Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2022-02-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-39-409/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
II-39-409/2022
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00010-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Astra Karpytė (pirm.)
Pažeidėjas
E. P.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus
Kategorijos
AN byla Nr. II-39-409/2022
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00010-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo ar pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 800 EUR bauda ir jam skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesius ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių už tai, kad 2021 m. gruodžio 19 d. 12.52 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neblaivus (nustatytas 0,57 promilių girtumas).

Šalies argumentai

E. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesius bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti minėto prašymo, prašė pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesius bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių ir skirti kuo trumpesnį administracinių poveikio priemonių terminą. Skunde E. P. nurodo, kad skundžiamas nutarimas, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo objektyviąsias ir subjektyviąsias aplinkybes, yra per griežtas. Labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Transporto priemonę vairavo ne didesniu nei 50 km/val. greičiu. Važiavo vietovėje, kurioje gyvena, ir žino eismo sąlygas ir kelią. Nesudarė kitiems eismo dalyviams jokių kliūčių. Buvo įsijungęs šviesas. Transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus. Vairavo šviesiu paros metu. Todėl padarytas nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo. Alkoholio koncentracija tik nežymiai viršijo leistiną ribą. Alkoholį vartojo tik iš vakaro, nedidelį kiekį, nesijautė neblaivus. Nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nes pagrįstai manė, jog alkoholis organizme jau yra išsisklaidęs. Nurodo, kad Europos valstybėse leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemonę yra net 0,8 promilės. Nuo 2021 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini), darbovietėje kelia kvalifikaciją. Nuo 2014 m. yra sukūręs šeimą, augina tris dukras. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina nuvykti į faktinę darbo vietą, grįžti iš jos į namus. Jei neturės galimybės vairuoti individualios transporto priemonės, bus neįmanoma nukakti iki darbo dėl atstumo ir dėl to, kad reikiamu maršrutu nevažiuoja viešasis transportas. Netekęs galimybės vairuoti transporto priemones, praktiškai praras darbą bei vienintelį šeimos pragyvenimo šaltinį. Sutuoktinė nedirba, augina judviejų dukras. Sutuoktinė nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones, todėl negali padėti jam nuvykti į darbą, grįžti iš jo. Taip pat sutuoktinė negali nuvežti vaikų į ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigas, į kitas reikiamas vietas. Galų gale nuvykimas į parduotuvę su trimis vaikais be individualios transporto priemonės būtų labai apsunkintas. Atkreipia dėmesį, kad sumokėjo 800 EUR baudą. Iki aptariamo administracinio nusižengimo nėra padaręs beveik jokio pažeidimo. Nenustatyta nė viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teisę vairuoti transporto priemones turi 15 metų. Padarytas nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių, grėsmės kitiems eismo dalyviams. Vien procesas turi neigiamą poveikį jam ir jo šeimai. Visa šeima kiekvieną dieną susiduria su labai dideliais nepatogumais, kurie neproporcingi padarytam administraciniam nusižengimui. Patyrė gėdą prieš aplinkinius, padaręs visuomenės ypač smerkiamą pažeidimą.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė teismui atsiliepimą ir nurodė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies bei pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonių: uždraudimo naudotis transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba šias administracinio poveikio priemones skiriant, tačiau trumpiau nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje numatyti minimalūs terminai. Prašo palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą nepakeistą ir E. P. skundo netenkinti.

Šalies argumentai

E. P. teismo posėdyje prašė skundą patenkinti, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nes tai sukelia labai didelių sunkumų tiek darbinėje veikloje, tiek šeimos gyvenime, nurodė, jog išvadas padarė, ateityje nebenusižengs.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus dokumentus, teismas laiko, kad skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu E. P. buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam skirta straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 EUR bauda bei minimalaus termino privalomos skirti dvi administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesius ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ginčo dėl šio nusižengimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Šio nusižengimo padarymo faktas ir jo kvalifikavimas nėra ginčijami pareiškėjo, tačiau skunde keliamas administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas – E. P. prašo teismo panaikinti minėtą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesius bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti prašymą, pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesius bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, ir skirti kuo trumpesnį administracinių poveikio priemonių terminą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnyje. Jame nustatyta, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Skiriant baudą E. P. bei administracinio poveikio priemones, buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat įvertinta, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl E. P. paskirta minimali bauda ir skirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

E. P. padarytas nusižengimas nelaikomas mažareikšmiu - priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas nagrinėtinu atveju pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminą.

E. P. dėl administracinio nusižengimo padarymo viso proceso metu savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl pagrįstai nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus matyti, kad E. P. turi galiojančių nuobaudų, yra baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai, jog E. P. patiria (patirs) neigiamus taikytos priemonės padarinius, yra natūralus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Pažymėtina, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galinčias kilti pasekmes jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui visos aplinkybės buvo žinomos prieš darant nusižengimą, tačiau tai nesulaikė jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio. Todėl kilę neigiami padariniai yra pareiškėjo neatsakingo elgesio rezultatas. E. P., žinodamas esamą savo padėtį – darbinės veiklos pobūdį, santykius su artimaisiais, galėjo ir privalėjo numatyti ir nuobaudos už pažeidimo padarymą griežtumą bei galinčias kilti neigiamas pasekmes, taip pat ir grėsmę prarasti darbą. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, pažeidėjo profesinė veikla, negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, todėl lengvinti teisinę padėtį, t. y. neskirti arba trumpinti administracinio poveikio priemonių terminą, nėra pagrindo. E. P. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Pažymėtina, kad E. P. už padarytą nusižengimą paskirta teisės normos sankcijoje numatyta minimali bauda ir minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog E. P. nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir svarbiomis, dėl kurių administracinio poveikio priemonės turėtų būti dar labiau švelninamos. Skirtos administracinio poveikio priemonės yra pagrįstos ir teisingos. Tokios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, negali būti laikomos neproporcingomis padarytam pažeidimui, yra tinkamai individualizuotos, nėra per griežtos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jomis realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje. Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti administracinio poveikio priemones arba pakeisti sutrumpinant administracinio poveikio priemonių terminus nėra pagrindo, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) skunde nurodytais pagrindais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

E. P. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Astra Karpytė