- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- 1A-322-116-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-01404-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Irena Ivanovienė, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- V. I.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausme ir 2010-12-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė V. I. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Į atliktos bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta bausmė pagal 2010-05-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir iš dalies atlikta bausmė pagal 2010-12-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, bei sulaikymo laikas pagal šį nuosprendį nuo 2010-12-01 iki 2010-12-03.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. I. nuteista už tai, kad ji nenustatytomis aplinkybėmis, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių), kurių masė 0,43 g, jas paslėpė sportiniame bate „Adidas“, gabeno iki pašto, esančio (duomenys neskelbtini), užrašydama ranka ant siuntinio dėžės gavėją – „R. I. T. 10-33 Š.“, siuntėją – tikrovės neatitinkančius vardą ir pavardę „A. J.“, nurodydama neegzistuojantį siuntėjos adresą „A. 8-44 Š.“, bei tęsdama savo nusikalstamą veiką, neteisėtai platino šias narkotines medžiagas – išsiuntė paštu sportinį batą su paslėpta narkotine medžiaga savo dukrai R. I., kalinčiai (duomenys neskelbtini), kur 2010-02-24 apie 11 val., narkotines ar psichotropines medžiagas surado ir paėmė tardymo izoliatoriaus darbuotojai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji V. I. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir priimti jai išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde apeliantė nurodo, kad ji nepadarė BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, todėl yra nuteista nepagrįstai, teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Pažymi, kad ji kalta neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, ir nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad ji išsiuntė dukrai siuntinį su jame paslėpta narkotine medžiaga. Pažymi, kad šią aplinkybę patvirtino ir jos dukra R. I., parodydama, kad ji nieko savo motinos neprašė. Nuteistosios įsitikinimu, jos kaltės padarius nusikalstamą veiką nepatvirtina nei liudytojo M. M. parodymai, nei specialisto išvada (37 b. l.). Mano, kad negalima remtis ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2010-09 -22 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kur parašyta „Rankraštinis įrašas „A. J. A. 8-44 Š.“ ir „R. I. T. 10-33 Š. ant dviejų iškarpų iš kartoninės dėžės parašė V. I.“ (b. l. 28). Teigia, kad ji šių įrašų nerašė, ekspertai galėjo suklysti.
Apeliantės įsitikimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat nepagrįstai rėmėsi Valstybes Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nes šioje išvadoje nurodyta, jog tik tikėtina, kad gautas mišrus dalinis moteriškos lyties asmenų DNR profilis gali būti artimais giminystės ryšiais su V. I. susijusio moteriškos lyties asmens DNR profilis. Atkreipia dėmesį, kad ekspertizės išvados prieštarauja viena kitai, jose taip pat parašyta, kad gautas mišrus dalinis moteriškos lyties asmenų DNR profilis netinka pilnam asmens identifikavimui“.
Anot nuteistosios, ji niekada su R. M. nekalbėjo, be to, ji neturi mobiliojo ryšio telefono tokiu numeriu, kuris nurodytas byloje. Atkreipia dėmesį, kad ji prašė į teisiamąjį posėdį iškviesti ir apklausti liudytoja R. M., kurios adreso ji nežino, tačiau jos prašymus teismas be pagrindo atmetė. Byloje taipogi neatlikta ekspertizė, kuri patvirtintų, jog būtent ji kalbėjo su R. M., kad tai tikrai yra jos balsas. Teigia, kad ji sportinių batelių nepirko, narkotinės medžiagos neįgijo ir tikslo ją platinti neturėjo, narkotinės medžiagos neslėpė ir siuntinio su narkotinėmis medžiagomis nesiuntė, nes jų neturėjo. Pažymi, kad nuosprendis negali būti grindžiamas vien prielaidomis.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pažymima, jog pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, o kaltės turinys, veiklos tikslai, atskleidžiami ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2010).
Nors nuteistoji V. I. neigia padariusi BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, jos kaltė įrodyta byloje surinktais, teismo posėdyje ištirtais ir, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nuostatos, jų visumoje įvertintais įrodymais.
Iš liudytojo M. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), matyti, kad 2010 m. vasario 24 d. jis, dirbdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje siuntų, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biure, apie 9.30 val. iš Lietuvos pašto siuntų skyriaus parsivežė siuntinius, tarp kurių buvo rūbų siuntinys, adresuotas R. I.. Apie 11 val. R. I. buvo iškviesta į siuntinių, banderolių tikrinimo patalpą, kad jos akivaizdoje būtų patikrintas jos vardu gautas siuntinys. R. I. paklausus, ar ji žino, kas siuntinį siuntė, pastaroji atsakė, kad žino ir ant popieriaus lapo parašė, jog siuntėjas yra A. J., gyvenanti mieste. Siuntinys buvo supakuotas į rudą kartoninę dėžę. Praplėšęs dėžę, apžiūrinėdamas iš jos išimtus sportinius batelius „ADIDAS“, jis pastebėjo, kad užkulnyje po pamušalu yra nedidelis pakilimas. Atplėšęs pamušalą, pamatė, kad po juo paslėptas polietileninis paketėlis su žalsvos spalvos, kaip jis įtarė, narkotine medžiaga (82 b. l.). Teisiamajame posėdyje liudytojas M. M. patvirtino šiuos savo parodymus. Taip pat nurodė, kad jam pasirodė keista, jog siuntinys siunčiamas iš Šiaulių, be to, paaiškino, kad paduoti šį siuntinį buvo bandoma ir anksčiau, ir tam pačiam žmogui – R. I.. Nurodė, kad anksčiau atėjusi į tardymo izoliatorių ir užpildžiusi prašymą, paduoti siuntinį bandė moteris (169-170 b. l.).
Liudytojo M. M. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl netikėti šiais parodymais kolegija neturi pagrindo. M. M. 2010 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad tikrinant siuntinį, kurį R. I. siuntė A. J., gyvenanti adresu: A. 8-44, Š., sportiniuose bateliuose „Adidas“ buvo rastas paslėptas paketėlis su žalios spalvos, kaip jis įtarė, narkotine medžiaga (3 b. l.). Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje esanti patalpa. Šioje patalpoje ant stalo padėta rudos spalvos dėžė, ant kurios priklijuotas blankas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, ant dėžės viršaus juodos spalvos tušinuku ranka užrašyta „A. J. A. 8-44 Š.“. Dėžės dešiniame apatiniame kampe juodos spalvos tušinuku ranka užrašytas užrašas „R. I. T. 10-33 Š.“. Ant stalo taip pat padėti sportiniai mėlynos – baltos spalvos beteliai, iš kurių ištraukti vidpadžiai, kairiojo batelio viduje, po atplėštu šoniniu pamušalu matyti polietileninis paketėlis su žalsvos spalvos medžiaga (6-9,12 b. l.). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2010 m. balandžio 26 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad sausa susmulkinta auglinės kilmės medžiaga iš plastikinės plėvelės paketo, 2010 m. vasario 24 d. rasto Šiaulių tardymo izoliatoriuje tikrinant A. J. suimtajai R. I. atsiųstą siuntinį, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,43 g (17 b. l.). Nors nuteistoji teigia siuntinio savo dukrai nesiuntusi ir jokių užrašų ant dėžės nerašiusi, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada liudija, kad rankraštinius įrašus „A. J. A. 8-44 Š.“ ir „R. I. T. 10-33 Š.“ ant dviejų tyrimui pateiktų iškarpų iš kartoninės dėžės parašė V. I. (28-29 b. l.). Apeliantės skundo argumentas, kad šią išvadą pateikusios ekspertės galėjo suklysti, tėra tik niekuo nepagrįsta prielaida ir šį skundo argumentą teisėjų kolegija laiko deklaratyviu. Netikėti minėta specialisčių išvada nėra pagrindo – ši išvada pateikta kompetentingų specialisčių, be to, išvadą specialistės davė būdamos įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingos išvados pateikimą.
Nuteistosios kaltę neteisėtai įgijus, gabenus ir siuntus savo dukrai narkotinę medžiagą patvirtina ir byloje esančios R. M. telefoninių pokalbių suvestinės, kuriose užfiksuota, jog pastaroji, kalbėdama telefonu su moterimi, kuri paskambinusi prisistatė vardu V., klausė pastarosios „O kaip R. tavo ?“, į šį klausimą moteris vardu V. atsakė „Š. dar, du metus gavo, <...> septyniolikta nuvažiuosiu į pasimatymą pas ją, nuvešiu kedukus“. Atsakydama į R. M. klausimą „kada išėjai?“, atsakė „išėjau dvidešimt ketvirtą praeito mėnesio“. 2010 m. vasario 27 d. kalbėdama telefonu su R. M., pasakė, kad nuvažiavo „su visu siuntiniu šituo“ į pasimatymą su R., bet pasimatymo jai nedavė, nors ji turėjo ir leidimą, ir „vilko bilietą“, tada ji nusprendė siuntinį išsiųsti, siuntė iš kito miesto A. J. vardu ir pavarde. Taip pat pasakė, kad „gavo siuntinį ir rado“, R. jai sakė, jog „širdis verkė, kai pradėjo tuos kedus draskyti“. Nurodė, kad „aš žinai, „lišby kak“ įdėjau, bet ten viską užtaisė, viską gražiai, žinai, užklijavo, ir, bet žinai, kai siuntiny siuntiesi, į maišiuką celofaninį įdėjau“ „ir celofaniniam maišiuke tas kvapas prisigėrė. Tai sako nieko, sako, gal pusvalandį karcery pralaikė, tipo ant ispuga, pasakyk, kas siuntė ir viskas“, „pasakė J. A., aš R. perspėjau“ (64-78 b. l.). Byloje esantys duomenys apie apeliantės teistumus patvirtina, kad V. I. iš Panevėžio pataisos namų atlikus arešto bausmę buvo paleista 2009 m. gruodžio 24 d. (108 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu V. I. nurodė, kad ji R. M. pažįsta, su ja susipažino laisvės atėmimo vietoje (168-169 b. l.). Liudytoja teisiamajam posėdyje apklausiama R. I. parodė, kad ji kartais vartoja narkotines medžiagas ir vartoja „žolę“ (170-171 b. l.). Kolegijos nuomone, minėtos liudytojos parodymus, kad ji nežino, kas jai siuntė siuntinį, kad ji motinos niekada nieko neprašė, su motina santykių ji beveik nepalaiko, tarp jų nėra tokio ryšio, kad motina jai siųstų siuntinius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip pastarosios siekį padėti savo motinai išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino jų visumoje, Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 467/10 (01) 37-38 b. l.) rėmėsi tiek, kiek šią išvadą patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl nuteistosios skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi minėta specialisto išvada, atmetamas kaip nepagrįstas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl V. I. kaltės neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.
Atsakant į nuteistosios skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymų liudytoja teisme apklausti R. M. bei atlikti ekspertizę, pažymima, kad teismas, vertindamas bei svarstydamas pateiktus prašymus, vadovaujasi kriterijumi, ar šie prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad minėti V. I. prašymai buvo atmesti motyvuotai – konstatavus, kad atlikti minėtus veiksmus yra netikslinga (167-176 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,
nutaria:
atmesti nuteistosios V. I. apeliacinį skundą.