- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-731-634/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54777-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
- Kategorijos
- 2.4.7Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Giačaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Bausmę paskirtą atlikti pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 22 d., apie 16.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam M. T. padavus jam savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 3“ apžiūrėti, turint tikslą jį parduoti, su telefonu pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajam M. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 3“, tuo nukentėjusiajam padarydamas 150 eurų žalą.Apeliaciniame skunde V. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį, perkvalifikuojant jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.Apeliantas skunde nurodo, kad teismui byla buvo perduota jį kaltinant nedidelės vertės svetimo turto pagrobimu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ši veika buvo perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tokį nepagrįstą teismo sprendimą lėmė melagingi nukentėjusiojo parodymai dėl pagrobto telefono vertės. Visų pirma, nukentėjusysis nurodė, kad telefoną ketino parduoti už 200 eurų, po to teigė, kad už 150 eurų, nors iš tikrųjų nuteistasis tarėsi iš jo telefoną pirkti už 100 eurų. Būtent 100 eurų ir yra tikroji telefono vertė, be to, nusikaltimas nebuvo suplanuotas, jis pavogti telefoną sugalvojo tik tuomet, kai išėjo į laiptinę.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Apeliantas skunde neginčija kaltės dėl svetimo turto vagystės, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad jo veika turi būti vertinama atsižvelgiant į pavogto svetimo turto vertę ir kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pagal apeliacinio skundo argumentus patikrinusi baudžiamąją bylą, su šiais argumentais nesutinka.Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.Atsakant į skundo argumentus dėl pagrobto telefono vertės, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad telefono vertė yra 150 eurų. Nuoseklūs nukentėjusiojo M. T. parodymai apie tai, kad jis patalpino skelbimą apie už 150 eurų parduodamą telefoną ir kad nuteistąjį tokia kaina tenkino, pagaliau kad pats nuteistasis nurodė derėjęsis su nukentėjusiuoju, kad parduotų telefoną už 100 ar 120 eurų, duoda pagrindą teigti, jog pagrobto turto vertė buvo nustatyta teisingai.Be to, šioje byloje V. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nustačius kvalifikuojantį požymį – atvirą svetimo turto pagrobimą. Pažymėtina, kad esant atvirai vagystei, pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį visiškai jokios reikšmės neturi, todėl nuteistojo argumentai, kad jo veiksmai atsižvelgiant į mažesnę pavogto turto vertę užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas), atmetami kaip nepagrįsti.Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis M. T. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 3“ pagrobė atvirai. Skundžiamame nuosprendyje išvados dėl V. M. padarytos atvirosios vagystės gana išsamiai motyvuotos. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. M. parodė, kad iš anksto buvo suplanavęs pagrobti nukentėjusiojo M. T. parduodamą telefoną. Tokiu būdu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad tyčia užvaldyti telefoną kilo tik įėjus į laiptinę, atmetami kaip niekuo nepagrįsti ir vertinami kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Pats nukentėjusysis M. T. pareiškime policijai bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuteistasis, susirašinėjant „Facebook“ dėl telefono pirkimo pristatė tikruoju vardu – V. M.. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis V. M. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra užvaldė svetimą turtą ignoruodamas turto savininko ir kitų pašalinių asmenų buvimą ir dėl to gresiantį pavojų būti atpažintam, išaiškintam ir sulaikytam nusikaltimo vietoje su įkalčiais. Tai objektyviai didina pagrobimo pavojingumą, bei liudija apie subjekto asmenybės socialinį pavojingumą.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo V. M. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip atvirą vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.