Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovo A. A. atstovei - advokatei N. R., atsakovei G. D., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei G. D., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašo 2011 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi sūnui R. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį sumažinti iki 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Ieškinyje nurodė, kad 2002 m. gruodžio 16 d. su atsakove G. D. susilaukė sūnaus R. A.. 2007 m. kovo 6 d. šalims nutraukus santuoką, sūnus liko gyventi kartu su atsakove. 2011 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria jis įsipareigojo nepilnamečio sūnaus R. A., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti kas mėnesį po 300 litų (86,89 Eur) bei patvirtinta bendravimo su sūnumi tvarka. Išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią jo turtinę padėtį, dirbo UAB „Statoil“, pajamos siekė 435 Eur. 2014 metais dėl prastos sveikatos ir didelio nedarbingumo, jo pajamos ženkliai sumažėjo, todėl su atsakove sutarė, kad sūnaus R. išlaikymui skirs mažesnę sumą, apie 230 Lt (66,61 Eur). Po 2015 m. sausio 1 d., atsižvelgus į turtinę padėtį, prekių ir paslaugų kainas, sūnaus išlaikymui kas mėnesį perveda po 60 Eur. Po santuokos nutraukimo sūnui išlaikymą visada mokėjo, išlaikymą moka ir šiai dienai, tik mažesnę sumą, tačiau atsakovė kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2015 m. kovo 16 d. nutartimi buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl 2011 m. gruodžio 22 d. patvirtintos taikos sutarties, kuria jis sutiko sūnaus R. A., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį iki jo pilnametystės, lėšas pervedant į atsakovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 31 d. Pripažįsta, kad taikos sutartimi patvirtintą sūnui Rokui išlaikymo sumą 86,89 Eur moka ne visa dalimi, daugiau lėšų sūnaus išlaikymui skirti negali dėl pablogėjusios materialinės padėties ir sveikatos būklės. Nuo 1989 m. turėjo sveikatos problemų, todėl dažnai tikrinosi sveikatą, gydėsi. Po 2013 m., jau po santuokos nutraukimo su atsakove, jo sveikata pablogėjo, taip pat gydymo metu perpilant kraują, buvo užkrėstas hepatitu C. Nuo to laiko turi sveikatos problemų dėl inkstų veiklos nepakankamumo, kasos ligų, serga progresuojančia liga. Pablogėjus sveikatai, iš pradžių buvo nustatytas 50 procentų nedarbingumas, o nuo 2014 m. lapkričio 6 d. – 10 procentų darbingumo lygis. Žymiai pablogėjus sveikatai, bent tris kartus per savaitę atliekama dializė, nuolat turi tikrintis sveikatą, lankytis gydymo įstaigose, dažnai guli ligoninėje, todėl turėjo išeiti iš darbo, jam buvo pradėta mokėti netekto darbingumo pensija, kuri yra 251,91 Eur ir šiai dienai yra vienintelės gaunamos pajamos. Iš gaunamos netekto darbingumo pensijos turi pasirūpinti ir savo poreikiais, sveikatos priežiūros išlaidomis, prisidėti prie būsto išlaikymo, patenkinti savo minimaliuosius poreikius maistui, aprangai, avalynei, sumokėti už telefono ryšį. Taip pat, nors būtini vaistai kompensuojami, turi vartoti įvairius vitaminus, papildus, kurie per mėnesį kainuoja 20 Eur. Nurodo, kad jo paties išlaidos mėnesiui sudaro: išlaidos telefonui 10 Eur, būtiniausioms maisto ir buitinėms prekėms skiria 100 Eur, nors dėl specialių maisto poreikių, išlaidos maistui padidėjo, 30 Eur aprangai ir avalynei, transportui 60 Eur, kadangi automobilis reikalingas išimtinai sveikatos priežiūrai, nuosavu automobiliu turi vykti tris kartus per savaitę į Varėną atlikti dializę, atstumas į abi puses 80 km., pablogėjus sveikatai - du, tris kartus važiuoti į Santariškių klinikas tyrimams ar hospitalizavimui, atstumas į abi puses 240 km. Būtiniausiems poreikiams tenkinti turi skirti 200 Eur, todėl sūnaus R. A. išlaikymui galėtų skirti 60 Eur per mėnesį. Didesnės sumos sūnaus išlaikymui skirti negali, kadangi kitų pajamų, nekilnojamojo turto neturi, automobilio parduoti negali, nes jis reikalingas pasirūpinti jo paties poreikių tenkinimu. Jo mėnesio išlaidų ir pajamų balansas, įskaitant sūnui teikiamą išlaikymą, yra neigiamas, todėl gaunamų pajamų – netekto darbingumo pensijos vos pakanka pragyventi.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė N. R. ieškinį palaiko jame nurodytomis aplinkybėmis, prašo jį tenkinti, kadangi po 2011 m. gruodžio 22 d. ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė ženkliai pablogėjus jo sveikatai bei netekus dalies darbingumo. Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog atsakovo prastą sveikatos būklę patvirtina medicinos išrašai, jo gaunamų 251 Eur pajamų nepakanka savo paties būtiniausiems poreikiams tenkinti, jam dažnai tenka gulėti ligoninėse. Paaiškino, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Atsakovė G. D. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartimi ieškovas A. A. buvo įpareigotas mokėti po 300 Lt (86,89 Eur) sūnaus R. A. išlaikymui. Nuo 2013 metų gegužės mėnesio ieškovo mokėtina suma sūnaus išlaikymui mažėjo, iki 2014 metų sausio mėnesio mokėjo 230 Lt (66,60 Eur), kitais mėnesiais išlaikymo suma svyravo nuo 60 iki 70 Eur, ir tik 2015 m. balandžio mėnesį ieškovas pervedė 86 Eur. Su ieškovu niekada nebuvo tartasi dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Kadangi ieškovas nemokėjo teismo nutartimi nustatyto dydžio išlaikymo, ji su prašymu kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2015 m. kovo 16 d. nutartimi buvo išduotas vykdomasis raštas dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. patvirtintos taikos sutarties dalies, kuria atsakovas sutinka 300 Lt (86,89 Eur) sumą mokėti sūnaus R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 31 dienos. Ieškovas nustatytą sumą pervedė tik 2015 m. balandžio mėnesį. Nurodo, kad ieškovas, prašydamas sumažinti išlaikymo dydį, prašymą grindžia sveikatos būklės pablogėjimu ir sumažėjusiomis pajamomis netektus darbingumo, dėl ko negali sūnaus išlaikymui per mėnesį skirti 86,89 Eur, kadangi tokia suma per didelė. Ieškovo prašymas neatitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimų, pažeidžia prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, kadangi sūnus yra paauglys, lanko mokyklą, be to, ieškovei tenka papildomos išlaidos ir kasdieninė atsakomybė užtikrinant sūnaus tinkamą priežiūrą, sprendžiant klausimus, susijusius su sūnaus ugdymu ir lavinimu. Kadangi sūnus yra paauglys, dėl didėjančių vaiko poreikių, tenka skirti vis daugiau lėšų ne tik būtiniausioms prekėms, bet ir papildomoms reikmėms, susijusioms su jo lavinimu bei užimtumu. Jai tenka ženkliai didesnė sūnaus išlaikymo našta, ieškovui nustatyta išlaikymui suma 86,89 Eur, galėtų bent iš dalies padengti papildomas vaiko išlaidas. Padidinti išlaikymo dydžio neprašo, tačiau mano, jog dabartinio išlaikymo dydžio mažinimas būtų neproporcingas, pažeidžiantis vaiko interesus, dabartinė ieškovo mokama išlaikymo suma yra mažesnė nei minimalus išlaikymo dydis. Iš ieškovo priteista išlaikymo suma, palyginus su jos skiriamomis lėšomis vaiko išlaikymui, yra tik maža dalis, tenkanti minimaliems augančio vaiko poreikiams tenkinti. Sumažinus priteisto išlaikymo sumą, negalėtų būti patenkinami net minimalūs augančio vaiko poreikiai, kurie nuolat didėja. Paaiškino, kad jos pajamos nėra pakankamos, sudaro apie 415,49 Eur, kad galėtų patenkinti augančio paauglio poreikius, jos mėnesio pajamos taip pat po pirmesnio laikotarpio, kada sudarė taikos sutartį, ženkliai pamažėjo. Yra sudariusi kitą santuoką, augina ir kitą nepilnametį penkerių metų amžiaus vaiką, todėl turi pareigą išlaikyti turi du nepilnamečius vaikus. Paaiškino, kad ir Sutuoktinio D. D. pajamos per mėnesį siekia apie 410,17 Eur, dalis jo pajamų 60 Eur, tenka jo ankstesnėje santuokoje gimusio vaiko išlaikymui. Be to, sutuoktinis papildomai padengia ir kitas vaiko iš pirmosios santuokos išlaidas. Todėl jos sutuoktinio gaunamos lėšos yra nepakankamos, kad galėtų visa apimtimi prisidėti prie jos ir ieškovo vaiko išlaikymo. Ieškovo pateikti paskaičiavimai minimaliems jo poreikiams patenkinti nėra pagrįsti įrodymais (b.l. 29-33).

Atsakovė teismo posėdyje atsiliepime nurodytas aplinkybes palaiko, prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad augant vaikui, auga jo poreikiai, todėl didėja jo išlaikymo suma. Mano, kad būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 200 Eur suma. Taip pat ji turi ir papildomų išlaidų, nes su Saugaus vaiko fondu yra sudariusi sutartį, kas mėnesį iki vaiko pilnametystės moka į kaupiamą fondą po 25 Eur, sūnui kiekvieną dieną į mokyklą duoda dienpinigius po 2,50 Eur, sūnui R. pirko kompiuterį, telefoną, kas mėnesį moka interneto mokestį 49 Lt (14,19 Eur). Taip pat jaunesnis sūnus eina į darželį, išlaidos mėnesiui sudaro 25-30 Eur. Paaiškino, jog sūnui reikalinga sportinė apranga bei avalynė, lėšų reikia skirti mokyklos renginiams, ekskursijoms, sumokėti 10 Eur už muzikos būrelį. Mano, jog išlaikymo suma neturi būti sumažinta, jos sutuoktinis iš pirmos santuokos moka sūnui išlaikymą po 200 Lt, be to, buvusiai šeimai paliko visą turtą. Nurodė, kad jų šeima gyvena jos paveldėtoje namo dalyje, naudojasi kambariu bei virtuve, turi žemės sklypą, kuriuo leido naudotis ūkininkui, iš jo gauna malkų būstui apsišildyti, jos mėnesio pajamos apie 410 Eur, sutuoktinio virš 400 Eur. Paaiškino, kad ir pačiai kartais tenka imti paskolą pragyvenimui, neturi kitų papildomų pajamų, gyvulių nelaiko, nes nėra ūkinių pastatų. Teismui pasiūlius šalims ginčą baigti taikiu būdu, ieškovė neprieštarautų dėl išlaikymo sumažinimo, ji nusileistų iki 250 litų sumos, kas atitiktų 72 Eur. Atsakovo atstovei susisiekus su atstovaujamuoju, šis su taikiu ginčo sprendimu nesutiko.

Valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija pateikė išvadą dėl ginčo (b.l. 27). Nurodo, kad atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, taip pat į tai, kad tėvas nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl išlaikymo sumažinimo iki 60 Eur, mano, kad išlaikymo sumažinimas prieštarauja R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), interesams.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenka visa vaiko priežiūra, ugdymas, vertinant išimtinai vaiko poreikius, nustatyta vaiko išlaikymo suma neturėtų būtų mažinama, kadangi sumažinus išlaikymo sumą, nebūtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

2011 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp G. D. ir A. A. sudaryta taikos sutartis, šios sutarties pirmu punktu atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus R. A., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės mokėti kas mėnesį po 300 litų (86,88 Eur) (b.l. 19). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad A. A. tinkamai šios sutarties sąlygų nevykdė, išlaikymo pilna apimtimi sūnui neteikė, todėl ieškovės prašymu, Prienų rajono teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi, buvo išduotas vykdomasis raštas (b.l. 25-26).

Ieškovas ieškiniu prašo sumažinti 2011 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyto sūnui R. A. išlaikymo dydį iki 60 Eur, atsižvelgiant į pasikeitusią jo turtinę padėtį ir pablogėjusią sveikatos būklę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. .B bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėtina, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. A. A. nustatytas diagnozes, sąlygojančias suprastėjusią sveikatos būklę, patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai (b.l. 12-15). Nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. kovo 5 d. A. A. nustatytas 10 procentų darbingumo lygis (b.l. 6). Ieškovo A. A. gaunamos pajamos – 251,91 Eur netekto darbingumo pensija (b.l. 8-9). Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad po 2011 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo nustatytas 86,88 Eur išlaikymo R. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) dydis, ieškovo A. A. sveikatos būklė ženkliai pablogėjo, nustatytas tik 10 procentų darbingumo lygis. 2011 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu ieškovas dirbo, gaudavo reguliarias pajamas, kurios ieškovo teigimu sudarydavo apie 435 Eur. Šiuo metu jo gaunama netekto darbingumo pensija sudaro 251,91 Eur. Taigi, kaip ieškovo gaunamos pajamos ženkliai sumažėjo. Bylos duomenimis, pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus, jo būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį būtina suma 200 Eur. Teismas mano, kad atsižvelgiant į ieškovo sveikatos būklę, rekomenduojamą gydymą, nustatytą darbingumo lygį, ieškovo nurodyta suma, būtina tenkinti jo būtiniausius poreikius, laikytina protinga. Nurodytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad ieškovo A. A. turtinė padėtis, po 2011 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo, iš esmės pablogėjo.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas A. A. tik iš dalies vykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl 300 litų mokėjimo sūnui R. A. išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 36-38, 50). Ieškovas gauna netekto darbingumo pensiją 251,91 Eur (b.l. 7-9), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11). Atsakovės vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), statiniai ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovės šeima naudojais dviem automobiliais (b.l. 82-84). Atsakovė ir jos sutuoktinis gauna pastovias pajamas (b.l. 37, 54), šeimos mėnesio pajamos atsakovės teigimu sudaro apie 800 Eur (b.l. 43-47, 55). Atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų nedarbinga, ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jo darbingumo lygis terminuotam laikotarpiui nustatytas 10 procentų. Taigi, nors atsakovės sutuoktinis vaikui iš pirmos santuokos moka 200 Lt (57,92 Eur) išlaikymą, teismas vertina, kad atsakovės G. D. turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo A. A..

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų visetą, į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus, mano, kad yra pagrindas dalinai sumažinti 2011 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyto sūnui R. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį. Nors atsakovė G. D. ir neprašė padidinti teismo nutartimi nustatyto išlaikymo dydžio, tačiau augant vaikui, jo poreikiai auga, todėl teismas vertina, kad ieškovo prašoma sumažinti suma iki 60 Eur yra pernelyg maža. 2011 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyto sūnui R. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydis 86,88 Eur mažintinas beveik 15 Eur suma, t.y. iki 72 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki R. A. pilnametystės.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės, nes ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 100 procentų pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą (b.l.4) (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr, 2-1152-805/2011 priteisto išlaikymo dydį ir iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti 72 Eur (septyniasdešimt du eurus 00 ct), per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki R. A. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos G. D..

Priteisti iš atsakovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.