- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- 2-1445/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Trečiasis asmuo
- J. Š., A. N., A.
- Ieškovas
- Verutės D
- Atsakovas
- A. Ž., A.
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. Š. pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-646-524/2010 pagal ieškovės Verutės D. Č. ieškinį atsakovams A. Ž., A. N., K. E., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys J. Š., A. N., A. L. ir A. L., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. D. Č. 2009 m. liepos 24 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 1999 m. liepos 21 d. mainų sutartį (registro Nr. 2MV-11900), pripažįstant ją 16/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių savininke ir įpareigojant sumokėti atsakovui K. E. 25 000 Lt kompensaciją;
2) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 0,0328 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
3) priteisti iš atsakovų 104 400 Lt žalos atlyginimo;
4) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus J. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė:
1) Perkelti J. Š. pirkėjo teises ir pareigas pagal 1996-08-14 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-3237 ir nustatyti, kad O. Š. pardavė, o J. Š. pirko ¾ buto, esančio (duomenys neskelbtini) už 15000 Lt kainą;
2) pripažinti ieškovei J. Š. nuosavybės teisę į ¾ minėto buto;
3) priteisti iš trečiojo asmens J. Š. 15000 Lt atsakovui A. N.;
4) priteisti iš atsakovo A. N. trečiajam asmeniui J. Š. 24450 Lt žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. Š. pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pagal LR CPK 46 str. 1 d. asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovo ieškinys, tiek trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimas turi būti pareikšti dėl to paties ginčo dalyko. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 1999 m. liepos 21 d. mainų sutartį (registro Nr. 2MV-11900), pripažįstant ją 16/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių savininke ir įpareigojant sumokėti atsakovui K. E. 25 000 Lt kompensaciją; pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 0,0328 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų 104 400 Lt žalos atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu trečiasis asmuo J. Š. pareiškimu prašo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 1996-08-14 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-3237 ir nustatyti, kad O. Š. pardavė, o J. Š. pirko ¾ buto, esančio (duomenys neskelbtini) už 15000 Lt kainą; pripažinti ieškovei J. Š. nuosavybės teisę į ¾ buto, priteisti iš trečiojo asmens J. Š. 15000 Lt atsakovui A. N.; priteisti iš atsakovo A. N. trečiajam asmeniui J. Š. 24450 Lt žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo reiškia savarankiškus reikalavimus nesusijusius su ieškinio dalyku.
Pagal LR CPK 46 str. 2d. tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimas, turi atitikti ieškiniui keliamus bendruosius reikalavimus, tarp jų ir teismingumą. LR CPK 31 str. reglamentuotas išimtinis teismingumas, t. y. ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Teismas pažymėjo, kad išimtinį teritorinį teismingumą nustatančios teisės normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu šio teismingumo keisti negali. Iš trečiojo asmens suformuluotų reikalavimų matyti, kad ji reiškia daiktinio pobūdžio reikalavimus, t. y. prašo pripažinti nuosavybės teises į ¾ buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl šis ginčas teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus J. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti savarankiško reikalavimo priėmimo klausimą. Atskirąjį skundą tretysis asmuo grindžia šiais motyvais:
1. Pareikštas savarankiškas reikalavimas yra susijęs su ginčo dalyku, kaip nustato CPK 46 str. 1 d.
2. Siekiant operatyvesnio ir tinkamo bylų išnagrinėjimo, savarankiškas reikalavimas, kuris susijęs su ieškinio reikalavimais, turėtų būti nagrinėjami kartu, o tokiu atveju, kada vienas ar keli iš susijusių reikalavimų yra teismingi apylinkės teismui, o kitas (kiti) – apygardos teismui, visa byla nagrinėjama apygardos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. N. prašė trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad CPK 46 str. 3 d. numato, kad teismo nutartis atsisakyti įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai kad galima apskųsti teismo nutartis atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo, o būtent, – šio kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
CPK 46 straipsnio 3 dalis numato, kad teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė, kad atsisakymas įtraukti asmenį į procesą trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais teisėmis įforminamas teismo procesiniu dokumentu – nutartimi ir kad minėto pobūdžio nutartis negali būti skundo objektu, nes asmeniui išlieka teisė kreiptis į teismą pareiškiant reikalavimus naujoje byloje.
Tokiu būdu pirmos instancijos teismas neturėjo priimti apeliantės atskirojo skundo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (LR CPK 338 str., 315 str. 2 d. 3 p.), tačiau to nepadarė, todėl LR CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu apeliacinis procesas nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsniu, 315 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties nutraukti.