Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-279-725/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-15
Bylos Nr.
1-279-725/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35181-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Nukentėjusysis
D. J.
Kaltinamasis
V. J.
Advokatai
Diana Višinskienė, Vitalija Smolenskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-279-725/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35181-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gabrielei Vaitkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,nukentėjusiajai D. J., jos atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei,kaltinamajam V. J., jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 18.30 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), svetainėje asmeninio konflikto metu su šeimos nariu – sutuoktine D. J., tyčia 5 kartus ranka D. J. sudavė į pakaušį, taip mušdamas sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė pakaušio srities sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. J. 2021 m. sausio 6 d. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 14 val. su D. J. ir jos mama susitiko kavinėje. D. J. buvo agresyviai nusiteikusi kaltinamojo atžvilgiu, su ja buvo sunku normaliai bendrauti. Po susitikimo kaltinamasis pasiėmė vaikus ir parvažiavo namo, (duomenys neskelbtini). D. J. nuvažiavo pas save namo surinkti vaikų rūbų ir atvežti kaltinamajam. Apie 17.20 val. jis išėjo į lauką pasiimti iš automobilio kuprinės ir parūkyti. Grįžęs namo apie 17.30 val., rado D. J. kraunančią vaikų daiktus. Ji buvo nusiteikusi agresyviai, vadino kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais, ir tada įvyko konfliktas. Kaltinamajam stovint praėjime iš virtuvės į koridorių, D. J. sugriebė kaltinamajam už rankos ir pradėjo spausti su nagais – kaltinamasis pajuto skausmą, toje vietoje liko kraujosruva. Kaltinamajam bandant išsisukti, ji griebė kaltinamąjį už plaukų, ėmė pešti. Kaltinamajam atsitraukus, D. J. trenkė su dešine ranka kaltinamajam į kairę akį. Pradėjus sutuoktinę filmuoti, ji dar kartą trenkė kaltinamajam į dešinę akį. Po to išeidama, dar kartą trenkė kaltinamajam į veido sritį. Po konflikto jis nuėjo į barą išgerti alaus. Tame bare jį užpuolė ir sumušė. Prabudęs naktį, kaltinamasis pasijuto blogai – skaudėjo galvą, pykino, dėl to kvietė greitąją pagalbą. Kaltinamasis nežino nuo ko pasijuto blogai, nes tą dieną buvo sumuštas ir pašalinių asmenų. Į medikus kreipėsi naktį, nes iškart po konflikto su D. J. jam buvo stresas, šokas, todėl nieko blogo nejuto.

Jie turi du vaikus – (duomenys neskelbtini), 6 metų, ir (duomenys neskelbtini), 4 metų, (duomenys neskelbtini). Į butą D. J. buvo įėjusi, nes tai yra jų bendras butas, ir ji turi raktus. Konfliktas įvyko apie 17:30–18 val. Jis pats jokių smūgių D. J. nesudavė. Iš karto po konflikto su D. J. į policiją nesikreipė, nes nenorėjo vaikų teisių, norėjo išsiskirti gražiai ir daugiau su D. J. nesimatyti. Kai po įvykio jį į komisariatą iškvietė tyrėjas, parodymų jis nedavė, nes tyrėjas pasakė, kad jis yra neblaivus, todėl parodymų duoti negali. Tuomet, rugsėjo 2 d. apie 4–5 valandą ryto kaltinamajam nustatė 3 promilių girtumą.

2021 m. kovo 1 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. kaltu visiškai prisipažino, parodė, kad naudojo prieš D. J. smurtą – tyčia trenkė jai atbula plaštaka 4–5 smūgius, galėjo būti į pakaušį ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis nurodė, kad jis nesiekė sukelti fizinio skausmo, sužaloti, tačiau, kadangi D. J. buvo įsiaudrinusi, jis taip norėjo ją nuraminti ir taip kvailai pasielgė. Jį buvo užplūdęs pyktis ir tuo metu jis neįvertino smūgių stiprumo, tiesiog persistengė. Nenorėjo jos sužaloti tuo metu, tik nenorėjo, kad ji rėktų ant kaltinamojo. Mano, kad jo smūgiai – tai buvo pykčio išliejimas, tuo metu atrodė, kad taip reikia pasielgti. Savo veiksmus vertina labai neigiamai, taip elgtis nederėtų. Kaltinamasis nurodė suvokęs, kad D. J. nuo suduodamų smūgių skaudės. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti žalą. Galėjo būti, kad tą vakarą, išėjęs į automobilį pasiimti kuprinės užtruko ilgokai. Prašo teismo nekreipti dėmesio į ankstesnius parodymus, kadangi jie buvo duoti laikantis advokatės požiūrio į bylą. Šiuo metu advokatės paslaugų dėl jų skirtingų požiūrių atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. J. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji D. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 18 val. jai paskambinęs vaikas pranešė, kad jie namuose liko vieni ir paprašė atvažiuoti jo pasiimti. Skambino vyresnis sūnus E. J. (paskambino per „Messenger“ programėlę, per savo planšetę), sakė, kad tėtis ilgai negrįžta namo. Atvažiavusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado vaikus vienus, išsigandusius. Buto raktų nukentėjusioji neturėjo, nes buvo iš to buto iškeldinta, duris jai atidarė vaikas. Pradėjus dėti vaikų daiktus, vyresnysis sūnus pradėjo verkti, nes buvo tėčio pažadėta, kad su juo bus dvi savaites. Grįžus V. J., matėsi, kad jis buvo neblaivus, jis klausė, kodėl verkia vaikas. Tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo prasidėjo žodinis konfliktas. V. J. griebė nukentėjusiąją ir kumščiu trankė jai į galvą – į pakaušį. Tuo metu nukentėjusioji buvo nusisukusi nuo V. J., rengė vaikus striukėmis, avė batus. Nukentėjusioji taip pat pradėjo filmuoti. Kai V. J. pamatė, kad ji filmuoja, tai jis nustojo mušti ir nutaisė visai kitą veido išraišką. Kai V. J. pradėjo filmuoti, jos reakcija buvo pikta, nes jis jau buvo sudavęs jai smūgius, o vaikai verkė. Todėl jam pradėjus filmuoti, ji išstūmė jam iš rankų telefoną. Sūnus Emilis viską matė ir, nukentėjusiosios manymu, viską prisimena. Su vaikais nukentėjusioji išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Viską, kas įvyko, matė vaikai. Ji savo vyro atžvilgiu smurto nenaudojo. Policijos iš karto nekvietė, nes vaikai verkė, ji nenorėjo vaikų traumuoti. Po įvykio vaikų išvežti pas artimuosius negalėjo, nes jos mama buvo išvažiavusi, viena brolis gyvena užsienyje, o kitas yra mėgstantis išgerti. Todėl policiją iškvietė apie 22 val., užmigdžiusi vaikus. Jos apsisprendimą kviesti policiją lėmė tai, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas ir viską matė vaikai. Tam jos sprendimui tarp jos ir V. J. vykstanti skyrybų byla neturėjo jokios įtakos.

Naktį V. J. jai siuntė nuotraukas, kad jis sužalotas. Sužinojęs, kad ji parašė pareiškimą policijai, jis nukentėjusiajai pasakė, kad jis taip pat rašys pareiškimą ant nukentėjusiosios. Vaikai V. J. buvo perduoti 2020 m. rugpjūčio 30 d., grįžus iš pajūrio, kartu buvo perduoti ir jų rūbai, nebuvo tartasi, kad ji dar veš kitus rūbus. Iš to buto V. J. nukentėjusiąją su vaikais ir daiktais iškraustė nuo vasario mėnesio. Santuokos metu V. J. į metus du kartus piktnaudžiaudavo alkoholiu, ir kai jau jis prisigerdavo, tai prisigerdavo tiek, kad nukentėjusiajai reikėdavo bėgti iš namų, nes pakeldavo ranką prieš nukentėjusiąją, arba kažkas atsitikdavo – jis girtas būdavo neadekvatus. Rugsėjo 1 d. ji kartu su V. J., vaikais ir savo mama kartu pietavo kavinėje, ji su V. J. pietų metu nelabai bendravo.

Nukentėjusioji nurodė, kad neturtinę žalą vertina 1500 eurų, nes nukentėjo ne tik ji, bet ir vaikai, ji iki šiol dar jaučiasi morališkai blogai, apie mėnesį jai skaudėjo galvą, kankino nemiga. Į medikus nesikreipė, nes neturėjo, kur palikti vaikų.

Liudytojas mažametis E. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (dalyvaujant psichologei G. G., Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie ASDM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams S. Č., M. K.), parodė, kad jam šeši metai, gyvena su mama. 2020 m. rugsėjo 1 d. tėtis mušė mamai per galvą. Tada jis buvo pas tėtį kartu su broliu, kuriam trys metai. Tėtis buvo išėjęs išnešti šiukšlių, mama pagalvojo, kad jis ilgai išėjęs. Liudytojas laiko nepažįsta, negalėjo įvardinti, kiek laiko tėčio nebuvo namuose, teigia, buvo išėjęs „žiauriai bišky ilgai“. Atvažiavo mama, jie susirinko daiktus ir tada viskas prasidėjo. Liudytojas norėjo būti su tėčiu ir pasiverkė. Tėtis pradėjo filmuoti ir tėtis mušė stipriai vieną kartą su ranka, kumščiu mamai per galvą. Mama išmušė iš tėčio rankų telefoną, tėčiui atgal netrenkė. Po to važiavo kartu su mama į dėdės namą. Liudytojas nurodė, kad niekas jo neprašė meluoti, jis mamai neskambino, ji pati atėjo (1 t., b. l. 108–109).

2020 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad, atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitiko D. J., kuri paaiškino, kad apie 18.00–19.00 val. jai nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti nepilnamečių vaikų, į namus grįžo jos vyras V. J., kuris, būdamas stipriai neblaivus, kilus konfliktui, panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas jai fizinį skausmą – kumščiu 5 kartus sudavė į galvos sritį, grasino, kad ryte ji daugiau neatsikels. D. J. pasiėmusi vaikus nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Jai buvo iškviesta medicininė pagalba. Pati vykti atsisakė dėl mažamečių vaikų. D. J. nustatytas 0,00 promilių girtumas. Tarnybiniame pranešime užfiksuota smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė (b. l. 10).

2020 m. rugsėjo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2134/2020(02) nurodyta, kad D. J. konstatuotas pakaušio srities sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo gautis tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2020 m. rugsėjo 1 d (1 t., b. l. 76).

2020 m. spalio 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad aprašytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. 21.48 val. D. J. kviečiasi pagalbą. Pokalbio metu D. J. nurodo, kad vyras smurtavo vaikų akivaizdoje, daužė per galvą, į pakaušį tai buvo gal prieš porą valandų, ji vyko į įvykio vietą pasiimti vaikų, nes vienas vaikas jai paskambino (1 t., b. l. 79–80).

2020 m. rugsėjo 1 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. D. J. įrašyta preliminari diagnozė ,,nepatikslinti galvos sužalojimai“ (1 t., b. l. 84–86).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis V. J. smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. J..

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis V. J. savo kaltę visiškai pripažino, smurtavimo faktas nustatytas specialisto išvada, jį taip pat patvirtina nukentėjusiosios D. J., mažamečio liudytojo E. J. parodymai, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. V. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Suduodamas smūgius nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbų organą – galvos sritį, kaltinamasis V. J. suvokė, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams. Kadangi tarp kaltinamojo V. J. atliktų smurtinių veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. už nežymų D. J. sveikatos sutrikdymą.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis V. J. 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 18.30 val., namuose tyčia sudavė 5 smūgius rankomis į galvos sritį – pakaušį šeimos nariui – sutuoktinei D. J., tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas kaltinamajam V. J. iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė smūgius kumščiu. Pats kaltinamasis teigė, kad smūgius sudavė atbula plaštaka, tačiau akivaizdu kad smūgius sudavė ranka, nukentėjusioji konkrečiai šio fakto nematė, kadangi buvo nusisukusi ir smūgius gavo į pakaušį, kitų objektyvių duomenų, kuria rankos dalimi ar vieta kaltinamasis sudavė smūgius, nėra. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis V. J. neteistas (1 t., b. l. 145–146), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 139–140), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 138), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 137), nedirba.

Kadangi kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, yra neteistas, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji D. J. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 80) dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turėtų 300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo. Nukentėjusioji ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl sumušimo ji patyrė fizinį skausmą, pažeminimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes buvo apribotos jos bendravimo galimybės. Ji iki šiol dar jaučiasi morališkai blogai, apie mėnesį jai skaudėjo galvą, kankino nemiga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai D. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jai padarytų sumušimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad fiziniai (galvos) skausmai netruko ilgai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 900 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai D. J. atmestina.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Kaip matyti iš pateikto mokėjimo nurodymo (2 t., b. l. 55) D. J. advokatei Vitalijai Smolenskienei sumokėjo 300 eurų atstovavimo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad advokatė nukentėjusiosios vardu surašė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiąją teisme, kaltinamasis vieno iš pirmų posėdžių metu kaltu neprisipažino, dėl ko kaltinamojo bei nukentėjusiosios apklausos tęsėsi gana ilgai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 300 eurų suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiosios interesus pirmos instancijos teisme. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, duomenų, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėtų dirbti, byloje pateikta nėra, todėl nukentėjusiosios turėtos 300 Eur advokato atstovavimo išlaidos priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamojo V. J..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip po 15 valandų per mėnesį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiosios D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajai D. J. priteisti 900 (devynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajai D. J. iš kaltinamojo V. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Byloje esantį CD su E. J. apklausos įrašu (1 t., bylos viršelio vidinė dalis) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė