- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- II-270-961/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03826-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Advokatai
- Algaudas Kirša
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M., jos atstovui advokatui Algaudui Kiršai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. A11-3099/14-(1.1.47-T1) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja L. M. 2014 m. vasario 19 d. surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12P-7773237-14 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje, t.y. kad A. M. viena naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), registre pažymėtomis indeksais Nr. 97(duomenys neskelbtini), jas užrakino ir neleidžia naudotis bendrasavininkiams, atsisako duoti minėtų patalpų raktus, tuo savo veiksmais pažeidžia Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-3099/14-(1.1.47-T1) pripažinta, kad A. M. be bendrasavininkių sutikimo užrakino bendrosios nuosavybės teise kitiems asmenims priklausančias patalpas ir atsisako jas atrakinti, ir jai pagal ATPK 188 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į tesimą su skundu (b.l. 5). Nurodo, kad nepasitiki kaimynais L. A. ir V. S., nes jie nuolat terorizuoja jos šeimą, 1-ajam PK teikia suklastotus dokumentus, siekia užvaldyti jai priklausantį turtą ir taip praturtėti. Nesutinka su kaltinimu, kaimynai ne pirmą kartą ją skundžia ir kaltina tikrovės neatitinkančiais dalykais, skleidžia žeminančią informaciją. Ji yra neteisingai apkaltinta dėl durų spynos sugadinimo, 2006 m. L. A. vengė mokėti už dujų eksploatavimą, todėl iš jo buvo atimti raktai nuo bendrosios virtuvės durų. Vėliau 2006 m. gruodžio mėnesį pareiškėja apiformino dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-05-21 naktį buvo tyčia sukeltas gaisras, dėl kurio buvo nepagrįstai apkaltinta pareiškėja. Dabar dar kaimynai kaltina ją, kad ji kaupia šiukšles, tačiau tai netiesa; jie patys nuolat rūko koridoriuje, dėl to ir sklinda nemalonus kvapas.
Teismo posėdžio metu A. M. skunde nurodytas aplinkybes palaikė. Nurodė, kad paskirtą baudą sumokėjo, nes bijojo, kad bus perduota antstoliams. Po gaisro bendrijos pirmininkė liepė jai savo sąskaita atlikti remontą. Atlikusi remontą 2007 metais, ji virtuvę užrakino ir kaimynams neleidžia ja naudotis, nes kaimynai neprisidėjo prie remonto išlaidų. Sakė, kad jiems per brangu, taip pat jie nemoka už dujas. Jei jie naudotųsi dujomis, ji duotų raktą. Ji norėjo privatizuoti patalpas, tačiau negavo leidimo. Bendro naudojimo patalpomis naudojasi su kaimynu S., jis turi raktus nuo dušo. A. atsisakė nuo bendro naudojimosi virtuvės 2006 metais. Neleidžia ir neleis kaimynams naudotis virtuve.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo pareiškė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad priimdama nutarimą komisija rėmėsi Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuris patvirtina, kad A. M. užrakinta patalpa yra bendro naudojimo patalpa. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja patvirtino žinanti atsakomybę už savo veiksmus ir vis tiek neduoda rakto kitam bendrasavininkiui, komisija skyrė pareiškėjai baudą (b.l. 22).
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė, su skundu nesutiko. Nurodė, kad patalpos, kuriose gyvena A. M., nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. A. M. kažkur dirbo ir jai buvo leista apsigyventi šiose patalpose. Buvo bendrauta su „Vilniaus būsto“ direktoriumi, kuris paaiškino, kad nori apžiūrėti patalpas ir leisti A. M. jas nuomoti, bet ji neleidžia apžiūrėti patalpų. Kaimynai kalba, kad ji ten augina triušius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų (2000-02-17 įstatymo Nr. VIII-1543 red.). Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai.
CK 4.83 straipsnio 1 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Byloje nustatyta, kad bendro naudojimo patalpos, kurių indeksai yra 97-24, 97-25 ir 97-26 (virtuvė, koridorius, dušas) yra bendrojo naudojimo patalpos, viešajame registre į šias patalpas įregistruota ir bendroji dalinė L. A., taip pat D. S. nuosavybė. Kaip teisme paaiškino liudytojas V. S., bendro naudojimo virtuvę yra užvaldžiusi A. M., kuri neleidžia niekam įeiti. Dušas jiems neaktualus, nes turi įsirengę savo, koridoriumi naudojasi netrukdomai, o virtuvė nuolat užrakinta. Ji dar 2007 metais buvo užkrauta A. M. daiktais, tais pačiais metais kilo gaisras. Po gaisro ji virtuvę paremontavo ir ėmė reikalauti atlyginti už remontą. Kaimynams nesutikus, ji įdėjo spyną ir neleidžia naudotis virtuve. Yra ir daugia šių patalpų bendrasavininkių, tačiau jie pretenzijų nekelia. Taip pat teisme apklaustas liudytojas L. A., kuris paaiškino, kad iš kaimynės A. M. kambario bei virtuvės, kurią ji užrakino ir nieko neįleidžia, sklinda nemalonus kvapas. Kiek žinoma, ji virtuvėje augina triušius. Neįleidžia net policijos pareigūnų. A. M. taip pat nieko neįleidžia ir į bendro naudojimo dušą, kaimynas S. negali patekti į savo sandėliuką, esantį bendrame koridoriuje su A. M.. Jam nuosavybės teise priklauso dalis bendro naudojimo patalpų – virtuvės, dušo, bet negali ten patekti, nes A. M. užrakino ir nieko neįleidžia. Jos sugyventinis virtuvėje sukėlė gaisrą. A. M. užrakino patalpas prieš maždaug 3 metus ir dabar dar užrakintos. Virtuve ir dušu nesinaudoja, nes negali ten patekti. Prašė A. M. rakto, bet ji neduoda, slepiasi.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad bendraturčių susitarimo, kuriuo pareiškėjai būtų perduota teisė tik jai vienai naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, nebuvo sudaryta. Bylos duomenimis, A. M. apskritai net nėra ginčo patalpų savininkė. Be to, pati pareiškėja neneigia faktų, kad užrakino bendrojo naudojimo virtuvę, kad kiti bendrasavininkiai prašo raktų nuo patalpų, bei kad ji jiems raktų neduoda ir patekti į bendrojo naudojimo patalpas kitiems bendrasavininkiams neleidžia. Pareiškėja A. M. teigia užrakinusi patalpas dėl to, jog jai neatlyginamos išlaidos už virtuvės remontą (po gaisro). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kai daiktas nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 28-29, 40-46) bei teisme apklaustų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad tarp kaimynų yra konfliktiški santykiai, A. M. nebe pirmą kartą neleidžia bendrasavininkiams naudotis jiems priklausančiu turtu, nepripažįsta kaltinimų dėl gaisro 2007 metais sukėlimo, tvirtina, kad tai kaimynai jai yra skolingi už virtuvės remontą bei dujas. Tačiau ta aplinkybė, jog pareiškėja A. M. turi turtinių reikalavimų kitiems bendraturčiams, nesuteikia teisės savivaliauti. Pažymėtina, kad teisė į nuostolių atlyginimą įgyvendinama savininkui (ar naudotojui) kreipiantis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka, o ne naudojantis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais savavališkai, tuo pažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja savo tikrą ar tariamą teisę įgyvendina ne įstatymo nustatyta tvarka, o savavališkai. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija institucija pagrįstai pripažino, jog A. M. padarė ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, ir pagrįstai jai skyrė nuobaudą, kurios dydis, įvertinus tai, kad A. M. net neketina pašalinti pažeidimo, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. M. skundą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto apylinkės teismą.