Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą Nr. 58-18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. Č. (toliau ir – Nutarimas). Minėtu Nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam V. Č. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, bei atlikti nemokamus darbus.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. vasario 21 d. gautas nuteistojo V. Č. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos priimtą 2022 m. vasario 9 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Skunde nurodoma, kad lygtinio paleidimo institutas sukurtas kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai. Institutas ne tik formuoja nuteistojo socialinės atsakomybės jausmą, bet ir taupo valstybės lėšas. Be to, keičiasi ir bausmės atlikimo sąlygos, o pati bausmė niekur nedingsta, kadangi nuteistasis bus intensyvioje priežiūroje. Taikant nuteistajam lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį gėrėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialiniai ryšiai, motyvacija būti laisvėje, gerėja ekonominiai ryšiai.

Skunde nurodoma, kad Komisija, priimdama Nutarimą rėmėsi tuo, kad nuteistasis ankščiau 3 kartus teistas. Bausmes už minėtus nusikaltimus jis yra visiškai atlikęs, todėl šioje situacijoje akivaizdžiai matomas bendrojo teisės principo non bis in idem pažeidimas. Nuteistasis nurodo, kad nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Jis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs ir kiti žmonės, jis geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, geba adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jam nebuvo taikomas psichiatrinis gydymas, nemėgino žudytis, žalotis. Aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, gailisi ir išgyvena dėl to. Prašo atkreipti dėmesį, kad Komisija neturi pateikti jokių realių teisinių argumentų, kodėl nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nutarime rašoma tik apie jo finansinius įsipareigojimus. Pateikiama motyvacija netaikyti lygtinio paleidimo, grindžiama tik pasisakymais, nepateikiant argumentų, o tuo labiau jų vertinimo.

Skunde akcentuojama, kad Komisijos priimdama Nutarimą rėmėsi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, bet tokio teiginio niekaip nepagrindė. Komisija taip pat nepaneigė faktų, kad nuteistasis yra vykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra pateikęs prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo, bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Tokiu būdu stebimas neargumentuotas ginčas, kuriame neigiama įstatymo leidėjo nuomonė, tačiau nepateikiama jokių kontrargumentų. Nuteistasis nurodo, kad sutinka su intensyvios priežiūros visomis sąlygomis būnant laisvėje ir įsipareigoja vykdyti jam skirtus įpareigojimus. Jį apibudinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį ir Komisijos nemotyvuotus argumentus bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima jį taisyti ir neizoliavus nuo visuomenės. Visos nurodomos aplinkybes, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę, taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog jį lygtinai paleidus iš pataisos namų laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be kita ko, faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų. Konstatavus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, išėjus į laisvę turint garantuotą gyvenamąją vietą, kurioje yra sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą, jo pavyzdinį teigiamą elgesį bausmės vykdymo metu, galima teigti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nesutrukdys iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo tarpu Komisija, priimdama Nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, iš esmės nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nurodyti Komisijos Nutarimo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas apskritai praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. Č. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 1 dalį, už ką jam paskirtas 60 parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės likusia neatlikta bausmės dalimi ir V. Č. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė ir 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2021 m. kovo 2 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 31 d., 1/3 teismo paskirtos bausmės atliko – 2022 m. sausio 20 d., neatliktos bausmės dalis nutarties priėmimo metu – 1 metai 6 mėnesiai 19 dienų.

Įvertinęs Komisijos 2022 m. vasario 9 d. Nutarime išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo V. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. baigė dalyvavimą programoje „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa“, nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. dalyvavo „Smurtinio elgesio prevencijos“ programoje, nuo 2021 m rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir siekia įgyti (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, dalyvauja neformalaus švietimo veikloje, lanko dailės ir muzikos būrelius, dalyvauja susitikimuose su kunigu. Taip buvo įvertinta ir tai, kad V. Č. pataisos namuose nedirba, nurodo, kad sveikatos problemos trukdo jam dirbti, t. y. jam nutirpsta pusė rankos, turi problemų su kelio sąnariais, sunku pritūpti ir atsistoti. Jokie medicininiai dokumentai, patvirtinantys nuteistojo sveikatos problemas, nebuvo gauti. 2021 m. liepos 16 d. pataisos namuose buvo gautas pranešimas iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog V. Č. yra buvęs įmonės darbuotojas. Kolegų ir įmonės charakterizuojamas teigiamai, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasiruošus suteikti darbo vietą V. Č. atlikus bausmę.

Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę nustatyta, kad V. Č. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuo 2021 m. kovo 2 d. paprastosios grupės sąlygomis. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptacijos sunkumais, negauta. Nuteistasis stengiasi palaikyti pagarbius santykius su pataisos įstaigos personalu, konfliktinių situacijų inicijuoti nelinkęs. Teismas įvertina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose V. Č. skatintas nebuvo. Vieną kartą buvo baustas, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarimu buvo nubaustas 1 BSI dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, nes pas jį, 2021 m. gegužės 12 d. apie 15.20 val. kratos metu buvo rastas įjungtas mobilaus ryšio telefonas (įmoką nuteistasis sumokėjo).

Teismas įvertina ir tai, kad V. Č. dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos Komisijoje buvo svarstomas antrą kartą. Pirmą kartą Komisija vienbalsiai (7 balsai prieš) netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą priemonių vykdymą bei atlikti nemokamus darbus. V. Č. teistas 4 kartus, vieną kartą jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau nuteistajam nesilaikius jam skirtų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Paskutinį kartą V. Č. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažino. Nusikalstamas veikas įvykdė kartu su kitais asmenimis. Bausmės vykdymo laikotarpiu baustas vieną kartą už kratos metu pas jį rastą mobilaus ryšio telefoną, skatintas nebuvo. Teismas teigiamai vertina tai, kad bausmės vykdymo metu nuteistojo atžvilgiu nėra fiksuota jokių vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų atvejų.

Teismas pastebi tai, kad nuteistasis V. Č. palaiko socialinius ryšius su mama D. Č., patėviu A. B., broliais J. Č., A. Č., su jais bendrauja telefonu yra lankomas pasimatymų metu. Jo biologinis tėtis yra miręs. Nuteistasis gali papasakoti apie savo šeimos narių gyvenimą, pomėgius bei buitį. Nuteistasis nurodė, kad turi draugę, tačiau ėmus labiau gilintis paaiškėjo, kad pats V. Č. nenorėjo atskleisti jos duomenų. Tuomet nuteistasis ėmė teigti, kad jau beveik draugės nebeturi, to priežastį nurodo, kad pats negali apsispręsti turi draugę jis ar ne, negali pateikti apie tai nuomonės, nes nesuvokia, kas jam yra geriau. Interviu metu nuteistasis nurodė, kad šiuo metu su broliais nebendrauja, priežasčių nurodyti nelinkęs. Pasak jo, vienas iš brolių buvo jį aplankęs pataisos namuose. Nuteistasis nurodė, kad draugų neturi. Tačiau paklausus jo apie pirmąjį teistumą (kuomet vairavo automobilį būdamas neblaivus) atsakė, kad „prisiėmė kaltę“, kadangi jo paprašė draugas. Nuteistojo teigimu, laisvėje jis pragyvendavo iš savo gaunamo atlyginimo, taip pat buvo laikotarpis kai jam padėjo tėvai ir broliai. V. Č. pripažįsta, kad turi 5 000 eurų įsiskolinimą antstoliams. Nurodo, kad būdamas laisvėje yra gražinęs apie 2 000 eurų. Bausmės atlikimo metu savanoriškai jokių turimų skolų nemoka, nors artimieji jam kas mėnesį siunčia apie 120 eurų, kuriuos išleidžia savo reikmės. 2022 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymos duomenimis V. Č. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Pagal 2020 m. birželio 19 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį iš V. Č. ir jo brolio (solidariai) priteista 5 406,43 eurų žalos atlyginimui. Pagal 2021 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį V. Č. skirta 2 900 eurų bauda. Duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebima nuteistojo motyvacijos spręsti su alkoholio vartojimu siejamas problemas stoka, kad V. Č. nedalyvauja priemonėse, skirtose alkoholio vartojimo prevencijai ar psichoedukacijai. Teismas įvertina ir tai, kad V. Č. pažemintas savęs vertinimas, polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai, orientacija į asocialaus elgesio bei vertybių aspektus gali apsunkinti nuteistojo galimybes kurti objektyvią savivertę ir siekti asmeninių pokyčių. Be kita ko, pastebima, jos nuteistasis komunikacijos metu pasižymi pasyvia komunikacija, pokalbio palaikymo sunkumais. Jam yra būdingi problemų atpažinimo ir sprendimo būdų ypatumai. Nuteistasis stokoja įgūdžių suvokti savo paties indelį savo elgesio pasekmėms, linkęs kartoti tas pačias klaidas. Visi šie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei prognozuojant jo elgesį laisvėje tuo atveju, jei turėdamas didelį likusios bausmės dalį V. Č. būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Teismas teigiamai vertina nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis nepriklauso jokiai kriminalinei subkultūrai, socialiai nėra atsiskyręs nuo šeimos, visuomenės, mokosi ir siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę, tačiau teismo vertinimu nuteistojo nurodytos aplinkybės neatsveria socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos Nutarime nurodytų ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.

Išanalizavęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylą teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad V. Č. dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus V. Č. pakartotinio nusikalstamumo riziką (sistema „OASys“) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus nuteistojo smurtinio elgesio rizikos įvertinimą („HCR-20“ metodika) gautas vidutinis smurtinio elgesio rizikos rezultatas. Esant destabilizuojančių aplinkos faktorių poveikiui, alkoholio apsvaigimo būsenoje, smurtinio elgesio tikimybė gali turėti didėjimo tendencijas.

BVK 157 straipsnis įsakmiai nurodo, kad lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. V. Č. rodikliai šiuo atveju net formaliai neatitinka tokių įstatymo nuostatų, nes kaip minėta 2022 m. sausio 17 d. atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos patikrinimą nustatyta, kad V. Č. priklauso vidutinės rizikos grupei, nors ir pastebimi teigiami nuteistojo pasikeitimai. Smurtinio elgesio rizikos valdymo ypatumus gali apsunkinti nesprendžiamos alkoholio problemos, atkryčio nestruktūrizuotoje aplinkoje galimybė. Teismas pastebi, kad nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, tokie kaip: finansinio stabilumo trūkumas, lėšų paskirstymo kompetencijų stoka, gyvenimo būdo ypatumai neskatinantys pro-socialaus elgesio, draugų įtaka ir poveikis nusikalstamo elgesio raiškai, šeimos ir artimų emocinės paramos stoka, smurtinis elgesys alkoholinio apsvaigimo būsenoje, impulsyvumas, kategoriškas mąstymas ir kt. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu V. Č. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja „Smurtinio elgesio pataisos programoje“, tačiau įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis to nepakanka išvadai, jog V. Č. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir galės toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo vidutinę elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo, bausmės atlikimo metu) ir su padaryta nusikalstama veika (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – Komisijos nutarimu vienbalsiai priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis V. Č. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Prie kitų reikšmingų aplinkybių svarbu dar kartą paminėti, kad V. Č. nusikalstamo elgesio rizika vis dar vidutinė, dėl ko jis neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų.

Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad V. Č. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus, ką patvirtina jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas. Minėti motyvai ir išvados yra pagrindas konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 58-18 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti V. Č. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 9 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. Č..

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.