Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žirmuva“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žirmuva“ akcininkės S. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria nutraukta uždarosios akcinės bendrovės „Žirmuva“ bankroto byla ir priteistas atlyginimas bankroto administratoriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Žirmuva“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime patvirtino 2 950 Lt bankrutuojančios įmonės vieno mėnesio administravimo išlaidas, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime patvirtino 1 000 Lt bankrutuojančios įmonės vieno mėnesio administravimo išlaidas už teisines paslaugas, 2015 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino 321,48 Eur maksimalią vieno mėnesio administravimo išlaidų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti nuo 2015 m. kovo 10 d. iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidoms apmokėti.

Kreditoriai G. K. ir UAB „Deforta“ pateikė teismui atsisakymą nuo bankroto byloje patvirtintų reikalavimų ir prašymus dėl atsakovės bankroto bylos nutraukimo.

Kreditorių susirinkimas nebuvo patvirtinęs bankroto administratorės atlyginimo, todėl administratorė prašė patvirtinti ir priteisti 27 198,70 Eur atlyginimą, susijusį su bendrovės interesų gynimu teismuose, ir 500 Eur atlyginimą, susijusį su bendrųjų bankroto klausimų sprendimu nuo nutarties iškelti atsakovės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto bylos pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino bankroto administratorės 11 400 Eur atlyginimą už visą bankroto bylos laiką; bankroto bylą pagal ieškovų Žiukelio ir kt. ieškinį atsakovei UAB „Žirmuva“ nutraukė visiems kreditoriams atsisakius reikalavimų; priteisė bankroto administratorei UAB „Karaliaučiaus grupė“ iš atsakovės UAB Žirmuva“ 11 400 Eur atlyginimo.

Spręsdamas dėl kreditorių prašymo, teismas nustatė visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas būtinas sąlygas įmonės bankroto bylos nutraukimui ir atsakovės bankroto bylą nutraukė visiems kreditoriams atsisakius kreditorinių reikalavimų.

Spręsdamas dėl administratorės atlyginimo, teismas nustatė, kad per visą bankroto procesą teismo patvirtinta administravimo išlaidų suma, kurią bankroto administratorė turėjo teismo leidimą išleisti, sudaro 22 135,68 Eur. Teismas pažymėjo, kad siekdama šių administravimo išlaidų priteisimo, bankroto administratorė turėjo pagrįsti jas atitinkamais įrodymais. Iš bankroto administratorės pateiktos ataskaitos teismas nustatė, kad administratorė bankroto proceso metu yra patyrusi 3 840,18 Eur išlaidų, kurias yra padengusi iš nuomos mokesčio, gauto nuomojant bankrutuojančiai įmonei priklausančią aikštelę. Pajamų likutį sudaro 41,30 Eur. Vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalimi, teismas pripažino nepagrįstais kreditorių argumentus, kad administratorė neturėjo teisės padengti administravimo išlaidų, išleisti atitinkamos sumos teisinėms paslaugoms. Teismas nurodė, kad teisinėms paslaugoms apmokėti panaudotos lėšos viršijo teismo nutartimi patvirtintas sumas, tačiau bendra išlaidų suma yra nedidelė lyginant su teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

Vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi, teismas sutiko su kreditorių prieštaravimais dėl atlyginimo administratoriui už teiktas teisines paslaugas, todėl administratorės prašymo dalį dėl administratorės suteiktų teisinių paslaugų administruotai įmonei atmetė, atsižvelgęs į tai, kad pagal ĮBĮ nurodytus išsilavinimo reikalavimus asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, tokie asmenys turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą. Teismas sprendė, kad atstovavimas teisme įtraukiamas į administratorės atliekamas funkcijas nenustatant papildomo atlyginimo.

Teismas administratorės prašymą dėl atlyginimo tenkino iš dalies, sumažino jį iki 400 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 3 d. iki atsisakymų nuo kreditorinių reikalavimų pateikimo, kuris sudaro 11 600 Eur (400 Eur x 29). Teismas atsižvelgė į bankroto bylos apimtį, bankroto administratorės dalyvavimą atstovaujant bankrutuojančią įmonę teisminiuose ginčuose ir padarė išvadą, kad toks atlyginimas atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Administratorė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį ir patvirtinti bankroto administratorės atlyginimą, susidedantį iš dviejų dalių: 27 198,70 Eur administratorės atlyginimą, susijusį su atsakovės interesų gynimu teismuose, ir 500 Eur per mėnesį administratorės atlyginimą, susijusį su bendrųjų atsakovės bankroto klausimų sprendimu nuo nutarties iškelti atsakovės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto bylos pabaigos; atsakovės bankroto bylą nutraukti atsakovei pilnai atsiskaičius su bankroto administratore. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nustatyta 11 400 Eur administratorės atlyginimo suma, įvertinus bankroto proceso metu teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį, bendrovei priklausantį turtą, jo vertę, atsakovei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį, kreditorinių reikalavimų patenkinimą, neatitinka ne tik ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų atlyginimo administratoriui nustatymo kriterijų, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

2. Nustatydamas administratorės atlyginimo mokėjimo terminą, teismas neteisingai nustatė termino pradžios momentą, todėl pažeidė ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį. Atlyginimą administratorei teismas nustatė nuo 2013 m. liepos 3 d., nors pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį, administratoriaus atlyginimas privalo būti nustatomas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2013 m. gegužės 27 d.

3. Teismo išvada sumažinti administratorės atlyginimą iki 400 Eur per mėnesį yra neargumentuota ir nepagrįsta byloje esančių įrodymų vertinimu, todėl padaryta pažeidžiant teismo pareigą motyvuoti sprendimą. Nuo kreditorių pareiškimo nutraukti atsakovės bankroto bylą pateikimo teismui (2015-12-14) iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo (2016-04-08), administratorė sušaukė kreditorių susirinkimą, parengė ir pateikė teismams keturis procesinius dokumentus civilinėje byloje dėl atsakovės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taigi atstovavo bankrutuojančios įmonės interesams, todėl atlyginimas turi būti skaičiuojamas iki bankroto bylos pabaigos.

4. Teismas neatsižvelgė į bankroto bylos specifiką, todėl nutraukdamas atsakovės bankroto bylą iki atsiskaitymo su administratore už suteiktas administravimo paslaugas pažeidė ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį bei Konstitucijos 48 straipsnį. Siekiant apsaugoti administratorės teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalimi, bankroto byla gali būti nutraukta įmonei visiškai atsiskaičius su bankroto administratoriumi už suteiktas administravimo paslaugas.

Atsakovės akcininkė S. L. prašo atmesti administratorės atskirąjį skundą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų dalis sutampa su akcininkės atskirojo skundo argumentais, atsiliepimas į atskirąjį skundą taip pat grindžiamas šiais argumentais:

1. Administratorės patirtos išlaidos už teisines paslaugas sudarė 2 117,79 Eur, kurias suteikė advokatų kontora „Balčiūnas ir Grajauskas“. Advokatų nemokamai suteiktas teisines paslaugas administratorė įvardino kaip administratorės darbuotojų suteiktas teisines paslaugas ir pareikalavo už tokių teisinių paslaugų suteikimą 27 198,70 Eur.

2. Nėra pagrindo administratorės veiksmus nurodytose civilinėse bylose prilyginti profesionalaus advokato veiklai ir jo atlyginimo dydį nustatyti vadovaujantis Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nei administratorė, nei jos darbuotojai nėra advokatai (advokato padėjėjai). Rekomendacijos nėra taikomos vertinant bankroto administratoriaus darbus bankroto bylose. Nurodytose civilinėse bylose administratorė neprašė priteisti iš pralaimėjusios šalies patirtų išlaidų. Rekomendacijos patvirtintos tik 2015 m. kovo 19 d., todėl negali būti taikomos atgal. Dauguma administratorės inicijuotų (atstovautų) civilių bylų buvo pralaimėtos arba jose administratorės pasirinkta strategija teismų buvo atmesta kaip nepagrįsta.

3. Administratorė nepagrįstai prašo bankroto bylą nutraukti tik po to, kai atsakovė atsiskaitys su bankroto administratore. ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra numatyta tokia bankroto bylos nutraukimo privaloma sąlyga. ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi nagrinėjamu atveju negalima vadovautis, kadangi su administratore nebuvo sudaryta pavedimo sutartis ir nebuvo nustatytas atlyginimo dydis už administravimo paslaugas.

Atsakovės akcininkė S. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria teismas patvirtino 11 400 Eur bankroto administratorės atlyginimą už visą bankroto bylos laiką ir priteisė iš atsakovės bankroto administratorei 11 400 Eur administratorės atlyginimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti ir priteisti 2 175 Eur bankroto administratorės atlyginimą už visą bankroto bylos laiką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai patvirtino ir priteisė 11 400 Eur bankroto administratorės atlyginimą, nepaaiškino, kodėl bankroto administratorei turi būti mokamas 400 Eur atlyginimas per mėnesį. Bankroto administratorę teismas nepagrįstai prilygino įmonės darbuotojui, kuriam turėtų būti mokamas mėnesinis darbo užmokestis. Bankroto administratorius yra specifinis subjektas, kurį su bankrutuojančia įmone sieja arba turėtų sieti pavedimo teisiniai santykiai.

2. Nutarties dalis dėl atlyginimo bankroto administratorei nustatymo yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Teismas formaliai ir abstrakčiai nurodė, kad tenkindamas prašymą atsižvelgia į bankroto bylos apimtį, bankroto administratorės dalyvavimą atstovaujant bankrutuojančiai įmonei teisminiuose ginčuose. Teismas nevertino suinteresuotų asmenų rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų dėl bankroto administratorės funkcijų netinkamo vykdymo, atsakovės piniginių lėšų švaistymo bankroto procese, administratorės reikalavimo sumokėti 1 800 Eur per mėnesį atlyginimą bei piktybiškų jos veiksmų, nukreiptų prieš atsakovę, jos savininkę ir kreditorius.

3. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė yra maža įmonė ir jos turimas balansinis turtas nesiekia priteistos pinigų sumos, todėl nustatė nepagrįstai didelį atlyginimą, kuris lems atsakovės ūkinės komercinės veiklos apribojimą. Teismas nesiekė išsiaiškinti realios atsakovės turtinės padėties, atlyginimą nustatė įvertinęs tik į balansą įrašytą turtą, neatsižvelgęs į jo likvidumą.

4. 2 175 Eur atlyginimas būtų adekvatus ir atitiktų administratorės sugaištą laiką atsakovės bankroto byloje. Atsakovės bankroto proceso metu administratorės įgaliotas asmuo I. M. buvo paskirtas administruoti dar septynių įmonių bankrotą, todėl vienu metu administruodamas aštuonias įmones I. M. galėjo skirti atsakovės administravimui ne daugiau negu vieną valandą per dieną. Administratorės pasiruošimas teismo posėdžiams užtruko 76 val., o įmonės atstovavimas teismo posėdžiuose – 16 val. Darbui teismuose administratorė sugaišo 92 val., todėl per 29 atsakovės bankroto proceso mėnesius vidutiniškai sugaišo po 3-4 val. per mėnesį. Per visą atsakovės bankroto procesą administratorė sušaukė tik du kreditorių susirinkimus, todėl bankroto byla negali būti pripažinta itin sudėtinga ar pareikalavusi didelių administratorės darbo ir laiko sąnaudų.

5. ĮBĮ pakeitimuose įtvirtinta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Vadovaujantis aktualia įstatymų leidėjo valia, atlyginimas bankroto administratoriui turėtų sudaryti tarp bazinio 500 Eur ir maksimalaus 6 500 Eur atlyginimo, todėl atsakovės akcininkės prašomas nustatyti 2 175 Eur atlyginimas atitinka ne tik susiformavusią teismų praktiką, bet ir įstatymų leidėjo valią.

Administratorė prašo atmesti apeliantės S. L. atskirąjį skundą, teismo nutartį pakeisti pagal administratorės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neįvertino suinteresuotų asmenų rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų faktinių aplinkybių dėl atsakovės piniginių lėšų švaistymo, reikalavimo sumokėti atlyginimą pagrįstumo ir kitų administratorės veiksmų. Šias aplinkybes teismas įvertino ne tik skundžiamoje nutartyje, tačiau ir 2015 m. kovo 10 d. nutartyje ir konstatavo, kad administratorė nėra viršijusi administravimo išlaidų sumos ir lėšas naudojo pagrįstai.

2. Nepagrįsti skundo argumentai, kad dėl teismo nustato atlyginimo dydžio bus suvaržyta atsakovės ūkinė komercinė veikla. Administratorės iniciatyva atsakovės vardu pareikštas ieškinys dėl skolos iš UAB „Solitex“ priteisimo teismo patenkintas visiškai – UAB „Solitex“ privalo sumokėti atsakovei 23 329,46 Eur plius 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2014 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, atsakovei priklauso vertingas turto kompleksas, kurio vidutinė rinkos vertės pagal 2014 m. sausio 8 d. atliktą turto vertinimą buvo 207 657,55 Eur.

3. Teigdama, kad 2 175 Eur atlyginimas atitinka ne tik protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, tačiau ir teismų praktikoje susiformavusį kitų įmonių bankroto procesų metu nustatytą atlyginimo dydį, apeliantė nepateikia šiuos teiginius pagrindžiančių teismų praktikos pavyzdžių. Skaičiuodama administratorės užimtumą atsakovės bankroto byloje, apeliantė nutyli administratorės parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų parengimui sugaištą laiką, todėl pateikti skaičiavimai laikytini nepagrįstais ir neteisingais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nutraukta įmonės bankroto byla, patvirtintas ir priteistas atlyginimas bankroto administratoriui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovei UAB „Žirmuva“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime patvirtino 2 950 Lt bankrutuojančios įmonės vieno mėnesio administravimo išlaidas, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime patvirtino 1 000 Lt bankrutuojančios įmonės vieno mėnesio administravimo išlaidas už teisines paslaugas, 2015 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino 321,48 Eur maksimalią vieno mėnesio administravimo išlaidų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti nuo 2015 m. kovo 10 d. iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidoms apmokėti. 2015 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės kreditorių susirinkime buvo svarstyta dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, tačiau nutarimas šiuo klausimu nebuvo priimtas, tik buvo patvirtinta 2015 m. liepos 28 d. administratorės veiklos ataskaita.

Atsakovės kreditoriai pateikė teismui prašymą nutraukti atsakovės bankroto bylą ir pareiškė apie kreditorinių reikalavimų atsisakymą. Atsakovės kreditorių susirinkimas bankroto administratorės atlyginimo nenustatė, todėl administratorė prašė teismo patvirtinti 27 198,70 Eur atlyginimą, susijusį su atsakovės interesų gynimu teismuose, ir 500 Eur per mėnesį atlyginimą, susijusį su bendrųjų bankroto klausimų sprendimu. Teismas administratorės prašymą tenkino iš dalies, patvirtino ir priteisė iš atsakovės administratorei 11 400 Eur atlyginimą už visą atsakovės bankroto administravimo laikotarpį. Nustatyto atlyginimo dydį ginčija tiek atsakovės bankroto administratorė, tiek atsakovės akcininkė. Administratorės teigimu, nustatytas atlyginimas yra per mažas, o akcininkės nuomone – per didelis. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl administratorės atlyginimo dydžio pagrįstumo.

Dėl bankroto administratorės UAB „Karaliaučiaus grupė“ atskirojo skundo

Administratorės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą priteisti atlyginimo dalį, susijusią su teiktomis teisinėmis paslaugomis, neįvertino administratorės darbo krūvio, civilinių bylių kiekio, sudėtingumo bei rezultatų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad atmeta administratorės prašymo dalį dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tačiau nutarties motyvai patvirtina, kad į administratorės teiktas teisines paslaugas ir atsakovės atstovavimą civilinėse bylose pirmosios instancijos teismas atsižvelgė. Nutartyje nurodyta, kad administruojamos įmonės atstovavimas teisme įtraukiamas į administratoriaus atliekamas funkcijas nenustatant jam papildomo atlyginimo už teisinį atstovavimą teismuose.

Nustatydamas administratorei mokėtino atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į atsakovės bankroto bylos ir civilinių bylų, kuriose dalyvavo atsakovė, apimtis, bankroto administratorės dalyvavimą teisminiuose ginčuose atstovaujant bankrutuojančiai atsakovei. Pažymėtina, kad nesant kreditorių patvirtinto administratoriaus atlyginimo, administratoriui kyla pareiga įrodyti jo prašomo atlyginimo dydžio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad jo atliktų darbų apimtis ir vykdyti administravimo veiksmai atitinka prašomo atlyginimo dydį (CPK 178 str.). Administratorės atlyginimo dydžio klausimas yra sprendžiamas retrospektyviai, t. y. vertinami atsakovės bankroto byloje administratorės faktiškai atlikti veiksmai ir suteiktos paslaugos.

Apeliantės teigimu, teismas neįvertino, kad administratorė inicijavo keturias civilines bylas, iš viso dalyvavo vienuolikoje civilinių bylų, parengė tris didelės apimties išsamius ieškinius/priešieškinius, tris didelės apimties atsiliepimus į ieškinius, tris didelės apimties atsiliepimus į apeliacinius skundus, vieną prašymą dėl proceso atnaujinimo, tris didelės apimties atskiruosius skundus, penkis didelės apimties atsiliepimus į atskiruosius skundus, penkis didelės apimties papildomus rašytinius paaiškinimus bei kitus vidutinės apimties procesinius dokumentus; atsakovės bankroto proceso metu administratorė parengė bei teismams pateikė iš viso 32 procesinius dokumentus, taip pat ruošėsi bei dalyvavo devyniolikoje teismo posėdžių penkiose civilinėse bylose.

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2016 m. gegužės 12 d. įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-3820-430/2016 pagal ieškovės BUAB „Žirmuva“, atstovaujamos bankroto administratorės, ieškinį atsakovėms I. J. ir S. L. dėl UAB „Žirmuva“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo nutraukta, konstatavus, kad bankroto administratorė siekia apginti ne bankrutuojančios įmonės materialinį teisinį interesą ar pažeistą teisę, o siekia prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos atlyginimo nustatymo. Šioje civilinėje byloje administratorės atliktų veiksmų, kurie teismų pripažinti neginančiais bankrutavusios įmonės interesų, nėra pagrindo vertinti sprendžiant dėl administratorei nustatytino atlyginimo dydžio. Taigi darytina išvada, kad administratorė atsakovės interesais iš esmės inicijavo tris savarankiškas bylas, o kitose nurodytose bylose dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo ar atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad administratorės inicijuotose civilinėse bylose atsakovei buvo priteisti 12 294,08 Eur nuomos mokesčio bei palūkanos, panaikintas sutartinės hipotekos sandoris, kuriuo nepagrįstai buvo įkeistas įmonei priklausantis turtas – kiemo aikštelė, bei pripažinti negaliojančiais sandoriai, kurių pagrindu iš atsakovės buvo reikalaujama skolos apmokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis administratorės nurodomų procesinių dokumentų yra nedidelės apimties, juose sutinkama su kitų šalių procesiniuose dokumentuose išsakyta pozicija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nurodytose civilinėse bylose administratorė rengė procesinius dokumentus, atstovavo atsakovei teisme, tačiau teisminių procesinių veiksmų atlikimą įvertinti 27 198,70 Eur nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad dalį teisinių paslaugų buvo suteikusi advokatų kontora, kuriai už suteiktas paslaugas yra sumokėta 2 117,79 Eur (6 t., 107-118 b. l.). Atliktų teisinių paslaugų darbų išklotinės patvirtina, kad advokatų kontora atsakovės vardu rengė ieškinį prieš UAB „Solitex“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo (6 t., 108 b. l.), atsiliepimą į UAB „Aldeva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-318-912/2014 (6 t., 110 b. l.), konsultavo bankroto administratorę dėl civilinės bylos su UAB „Solitex“ eigos (6 t., 112 b. l.), rengė atsiliepimą į UAB „Deforta“ ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo (6 t., 114 b.l.), teikė papildomus paaiškinimus prie 2014 m. birželio 3 d. atsiliepimo į UAB „Reverta“ 2014 m. gegužės 21 d. atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo (6 t., 116 b. l.), rengė atsiliepimo į UAB „Deforta“ 2014 m. birželio 11 d. ieškinį koregavimą (6 t., 118 b. l.). Taigi didelę dalį procesinių dokumentų parengė ne bankroto administratorė ar jos darbuotojai, o advokatų kontora, todėl įrodinėdama prašomo atlyginimo dydžio pagrįstumą, administratorė nepagrįstai visas teiktas teisines paslaugas įvardija kaip suteiktas pačios administratorės ar jos darbuotojų. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus dėl teismo nustatyto atlyginimo dydžio.

ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d.) įtvirtinta, kad administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai administratorius vykdė bankroto procedūras po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas ir (arba) pavedimo sutartis buvo nutraukta.

Pažymėtina, kad prašomą priteisti 27 198,70 Eur atlyginimo dydį administratorė sieja su jos atliktais atstovavimo atsakovei teismuose veiksmais, tačiau prašydama priteisti 500 Eur per mėnesį už kitus administravimo veiksmus, tokių veiksmų nedetalizuoja, nors pareiga įrodyti prašomo atlygio dydį tenka būtent administratorei (CPK 178 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad dalis kreditorių reikalavimų buvo patenkinti atsakovės akcininkės lėšomis, atsakovės turto pardavimas bankroto procese nevyko, buvo sušaukti du kreditorių susirinkimai. Taigi darytina išvada, kad iš esmės visas atsakovės bankroto administravimo procesas susijęs su atsakovės atstovavimu civilinėse bylose.

27 198,70 Eur atlyginimą administratorė grindžia skaičiavimais, atliktais vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 su vėlesniais pakeitimais patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Apeliantė S. L. atsiliepime į administratorės atskirąjį skundą pagrįstai teigia, kad bankroto administratoriaus atlyginimo dydis negali būti nustatomas pagal Rekomendacijas, kurios taikomos sprendžiant dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Minėta, kad administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje, todėl prašomos priteisti atlyginimo dalies dydžio nustatymui nepagrįstai remiamasi pagal Rekomendacijas parengtais skaičiavimais.

Įvertinus bankroto administratorės atliktus veiksmus atsakovės bankroto proceso metu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 11 400 Eur atlyginimo suma atitinka administratorės atliktų darbų apimtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl neteisingai nustatyto atlyginimo dydžio.

Dėl administratoriaus atlyginimo skaičiavimo pradžios

Administratorės teigimu, nustatydamas atlyginimo mokėjimo terminą, teismas neteisingai nustatė termino pradžios momentą, todėl pažeidė ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį. ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d.) įtvirtinta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas nebuvo nustatęs administratorei mokėtino atlyginimo, kad administravimui skirta suma buvo nustatyta teismo nutartimi nuo 2013 m. liepos 3 d., darytina išvada, kad administratorės nurodytas terminas netaikytinas. Kita vertus, pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį administratoriaus atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimas atlyginimo administratorei nebuvo nustatęs, skundžiama nutartimi atlyginimas yra nustatymas ne dalimis, o už visą administravimo laikotarpį atsižvelgiant į faktiškai atliktus darbus, todėl atlyginimo mokėjimo termino skaičiavimas iš esmės nėra reikšmingas.

Dėl nutarties dalies, kuria nutraukta atsakovės bankroto byla

Atsakovės kreditoriams atsisakius pareikštų kreditorinių reikalavimų, teismas tenkino jų prašymą dėl atsakovės bankroto bylos nutraukimo. Šios teismo nutarties dalies neteisėtumą administratorė grindžia ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies bei Konstitucijos 48 straipsnio pažeidimu, teigdama, kad bankroto byla gali būti nutraukta tik įmonei visiškai atsiskaičius su administratore. Tokiems apeliantės argumentams pritarti nėra pagrindo.

ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Konstitucijos 48 straipsnis reglamentuoja, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taigi nei vienas iš apeliantės nurodytų teisės aktų nereguliuoja įmonės bankroto bylos nutraukimo momento kreditoriams atsisakius pareikštų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad administratorės teisė į atlyginimą šioje byloje nėra ginčijama, tarp šalių kilęs ginčas dėl atlyginimo dydžio, todėl nėra pagrindo kalbėti apie nutarties dalies, kuria nutraukta atsakovės bankroto byla, prieštaravimo administratorės nurodytoms teisės normoms. Aplinkybė, kad vis dar sprendžiamas administratorės atlyginimo dydžio pagrįstumo klausimas, nelemia nutarties dalies, kuria nutraukta atsakovės bankroto byla, panaikinimo. Likę atsakovės kreditoriai atsisakė bankroto byloje pareikštų reikalavimų, todėl tęsti atsakovės bankroto procesą nėra teisinio pagrindo. Administratorės reikalavimas panaikinti nutarties dalį, kuria nutraukta atsakovės bankroto byla, ir šį klausimą spręsti tik atsakovei atsiskaičius su bankroto administratore, prieštarautų ĮBĮ įtvirtintai bankroto proceso paskirčiai ir jo esmei. Dėl šių priežasčių aptariamas administratorės reikalavimas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Dėl atsakovės akcininkės atskirojo skundo

Šio skundo argumentai, kad teismas neįvertino suinteresuotų asmenų rašytinuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl atsakovės lėšų švaistymo bankroto procese, administratorės veiksmų nukreiptų prieš atsakovę, jos savininką ir kreditorius, nepagrįsti. Apeliantės teiginiai apie atsakovės piniginių lėšų švaistymą paneigti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad administratorė nėra viršijusi teismo nustatytos administravimo išlaidų sumos, lėšas naudojo pagrįstai (6 t., 175-178 b. l.). Apeliantės pateiktoje Audito, apskaitos, turto ir nemokumo valdymo tarnybos 2016 m. gegužės 24 d. galutinėje išvadoje sprendžiant dėl administravimo išlaidų dydžio nebuvo konstatuoti bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų bei Elgesio kodekso nuostatų pažeidimai, susiję su bankroto administravimui skirtų lėšų naudojimu.

Teismo nustatyto administratorės atlyginimo dydžio nepagrįstumą apeliantė grindžia administratorės veiksmų administruojant atsakovę netinkamu atlikimu ir tai įrodinėja Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu administratorei paskirtu viešu įspėjimu už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14, 16 punktų ir Elgesio 11.2, ir 11.4 punktų pažeidimus.

Minėta, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-3820-430/2016 pagal ieškovės BUAB „Žirmuva“ ieškinį atsakovėms I. J. ir S. L. dėl UAB „Žirmuva“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo nutraukta, konstatavus, kad bankroto administratorė siekia apginti ne bankrutuojančios įmonės materialinį teisinį interesą ar pažeistą teisę, o siekia prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos atlyginimo nustatymo. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos galutinėje išvadoje konstatuota, kad inicijuodama šią civilinę byla administratorė išimtinai gynė savo interesus. Būtent už šio teisminio proceso inicijavimą administratorei paskirta nuobauda. Šioje išvadoje dėl įkeitimo sutarties neišregistravimo administratorės neteisėti veiksmai nenustatyti, tačiau pripažintas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pažeidimas administratorei nepateikus juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų.

Administratorė pateikė apeliacinės instancijos teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. A2.8-8661-873/2016, kuria administracinio teisės pažeidimo byla už atsakovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą VĮ Registrų centrui administratorės vadovui I. M. nutraukta, konstatavus kaltės jo veiksmuose nebuvimą. Taigi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos įsakymu 2016 m. gegužės 27 d. nuobauda administratorei iš esmės paskirta už civilinės bylos Nr. 2-3820-430/2016 nepagrįstą inicijavimą. Nuobaudos paskyrimas nesudaro pagrindo nevertinti viso atsakovės bankroto proceso metu administratorės atliktų veiksmų, tačiau yra reikšminga vertinant administratorės veiksmus, atliktus iniciuojant civilinės bylos Nr. 2-3820-430/2016 iškėlimą, t. y. šioje byloje atlikti administratorės veiksmai, parengti procesiniai dokumentai nevertinami ir neįtraukiami į administratorės atlyginimo dydžio nustatymą.

Nepagrįstais pripažintini apeliantės argumentai, kad nustatydamas 11 400 Eur atlyginimą teismas neatsižvelgė į bankroto administratoriaus statusą ir prilygino jį administruojamos įmonės darbuotojui. Teismo nustatyta atlyginimo bankroto administratorei suma nesudaro pagrindo spręsti, kad bankroto administratorė buvo prilyginta įmonės darbuotojui. Priešingai, teismas atsižvelgė į ĮBĮ įtvirtintus administratoriaus atlyginimo kriterijus, todėl atlyginimas nustatytas tinkamai.

Taip pat negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad dėl teismo nustatyto administratorės atlyginimo bus sutrikdyta atsakovės ūkinė komercinė veikla. Pažymėtina, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į atliktų darbų apimtį, sudėtingumą, kitus įmonės bankroto procese atliktus veiksmus, o ne į subjekto, kuris privalo atlyginti administravimo išlaidas, turto vertę. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė pagal 2014 metų vertinimo duomenis buvo 207 657,55 Eur, ir teismo sprendimu patvirtintą 12 294,08 Eur nuomos mokesčio bei procesinių palūkanų reikalavimo teisę, todėl teigti, kad atsakovė neturi turto ir neturės galimybės atlyginti administravimo išlaidų, nėra pagrindo. Ši aplinkybė nesąlygoja priteisto atlyginimo sumažinimo iki apeliantės prašomų 2 175 Eur už visą administravimo laikotarpį.

Įrodinėdama savo nurodomo administratorės atlyginimo dydžio pagrįstumą, apeliantė vadovaujasi nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiomis ĮBĮ 36 straipsnio nuostatomis. ĮBĮ Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo (XII-1962, TAR, 2015-10-28, Nr. 17031) 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Atsakovės bankroto byla iškelta 2013 m. gegužės 14 d., todėl nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios ĮBĮ nuostatos ginčo teisiniams santykiams netaikytinos ir apeliantė savo skaičiavimų negali grįsti naujai įsigaliojusiomis ĮBĮ nuostatomis.

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo

Negalima sutikti su atskirųjų skundų argumentais, kad teismas nemotyvavo išvados dėl administratorės atlyginimo dydžio nustatymo. Absoliučiu teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas sprendimo ar nutarties motyvų (sutrumpintų motyvų) nebuvimas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, nenustačius kitų pagrindų, motyvų neišsamumas nėra pakankamas pagrindas teismo procesinį sprendimą panaikinti, jei visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą byloje. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spainand H. B. v. Spain, judgmentsof 9 December 1994, Series A. Nos 303 - A and 303 - B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgementof 19 February 1998, Reports of Judgements and Decisions 1998-1, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands, judgementof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai nėra itin išsamūs, tačiau yra pakankami suprasti, dėl kokių priežasčių ir kokiais kriterijais vadovaujantis yra nustatytas tam tikro dydžio bankroto administratorės atlyginimas, todėl nepakankamas nutarties motyvavimas nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 str. 1 d.), kadangi nutarties motyvai papildyti apeliacinės instancijos teismo.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias administratoriaus atlyginimo dydį, teisingai nustatė už atsakovės bankroto byloje atliktus administravimo veiksmus administratorei mokėtino atlyginimo sumą, todėl nėra pagrindo atskirųjų skundų argumentais keisti administratorei priteistą atlyginimo dydį, o administratorės skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti nutarties dalies, kuria nutraukta atsakovės bankroto byla, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.