Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2026-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-242-1011/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2026-02-02
Bylos Nr.
eII-242-1011/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00061-2026-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Pareiškėjas
A. G.
Kategorijos
  • 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Skundas Nr. eII-242-1011/2026
Proceso Nr. 4-68-3-00061-2026-8Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.1.; 21.9.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2026 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant pareiškėjui A. G. (G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs,

A. G. (G.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus 2025-12-10 nutarimo Nr. 10-ANR_N-29748-2025 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2025-12-10 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-29748-2025 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad A. G. 2025-11-13, 12.58 val., Vilniaus m. sav., Vilnius, Salininkų – Kelmijos Sodų 43-ioji, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas transporto priemonę išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, kirto ištisinę liniją „Taisyklių 3 priedo 1.1 p.“. Nurodoma, kad tokiais veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.7 p. reikalavimus ir padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 str. 1 d. numatytą pažeidimą, už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur bauda, taip pat taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame su Nutarime nurodytu pažeidimu nesutiko. Paaiškino, kad priekyje jo važiavo krovininė transporto priemonė, kurios greitis buvo labai mažas – apie 15–20 km/h, o ties greičio lėtinimo kalneliais greitis dar labiau sumažėdavo, dėl ko prieš jį važiuojanti transporto priemonė sudarė realią kliūtį eismui. Pažymėjo, kad lenkimo manevrą pradėjo toje kelio atkarpoje, kur nebuvo ištisinės linijos ir nebuvo kelio ženklų, draudžiančių lenkti. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą, įjungė posūkio signalą ir įsitikino, kad lenkimas bus saugus. Lenkimas buvo atliekamas mažu greičiu ir kontroliuojamas, nesukeliant pavojaus jokiems eismo dalyviams. Tik priartėjus prie greičio mažinimo kalnelio kelio ženklinimas pereina į ištisinę liniją, į kurią grįžo po aplenkimo. Teigė, kad pareigūnas, sustabdęs jo automobilį, su tariamu pažeidimu jo nesupažindino vietoje, neparodė jokių vaizdo įrašų ar kitų įrodymų. Kadangi nebuvo informuotas apie konkrečią pažeidimo vietą, nebuvo pateikti jokie įrodymai ar paaiškinimai, administracinio nusižengimo protokole pažymėjo, kad su juo nesutinka. Mano, kad jo atliktas lenkimo manevras neatitinka pavojingo vairavimo požymių, kadangi buvo pradėtas leistinoje vietoje, saugus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to, kad prieš jį važiavęs sunkiasvoris autobusiukas judėjo lėtai ir lėtino visą eismą. Pastebėjęs brūkšninę kelio ženklinimo liniją, pradėjo lenkimo manevrą, būdamas įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Aplenkęs autobusiuką, persirikiavo į dešinę eismo juostą, o manevrą baigė jau per ištisinę kelio ženklinimo liniją. Pripažįsta, kad lenkimo manevrą baigė per ištisinę liniją. Toliau važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Iš pradžių pareigūnai paklausė kur jis skuba, ir paklausė, kodėl jis atliko lenkimą sankryžoje. Jis jiems nieko nepasakė ir pateikė savo dokumentus. Pareigūnai jam pasakė, kad negalioja jo draudimas. Tuomet policijos pareigūnai pasakė jam laukti automobilyje, o patys išvažiavo, grįžo atgal ir surašė protokolą už pažeidimą dėl lenkimo per ištisinę juostą.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašas, A. G. patvirtino, kad vaizdo įraše matomas jo automobilis, ir nurodė, jog ištisinę liniją kirto baigdamas manevrą. Paaiškino, kad manevro anksčiau neužbaigė, nes nebuvo tikras, ar autobusiukas nebus per arti. Jis taip pat nurodė, kad manevras buvo baigtas maždaug 10 metrų atstumu nuo sankryžos ir prieš pėsčiųjų perėją. Tvirtino, kad lenkimo manevro per ištisinę liniją nepradėjo, o tik jį baigė per ištisinę liniją. prašė panaikinti Nutarimą arba sušvelninti paskirtą nuobaudą. Taip pat patvirtino, kad byloje esanti nuotrauka, daryta iš internetinės svetainės „Google maps“, galimai atitinka dabartinį kelio žymėjimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad prisimena raudonos spalvos „Audi“ automobilį, kuris Salininkų gatvėje pavojingai manevravo, lenkė kitas transporto priemones per ištisinę kelio ženklinimo liniją. Automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir taip pažeidė kelių eismo taisykles. Jam nekilo abejonių, kad buvo kirsta ištisinė linija, o manevras buvo baigtas per ištisinę liniją ir pėsčiųjų perėją.

Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas būtent dėl ištisinės linijos kirtimo, nes lenkimo manevras buvo pradėtas ir baigtas per ištisinę liniją. Taip pat pažymėjo, kad nors lenkimas sankryžoje apskritai yra draudžiamas, šiuo atveju pažeidimas buvo fiksuotas ne dėl netinkamo sankryžos pravažiavimo, o dėl ištisinės linijos kirtimo. Nors A. G. vairuoto automobilio greitis ir nebuvo matuotas, tačiau, remiantis jo (liudytojo) patirtimi, tokiu greičiu važiuojant vairuotojas nebūtų spėjęs saugiai grįžti į savo eismo juostą prieš pėsčiųjų perėją, todėl, jo nuomone, buvo viršytas saugus važiavimo greitis. Negali tvirtinti, jog ištisinė linija buvo kirsta dar prieš pradedant lenkimo manevrą, nes vaizdo įrašo nėra, tačiau mano, kad ištisinė linija buvo kirsta tiek pradedant, tiek baigiant lenkimo manevrą. Nurodė, kad nuotraukų byloje jis nedarė, o „Google Maps“ vaizdai gali neatitikti kelio žymėjimų faktinės situacijos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Taip pat akcentuota, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 420 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad A. G. kaltinamas pažeidęs KET 3 priedo 1.1 p., 140.7 p. nustatytus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

KET 140.7 p. nustatyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

KET 3 priedo 1.1 p. nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju A. G. vairuojamas automobilis „Audi“ Salininkų g. – Kelmijos Sodų 43-osios gatvės sankryžoje lenkė prieš jį važiuojantį automobilį. Šias aplinkybes patvirtina ir paties A. G. ir liudytojo A. S. teismo posėdžio metu teikti parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas V1873-KCV041_ch1_20251113125559_ 20251113125717 10-AP-10513.mp4.

Kita vertus, A. G. teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad nagrinėjamu atveju vairuodamas automobilį ir lenkdamas priekyje važiuojančią transporto priemonę, lenkimo manevrą pradėjo iki ištisinės ženklinimo linijos pradžios. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo parodymai jokiais kitais byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais nėra paneigti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu, apklaustas liudytojas A. S., paaiškino, kad neginčijamai tvirtinti, jog A. G. vairuodamas automobilį ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą kirto ištisinę ženklinimo liniją, negali, tačiau mano, jog ši linija buvo kertama. Vertinant, ar A. G. prieš pradėdamas lenkimo manevrą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, vaizdo įrašas V1873-KCV041_ch1_20251113125559_20251113125717 10-AP-10513.mp4 nėra informatyvus, nes jame lenkimo manevro pradžia nėra fiksuota.

Peržiūrėjus byloje esančią fotonuotrauką, kuri paimta iš internetinės svetainės „Google maps“, A. G. patvirtino, kad joje pavaizduotas kelio žymėjimas galimai atitinka faktinį šiuo metu esantį kelio žymėjimą. Naudojantis internetinės svetainės „Google maps“ duomenimis ir detaliau susipažinus su A. G. lenkimo vietoje esančiu kelio žymėjimu (https://www.google.com/maps/@54.6052561,25.2564722,74m/data=!3m1!1e3?entry=ttu&g_ep=EgoyMDI2MDEyOC4wIKXMDSoASAFQAw%3D%3D), matyti, kad ties Salininkų g. – Kelmijos Sodų 43-osios gatvės sankryža, artėjant link šios sankryžos iš Melioratorių g. pusės, judėjimo krypties eismo juostos atskirtos ištisine ženklinimo linija, kuri tęsiasi iki sankryžos su Kelmijos Sodų 43-osios gatve, ir yra pakankamai trumpa (apie 13 metrų).

Taigi, kaip nurodo ir pats A. G., o tokie jo paaiškinimai byloje esančiais įrodymais ir nėra neginčytinai paneigti, tuo atveju, kai lenkimo manevras buvo pradėtas iki šios ištisinės linijos pradžios, prieš jo vairuojamą automobilį važiuojant krovininei transporto priemonei, jis objektyviai negalėjo žinoti, kad pradėjus lenkimą šiame kelio ruože prasidės ištisinė ženklinimo liniją, kuri, kaip minėta, buvo pakankamai trumpa. Čia pastebėtina, kad Salininkų g., artėjant nuo Melioratorių g. link sankryžos su Kelmijos Sodų 43-osios gatve, jokie kelio ženklai, informuojantys vairuotojus apie sankryžą, nėra įrengti.

Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad A. G. lenkimo manevrą baigė rodydamas dešinio posūkio signalą ir iki jo važiavimo kryptimi esančios pėsčių perėjos. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad, baigdamas lenkimo manevrą ir grįždamas į savo judėjimo krypties eismo juostą, kirto prieš pėsčiųjų perėją esančią ištisinę eismo juostą; paaiškino, kad lenkimo manevro anksčiau neužbaigė, nes nebuvo tikras, ar priekyje važiavusiam autobusiukas neužkirs kelio. Tokius jo paaiškinimus iš esmės patvirtina ir minėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog iš paskos A. G. vairuojamo automobilio po kelių sekundžių pravažiuoja krovininė transporto priemonė.

Taigi, nors A. G. nagrinėjamu atveju, kirsdamas prieš pėsčiųjų perėją esančią ištisinę ženklinimo liniją, formalia vertinant pažeidė KET 3 priedo 1.1 p. reikalavimus, šis jo pažeidimas, atsižvelgus į konkrečias jo padarymo aplinkybes, laikytinas išskirtinai formalaus pobūdžio, netyčinis, ir nelaikytinas tokio pavojingumo, dėl kurio turėtų būti taikoma ANK 420 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamu Nutarimu A. G. pagal ANK 420 str. 1 d. administracinėn atsakomybė patrauktas nepagrįstai, todėl skundas tenkintinas, minėtas nutarimas naikintinas ir pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

A. G. (G.) skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus 2025-12-10 nutarimą Nr. 10-ANR_N-29748-2025 ir A. G. (G.) atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys