Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamosios bylos, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, nutraukimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: 2023-09-24, apie 22.00 val., bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sugriebęs už plaukų, pargriovė mamą V. S. ant grindų, po ko jai sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į šonkaulių sritį, tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas dešinės mentės ir pažasties srityje, dešinės pusės IV-VI šonkaulių lūžius, tokiais veiksmais jis V. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokias savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymių.

Be to, jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023-11-21, apie 11.20 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,39 promilės etilo alkoholio), žodinio konflikto metu tyčia durimis sudavė mamai V. S. į kaktą, tokiais savo veiksmais jis V. S. sukėlė fizinį skausmą. Tokias savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Gyventojų registro duomenimis, kaltinamasis D. S. mirė 2025 m. vasario 18 d.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam mirus. Advokatas gynėjas šiam prokuroro prašymui pritarė.

Iki teismo posėdžio D. S. artimieji giminaičiai – mama V. S. teismą informavo, kad neprieštarauja dėl baudžiamosios bylos nutraukimo jos sūnaus D. S. atžvilgiu jam mirus.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Kaltinamojo mirtis yra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, nes išnyksta nusikalstamos veikos subjektas, todėl tolesnis mirusio asmens baudžiamasis persekiojimas negalimas. Proceso dalyviai nepateikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo reabilituojančiais pagrindais ar kitų asmenų bylai atnaujinti. Teismo vertinimu, atitinkamų pagrindų taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, baudžiamoji byla nutrauktina kaltinamajam D. S. mirus.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys išsprendžiamas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba paliekamas nenagrinėtas, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalis). BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 92,40 eurų sumai (tomas 1, b. l. 48-49), ir Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdyba pareiškė civilinį ieškinį 1356,60 eurų sumai (tomas 1, b. l. 55).

Atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, šiuo atveju mirus kaltinamajam, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, tai yra jam baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas, todėl civilinių ieškinių tenkinimas taip pat tampa negalimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas, byloje pareikšti civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

BPK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> kai baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas <...>, taip pat nusprendžiama dėl daiktinių įrodymų.

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 77-78, 159-162), nutarties paskelbimo dieną - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 115 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi, 253 straipsniu, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 318 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

nutraukti baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam D. S. mirus.

D. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Palikti nenagrinėtus Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos pareikštus civilinius ieškinius.

Nutarties nuorašą išsiųsti visiems proceso dalyviams.

Apeliacinis skundas dėl teismo nutarties gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.