. 71-96). Žemės naudmenų ploto skaičiavimo plano ištraukose (b.l. 100-101) Igarių kaimo kelias (pažymėtas oranžine spalva) eina pro pareiškėjo ir kitų gyventojų sodybas, o senasis kelias (pažymėtas geltona spalva) bei pagal S.B. įmonės projektą parengtas kelias (pažymėtas mėlyna spalva) eina per laukus. Liudytojos S.A. paaiškinimais (b.l. 62) nustatyta, jog pro jų sodybą einančiu Igarių kaimo keliu naudojasi ne tik kaimo gyventojai, bet ir ūkininkai, važiuojantys į laukus. Pareiškėjo atstovės paaiškinimais (b.l. 115) nustatyta, kad palei Igarių kaimo kelią iki K.A. sodybos yra įsikūrusios 5 sodybos, o už pareiškėjo sodybos – viena V.Š. sodyba, todėl sodybų savininkams būtina esančiu keliu pasiekti savo namus, o prašomu nutiesti keliu naudotųsi apie 20 ūkininkų. Iš pateiktų fotonuotraukų Nr. 3 ir Nr. 4 (b.l. 107) matyti, jog kelias pro pareiškėjo sodybą eina lanku maždaug 1 metro atstumu nuo sodybos kampo. Fotonuotraukose užfiksuoto kelio, einančio pro pareiškėjo sodybą, danga žvyruota, kelio būklė normali (b.l. 107-108).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktas nustato priskirtą (ribotai savarankišką) savivaldybių funkciją – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o 6 straipsnio 4 dalis nustato, jog vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktas kelią apibrėžia kaip inžinerinį statinį, skirtą transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius, pastarieji naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius (įstatymo 3 straipsnis). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus kelio juostai, kuri apibrėžiama kaip žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias: minimalus plotas III kategorijos keliui – 10 metrų. Nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona, apibrėžiama kaip abipusis kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla: vietinės reikšmės kelių – po 10 metrų (12 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2008 m. kovo 20 d. Skuodo rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T9-36 „Dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ (b.l. 10-12), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, patvirtino Vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, kuriame yra ir pro pareiškėjo sodybą einantis 353 eilės numeriu pažymėtas kelias – Igarių kaimo kelias (nuo kelio Mosėdis – Lenkimai iki V.A. sodybos), kelio ilgis 1680 m, kelio dangos plotis 6 m, kelio danga – žvyras. Kaip matyti iš Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 20 d. patvirtinto sprendimo Nr. T9-36, kelio dangos plotas yra 6 metrai ir tai, pareiškėjo atstovės nuomone, neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų vietinės reikšmės keliams.

Tarp Lietuvos Respublikos kelių įstatymo apibrėžiamų sąvokų pateikta ir kelio tiesimo definicija, kuri suprantama kaip naujo kelio ar jo ruožo statymas nauja trasa, miesto, kaimo gyvenamosios vietovės aplinkkelio su visais kelio statiniais tiesimas, tilto, viaduko ar kitokio statinio statyba, buvusio statinio rekonstravimas (2 straipsnio 13 punktas). Sistemiškai aiškinant aptartą teisinę reglamentaciją, darytina išvada, jog minėto įstatymo antro skirsnio „Kelių tiesimas ir priežiūra“ nuostatos taikomos tik po įstatymo priėmimo naujai tiesiamiems keliams.

Iš pateiktų lokalinių sąmatų (b.l. 102-106), sudarytų pagal 2008 m. kovo mėnesio kainas, matyti, jog S.B. projektui įgyvendinti savivaldybei reikėtų apie 227 000 Lt keliui nutiesti, tačiau tam, atsakovės atstovės teigimu, lėšų nėra. Pažymėtina, kad teismas nevertina atsakovės atsisakymo nutiesti naują kelią politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Igarių kaimo kelias (nuo kelio Mosėdis – Lenkimai iki V.A. sodybos) neatitinka įstatymo reglamentuojamo vietinės reikšmės kelio nuostatų, todėl nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovę nutiesti naują kelią.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotinas skundo nepagrįstumas, todėl prašymas įpareigoti atsakovę iki 2009 m. gruodžio 31 d. nutiesti Igarių kaimo kelią pagal S.B. įmonės 2004 m. rugsėjo mėn. parengtą projektą netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia sumokėtą žyminį mokestį, skundo (prašymo) surašymo ir padavimo išlaidas, transporto išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjos atstovė prašo atlyginti 800 litų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pripažinus nepagrįstu pareiškėjo skundo reikalavimą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo K.A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.