Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant ieškovų atstovui A. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Valtybės turto fondas ieškinį atsakovui A. I. K. dėl baudos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Valstybės turto fondas prašo priteisti iš atsakovo A. I. K. 25000 Lt baudą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 25000 litų baudos už laikotarpį nuo 2002-12-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti 876000 litų baudą. Paaiškino, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-03-24 nutarimu Nr. 341 "Dėl valstybės įmonės Valstybės turto fondo įsteigimo", veikdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu, VĮ Valstybės turto fondas ir konsorciumas, sudarytas pagal 2000-11-04 Rusijos Federacijos Toljačio mieste pasirašytą paprastosios bendrijos (konsorciumo) sutartį tarp ribotos atsakomybės bendrovės "Kris" ir A. I. K., 2000-12-15 sudarė AB "Kuro aparatūra" valstybei nuosavybės teise priklausančios 738401 paprastosios vardinės akcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20/65. 2001-02-15 pagal sutartį atsakovui buvo perduota 738401 paprastoji vardinė AB "Kuro aparatūra" akcija. Vadovaujantis Rusijos Federacijos civilinio kodekso, patvirtinto Rusijos Federacijos Valstybės dūmos 1995-12-22 (1999-12-17 Rusijos Federacijos Federalinio įstatymo Nr. 213-F3 redakcija), 1041 ir 1047 straipsniais bei Paprastosios bendrijos (konsorciumo) sutarties 13 punktu, paprastoj i bendrija (konsorciumas) nėra juridinis asmuo, už visus konsorciumo įsipareigojimus solidariai atsako partneriai. Be to, vadovaujantis Rusijos Federacijos civilinio kodekso 1043 straipsniu, paprastoji bendrija negali savarankiškai turėti nuosavybės, paprastosios bendrijos (konsorciumo) vardu įgyjamas turtas laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe. Todėl visas pagal Sutartį įgytas turtas yra RAB "Kris" ir A. I. K. bendroji dalinė nuosavybė, o už visas akcijų pirkėjui kilusias prievoles RAB "Kris" ir A. I. K. atsako solidariai. Sutarties 9 str. 3 p. nustatyta, kad ginčai, kylantys iš Sutarties, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau vadinama - CPK) 32 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 2 dalimi, ginčą pagal Sutarties šalių susitarimą yra kompetentingi spręsti Lietuvos Respublikos teismai.

Sutarties 4 str. 1 p. RAB "Kris" ir A. I. K. įsipareigojo per pirmuosius metus po Sutarties pasirašymo, t.y. iki 2001-12-15 nemažinti darbuotojų skaičiaus AB "Kuro aparatūra", o per kitus po jų einančius dvejus metus, t. y. nuo 2001-12-15 iki 2003-12-15 darbo vietų skaičių padidinti ne mažiau 30 procentų. Sutarties pasirašymo metu AB "Kuro aparatūra" dirbo 950 darbuotojų. 2002-12-19 Vilniaus apygardos teismas iškėlė AB "Kuro aparatūra" bankroto bylą, bendrovėje tuo metu dirbo 731 darbuotojas, t. y. 219 darbuotojų mažiau nei buvo Sutarties pasirašymo dieną. Tai reiškia, kad RAB "Kris" ir A. I. K., leisdami sumažinti AB "Kuro aparatūra" darbuotojų skaičių ir vėliau jų neįdarbindami, pažeidė Sutarties 4 straipsnio 1 punkte nustatytą įsipareigojimą. Už šio įsipareigojimo pažeidimą iš A. I. K. turi būti priteista 876000 Lt bauda.

Sutarties 4 str. 2 p. RAB "Kris" ir A. I. K. įsipareigojo investuoti į AB "Kuro aparatūra" 2000000 Lt įsigydami naujai išleidžiamų AB "Kuro aparatūra" akcijų, didinant jos įstatinį kapitalą papildomais įnašais. Iki 2001-12-15 pirkėjas įsipareigojo Sutartyje nurodytu būdu investuoti į AB "Kuro aparatūra" 500000 Lt, per antruosius metus po Sutarties pasirašymo, t. y. iki 2002-12-15 - 500000Lt, per trečiuosius metus po Sutarties pasirašymo, t. y. iki 2003-12-15 - 1000000 Lt. Pagal Sutarties 4 str. 2 p. nuostatas RAB "Kris" ir A. I. K. turėjo pareigą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti visuotinio AB "Kuro aparatūra" akcininkų susirinkimo sušaukimą ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu didinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais bei įsigyti naujai išleidžiamų AB "Kuro aparatūra" akcijų ne mažiau kaip už atitinkamo investicinio įsipareigojimo sumą. RAB "Kris" ir A. I. K. nevykdant pagal Sutartį minėtų įsipareigojimų, Turto fondas 2002-08-05 raštu Nr. 22-2916 informavo RAB "Kris" ir A. I. K. apie tai, kad jie privalo sumokėti iki 2002-08-14 25000 Lt baudą už 500000 litų neinvestavimą iki 2001-12-15 m. Šis raštas buvo tąsa Turto fondo pretenzijų, pareikštų RAB "Kris" ir A. I. K. raštu. Pirmuoju Turto fondo 2002-06-27 raštu Nr. 22-2492 RAB "Kris" ir A. I. K.buvo prašyta pateikti informaciją apie investicinių įsipareigojimų įvykdymą arba, jų neįvykdžius, sumokėti Sutartyje nustatyto dydžio baudą, nenustačius konkretaus sumokėjimo termino. Vadovaujantis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi, RAB "Kris" ir A. I. K. prievolę sumokėti baudą už 500000 litų neinvestavimą iki 2001-12-15 privalėjo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos (2002-06-27), kurią Turto fondas raštu pareikalavo prievolę įvykdyti, tai yra iki 2002-07-05. Turto fondas, 2002-09-05 kreipdamasis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, nepažeidė sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino ieškiniams dėl netesybų išieškojimo pareikšti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004-07-07 m. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 87-02/2004 pagal ieškovo Turto fondo ieškinį atsakovams RAB "Kris" ir A. I. K. priteisė iš atsakovų solidariai 25000 Lt Turto fondo naudai. Vilniaus apygardos teismas 2005-01-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Sutarties 7 str. 2 p. nustatyta pirkėjo atsakomybė už įsipareigojimų, nustatytų Sutarties 4 str. 2 d., pažeidimą. RAB "Kris" ir A. I. K., pažeidę pareigą investuoti į AB "Kuro aparatūra", privalo sumokėti 5 proc. neinvestuotos sumos dydžio baudą, nes nustatytu terminu – iki 2002-12-15 neįvykdė įsipareigojimų dėl investicijų. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., RAB "Kris" ir A. I. K. kartu su bauda už investicinių įsipareigojimų pažeidimą privalo sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2002-12-16 iki visiško baudos sumokėjimo.

Sutarties 7 str. 4 p. nustatyta pirkėjo atsakomybė už įsipareigojimo nesumažinti darbo vietų skaičiaus ir padidinti darbo vietų skaičių bendrovėje pažeidimą - sumokėti 4000 Lt baudą už kiekvieną sumažintą ir už kiekvieną nepadidintą darbo vietą. Baudą reikalaujama sumokėti tik už 219 sumažintų darbo vietų skaičių, t. y. 876000 Lt.

Kadangi juridinis asmuo RAB "Kris" yra pasibaigęs, baudos už Sutarties pažeidimus turi būti išieškotos iš Rusijos Federacijos piliečio A. I. K. (t. III, b. l. 109-112)..

Bylos nagrinėjimo metu atstovas ieškinį palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą žinoma, tačiau jis vengia priimti teismo dokumentus ir tokiu būdu siekia, kad teismo sprendimas nebūtų priimtas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, kad jo atžvilgiu ieškinys reikštas nesąžiningai, nes jis nusipirko bankrutuojančią įmonę ir dar papildomai iš jo prašoma sumokėti milijoną (t. II, b. l. 79-80).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Vilniaus apygardos teismo 2013-09-18 nutartimi buvo prašyta kompetentingo Rusijos Federacijos teismo apklausti atsakovą A. I. K. dėl bylos esmės pagal ieškovo užduotus klausimus (t. III, b. l. 191-199). Tuo pačiu atsakovui išsiųstas pranešimas apie teismo posėdį 2014-08-19 10 val. Vilniaus apygardos teisme (t. III, b. l. 184-189). Rusijos Federacijos Toljačio miesto Avtozavodskij rajono teismo teisėjas priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos teismo pavedimą dėl teisminių dokumentų įteikimo atsakovui, atsakovui apie teismo posėdį dėl dokumentų įteikimo pranešė tinkamai, tačiau pastarasis į teismo posėdį neatvyko (t. V, b. l. 2-7). Taigi atsakovas Vilniaus apygardos teismo procesinius dokumentus priimti atsisakė neatvykdamas jų atsiimti į Rusijos Federacijos Toljačio miesto Avtozavodskij rajono teismą. Pagal CPK 124 str. 2 d. atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui. Kadangi atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikiami remiantis CPK ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nustatyta tvarka, byla iš esmės nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Faktinės aplinkybės

Paprastosios bendrovės (konsorciumo) 2000-11-04 sutartis tvirtina, kad pirkėjo dalininkai buvo du – RAB „Kris“ ir A. I. K.. Sutarties 16 p. dalyviai susitarė, kad nuo sutarties nutraukimo dienos dalininkams tenka solidari atsakomybė už neįvykdytas prievoles tretiesiems asmenims (t. I, b. l. 45-47).

2000-11-12 konsorciumas RAB Kris ir A. I. K. padavė paraišką dėl dalyvavimo konkurse dėl AB „Kuro aparatūra“ akcijų pirkimo, siūlė investicijas į bendrovę su ta sąlyga, kad investicijos bus daromos po to, kai bus įvykdyti įsipareigojimai valstybei skolas restruktūrizuojant, kapitalizuojant ir nurašant (t. I, b. l. 115-117). 2000-11-27 protokolu Viešo konkurso komisija paprašė konsorciumo patikslinti pasiūlymą (t. I, b. l. 120). Valstybės turto fondas atsakovui pranešė, kad negali prisiimti įsipareigojimo įvykdyti atsakovo investicijų projekte nurodytų sąlygų dėl įmonės skolų kapitalizavimo, mokesčių atidėjimo ir delspinigių nurašymo, o gali tik tarpininkauti įmonei atliekant konkrečius veiksmus (t. I, b. l. 121-123). Patikslintu investicijų planu konsorciumas įsipareigojo investuoti į bendrovę 2000000 Lt nurodydamas, kad ieškovas turi imtis įsipareigojimo nurašyti, kapitalizuoti ir atidėti skolas valstybei ir jos institucijoms (t. I, b. l. 124-125). 2000-11-30 ir 2000-12-06 Viešo konkurso komisijos posėdžių protokolai tvirtina, kad konsorciumo pasiūlymas buvo priimtas, nutarta papildyti sutartį nuostata dėl pardavėjo tarpininkavimo sprendžiant bendrovės skolų restruktūrizavimo ir kapitalizavimo klausimus, šiam tikslui pasirašant bendrų veiksmų protokolą (t. I, b. l. 126127).

Paprastosios bendrovės (konsorciumo) 2000-11-04 sutartis tvirtina, kad pirkėjo dalininkai buvo du – RAB „Kris“ ir A. I. K.. Sutarties 16 p. dalyviai susitarė, kad nuo sutarties nutraukimo dienos dalininkams tenka solidari atsakomybė už neįvykdytas prievoles tretiesiems asmenims (t. I, b. l. 45-47).

2000-12-15 VĮ Valstybės turto fondas ir Konsorciumas, atstovaujamas A. K., sudarė Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių 738401 paprastųjų vardinių AB „Kuro aparatūra“ akcijų pardavimo-pirkimo sutartį (33,48 procentų bendrovės įstatinio kapitalo), pagal kurią Koncorciumas įsigijo parduodamas akcijas. Sutarties 2 punktu sutarta, kad ši sutartis sudaryta pagal 2000-11-12 paraišką dalyvauti viešame konkurse, Privatizavimo komisijos 2000-09-29 sprendimu (protokolas Nr. 178) aprobuotą bendrovės privatizavimo programą, pirkėjo ir pardavėjo derybų 2000-12-06 protokolą Nr. 4, kuris patikslina paraišką. Sutarties 4.1 p. šalys susitarė per pirmuosius metus nuo šios sutarties pasirašymo nemažinti darbuotojų skaičiaus, o per kitus po jų einančius dvejus metus darbo vietų skaičių padidinti ne mačiau 30 procentų (3 priedas). Darbuotojų skaičiaus sumažinimu nebus laikomas atvejis, kai darbuotojų skaičiaus sumažinimas bendrovėje yra kompensuojamas naujų darbo vietų įsikūrimu bendrovės įkurtose dukterinėse įmonėse, atstovybėse ar filialuose bei bendrose įmonėse, veikiančiose Lietuvoje; sutarties 2 punktu sutarta, kad pirkėjas įsipareigoja investuoti į bendrovę 2000000 Lt, įsigydamas naujų išleidžiamų akcijų bendrovei didinant savo įstatinį kapitalą papildomais įnašais, taip: 4.2.1. p. – 500000 Lt per pirmuosius metus nuo sutarties pasirašymo; 4.2.2. p. – 500000 Lt per antruosius metus nuo sutarties pasirašymo; 4.2.3. p. – 1000000 Lt per trečiuosius metus nuo sutarties pasirašymo. Sutarties 2.4. punktu pirkėjas įsipareigojo akcininkų susirinkimuose balsuoti taip, kad 2 mln. investicijos būtų panaudotos bendrovės apyvartinių lėšų papildymui, naujos įrangos įsigijimui ir esamos modernizavimui. Sutarties 4.6 p. pardavėjas įsipareigojo pirkėjui teikti pagalbą ir atlikti kitus pardavėjo kompetencijos neviršinančius veiksmus, susijusius su bendrovės skolų Finansų ministerijai, valstybės ir socialinio draudimo fondų biudžetams restruktūrizavimu pagal atskirai pasirašytą bendrų veiksmų protokolą. Sutarties 7.2 p. šalys sutarė, kad jei pirkėjas neįvykdo įsipareigojimų, nurodytų šios sutarties 4 str. 2 d., pirkėjas privalo sumokėti į Finansų ministerijai į atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą 5 procentų atitinkamais metais neinvestuotos sumos dydžio baudą. Baudos sumokėjimas neatleidžia pirkėjo nuo įsipareigojimo investuoti įvykdymo, o pareiga investuoti perkeliama kitais metais. Šalys susitarė, kad investicijų į bendrovę terminai gali būti koreguojami, jeigu šalys dėl to susitars raštu, tačiau bendras šia sutartimi nustatytų investicijų laikotarpis neturi viršyti 3 metų. Pirkėjui sumokėjus visos neinvestuotos sumos dydžio baudą, jis yra atleidžiamas nuo įsipareigojimo investuoti. Sutarties 4.4. punktu šalys susitarė, kad jei pirkėjas pirmaisiais metais po šios sutarties pasirašymo sumažina darbuotojų skaičių, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas sumokėtų 4000 Lt baudą už kiekvieną sumažintą sąrašinį darbuotoją. Šalys susitarė, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimas bus skaičiuojamas pagal statistinės atskaitomybės dokumentus. Darbuotojų skaičiaus sumažinimu nebus laikomas atvejis, kai darbuotojų skaičiaus sumažinimas bendrovėje yra kompensuojamas naujų darbo vietų sukūrimu bendrovės įkurtose dukterinėse įmonėse, atstovybėse ar filialuose bei bendrose įmonėse, veikiančiose Lietuvoje (t. I, b. l. 29-34).

VĮ Valstybės turto fondas 2004-03-03 raštas Nr. (11)-3R-0807 tvirtina, kad bendrų veiksmų, susijusių su skolų restruktūrizavimu ir kapitalizavimu, protokolas, nurodytas privatizavimo sutartyje, niekada nebuvo pasirašytas, o pirkėjas po sandorio sudarymo niekaip neiniciavo nei bendrų veiksmų svarstymo, nei protokolavimo, nei klausimų įgyvendinimo (t. I, b. l. 109).

AB „Kuro aparatūra“ 2000-12-15 raštas Nr. 63/2362 (3 priedas prie Sutarties) tvirtina, kad darbuotojų skaičius bendrovėje 2000-11-30 buvo 1065 asmenys, darbuotojai, kurie įspėti, kad jų darbo vietos bus sumažintos – 115 asmenų, darbuotojų skaičius, atleidus įspėtuosius – 950 asmenų (t. I, b. l. 26). AB „Kuro aparatūra“ 2001-01-31 raštas Nr. 66/301, 2001-11-22 raštas Nr. 91/2116, 2002-01-10 Nr. 91/30 tvirtina, kad bendrovė kreipėsi į AB „Turto bankas“ paaiškindama bendrovės finansinę padėtį bei skolų susidarymo priežastis, prašė pritarti restruktūrizavimo planui, nurodė, kad bendrovėje 2001-11-22 datai dirba 1050 darbuotojų (t. II, b. l. 48-52, 54). 2003-02-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus raštas Nr.3-5-1757 tvirtina, kad 2002-12-19 datai AB „Kuro aparatūra“ buvo 731 darbuotojas (b. l. 27).

2002-04-03 Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos raštas Nr. 01-5-2273 tvirtina, kad UAB „Kuro aparatūra“ 2001-01-01 datai turėjo skolininkų už pristatytą produkciją apie 40 mln. Lt. Skolos turėjo neigiamos įtakos ūkinės veiklos rezultatams. 2001 m. pradžioje bendrovės finansinė padėtis nepagerėjo, padidėjo skola kreditoriams ir ji sudarė maždaug 68 mln. Lt, darbo užmokesčio skola – 10,8 mln. Lt. Bendrovės administracija ir savininkai kuria bendrovės rekonstrukcijos planą, kuriam turi pritarti kreditoriai. Kreditoriams nepritarus, įmonei bus paskelbtas bankrotas (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo c. b. Nr. 2-87-02/2004, t. I, b. l. 177-178).

2002-06-27 raštu Nr. 22-2492 VĮ Valstybės turto fondas A. K. pranešė, kad per pirmuosius metus nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2001-12-15 pirkėjas turėjo investuoti 50000 Lt į bendrovę didinant įstatinį kapitalą. 2002-06-06 gavo iš AB „Kuro aparatūra“ pažymą apie darbuotojų skaičių ir bendrovės balansą. Joje nėra duomenų apie 500000 Lt investicijas, todėl neinvestavus į bendrovės įstatinį kapitalą 500000 Lt, turi sumokėti 25000 Lt baudą (t. I, b. l. 53). 2002-08-05 raštu Nr. 22-2916 VĮ Valstybės turto fondas A. K. pranešė, kad bauda nesumokėta, reikalavo ją sumokėti iki 2002-08-14 (t. I, b. l. 54).

2002-07-22 raštas Nr. 66/1270 tvirtina, jog AB „Kuro aparatūra“ direktorius VĮ „Turto fondas“ pranešė, jog bendrovėje 2002-07-01 dirbo 835 darbuotojai (t. II, b. l. 5, dokumentų l. 13).

2002-12-31 AB „Kuro aparatūra“ balansas rodo, kad 2002 metais bendrovė turėjo turto viso 100336415 Lt sumai, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 66215851 Lt. Ankstesniais metais (2001 m.) bendrovės turtas sudarė 121599256 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos 57443522 Lt (t. I, b. l. 67-71).

Atsakovas į bylą pateikė dokumentus, rodančius, kad 2001-2002 metais AB „Kuro aparatūra“ vedė derybas dėl naujų užsakymų bei gamybos galimybių (t. I, b. l. 176-205).

AB „Kuro aparatūra“ restruktūrizavimo plano duomenys tvirtina, kad bendrovė 2001-01-01 turėjo skolų valstybės biudžetui viso 27519334 Lt, VSDF biudžetui – 9833288 Lt, Finansų ministerijai – 2855445 Lt, paramos darbo užmokesčiui išmokėti – 3248137 Lt. Viso skolų apimtis sudarė 63355650 Lt, per vienerius mokėtinos sumos – 59192492 Lt, savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai – 105886 Lt. 2000 m. nurodyta faktinė padėtis tvirtina, kad bendrovė turto turėjo už 113,283 mln. Lt, įsiskolinimai sudarė 63,856 mln. Lt (t. II, b. l. 2, Restruktūrizavimo plano l. 12, 61). AB „Kuro aparatūra“ Verslo plano duomenys tvirtina, kad 2000-12-31 bendrovei pirkėjų įsiskolinimas siekė 47837465 Lt (NVS šalių įsiskolinimai), bendrovės skolos kreditoriams sudarė 63855649 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos 59192491 Lt, tame tarpe skola valstybės biudžetui 27519334 Lt, VSDF biudžetui 9833288 Lt, darbo užmokesčio 13447316 Lt (t. II, b. l. 3, verslo plano l. 20-22).

2002-01-31 AB „Turto bankas“ raštas Finansų ministerijai tvirtina, kad 2002-01-24 valdybos posėdyje AB „Kuro aparatūra“ restruktūrizavimo planui nebuvo pritarta (t. II, b. l. 53). 2002-01-16 Valsttybinės mokesčių inspekcijos 2002-01-16 raštas Nr. 12-06-359 tvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija AB „Kuro aparatūra“ restruktūrizavimo planui nepritarė, sekančiais raštais atstovą įgaliojo balsuoti dėl restruktūrizavimo plano nepatvirtinimo (t. II, b. l. 66-72).

AB „Kuro aparatūra“ administratorius 2003-02-14 pranešė, kad AB „Kuro aparatūra“ Vilniaus apygardos teismas 2002-12-19 iškėlė bankroto bylą (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo c. b. Nr. 2-87-02/2004, t. I, b. l. 96).

2004-07-07 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004-07-07 sprendimu iš RAB „Kris“ ir A. K. solidariai priteista 25000 Lt VĮ Valstybės turto fondo naudai už Sutarties 4. 2 p. įsipareigojimo investuoti į AB „Kuro aparatūra“ 500000 Lt iki 2001-12-15 (t. II, b. l.73-76).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-07-30 raštas Nr. 4-4913 bei priedas prie jo tvirtina, kad 2002-01-11 VSDFV Vilniaus miesto skyriui buvo pateiktas patikslintas AB „Kuro aparatūra“ restruktūrizavimo planas, VSDFV Vilniaus miesto skyrius delspinigių nurašymui nepritarė. Kreditoriams nepritarus bendrovės restruktūrizavimas nebuvo pradėtas, 2002-12-19 bendrovei iškelta bankroto byla. VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis 2000-12-15 AB „Kuro aparatūra“ dirbo 1098 darbuotojai, 2001-12-15 – 1013 darbuotojų, 2002-12-15 – 731 darbuotojas, 2003-12-15 – 54 darbuotojai. UAB „Vilkaga“ (AB „Kuro aparatūros“ filialas) 2000-12-15 dirbo 11 darbuotojų, 2002-01-01 dirbo 22 darbuotojai (t. II, b. l. 17-19).

Rusijos Federacijos Samaros srities arbitražinio teismo 2006-06-28 sprendimu RAB „Kris“ pripažinta nemokia ir bankrutavusia (t. II, b. l. 150-155).

Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Pagal CK 6.71 str. 1 d. netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.). Pagal CK 6.73 str. 2 d. jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Bendrovės finansinė padėtis Sutarties pasirašymo metu bei sekančiais dvejais metais po Sutarties pasirašymo rodo, kad bendrovė tuo laikotarpiu faktiškai buvo bankroto situacijoje. Skolų dydis rodo, kad papildomai investavus 2001-12-15 – 2002-12-15 laikotarpiu 500000 Lt, bendrovės finansinė padėtis niekaip negalėjo pasikeisti, nes pagrindiniai kreditoriai – valstybė bei jos institucijos nesutiko skolų restruktūrizuoti ir kapitalizuoti. Todėl buvo priimtas sprendimas dėl bendrovės bankroto. Ši situacija tvirtina, kad baudos dydis tuo laikotarpiu atsakovui yra aiškiai per didelis ir jis mažintinas iki 2 procentų nuo neinvestuotos sumos - 10000 Lt.

Ieškovas ieškinio dalį dėl 876000 Lt priteisimo grindžia tuo, kad atsakovas atsakingas už tai, kad bendrovėje buvo sumažintas darbuotojų skaičius iki bankroto bylos iškėlimo 219 dirbančiaisiais. Sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad per pirmuosius metus nuo šios sutarties pasirašymo atsakovas įsipareigoja nemažinti darbuotojų skaičiaus (t. I, b. l. 30). Darbuotojų skaičius Sutarties pasirašymo metu pagal priedą prie sutarties Nr. 3 (t. I, b. l. 26), atleidus įspėtuosius, buvo 950 asmenų. Pasibaigus pirmiesiems metams darbuotojų skaičius bendrovėje 2001-11-22 datai buvo 1050 darbuotojų (t. II, b. l. 48-52, 54), VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-07-30 rašto Nr. 4-4913 duomenimis 2001-12-15 bendrovėje dirbo 1013 darbuotojų, taip pat padidėjo darbuotojų skaičius filiale-prekybos centre „Vilkaga“ nuo 11 iki 22 (t. II, b. l. 17). Taigi pagal Sutartį pirmaisiais metais po sutarties pasirašymo darbuotojų skaičius, nurodytas Sutarties 3 priede nesumažėjo. Todėl ieškinys dalyje, kurioje prašoma priteisti baudą už darbuotojų skaičiaus sumažinimą, nepagrįstas ir atmestinas. Ta aplinkybė, jog sekančiais metais, dėl bankroto situacijos, mažėjo darbuotojų skaičius iki 731 nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl baudos skyrimo už darbuotojų skaičiaus sumažinimą dėl to, kad netesybos už darbuotojų skaičiaus sumažinimą buvo sutartos tik tuo atveju, jei darbuotojų skaičius bus sumažintas per pirmuosius metus po Sutarties pasirašymo. Dėl darbuotojų skaičiaus nepadidinimo ieškovas ieškinio nereiškė, nes bendrovė, nepatvirtinus restruktūrizavimo plano, bankrutavo.

Teisė reikalauti baudos ieškovui atsirado 2002-12-15, nes iki tos datos atsakovas neinvestavo į AB „Kuro aparatūra“ 500000 Lt. Ieškinys Vilniaus apygardos teisme priimtas 2003-07-30. Pagal CK 6.37 str. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai turėtų būti priteistos procesinės palūkanos, kurios kasmet sudaro 500 Lt.

Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d., kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad byla per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Šios bylos nagrinėjimas užtruko nuo 2003-07-30 iki 2014-09-08, t. y. virš 11 metų ir toks laikotarpis civilinio ginčo dėl baudų priteisimo pagal sutartis išnagrinėjimas yra akivaizdžiai per ilgas. Ilgo bylos nagrinėjimo priežastis buvo ta, kad atsakovas iš Lietuvos Respublikos išvyko ir gyvena Rusijos Federacijoje. Jam teismo šaukimai siųsti pagal gyvenamąją vietą remiantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ nuostatomis, kuriais jam buvo pranešama apie teismo posėdžius, grįždavo neįteikti ir tokia padėtis tęsėsi nuo 2010 m. liepos mėn. Nuo 2005-07-28 atsakovui nebuvo išduodama viza atvykimui į Lietuvos Respubliką, laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2010-07-15 bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl to, kad Lietuvos Respublikos institucijos buvo uždėjusios atsakovui draudimą atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir tokiu būdu buvo užkirsta galimybė atsakovui dalyvauti teismo posėdžiuose. Be to, iki 2006-02-01 vyko ruošimasis bylos nagrinėjimui, jo metu nuo 2004-08-17 iki 2005-05-17 bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ieškovo (valstybinės institucijos) prašymu iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus mieto1 apylinkės teismo byloje, kurioje buvo nagrinėjamas iš dalies tapatus ieškinys atsakovui. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovo kaltės iki 2010 metų dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo nebuvo, o susiklosčiusi situacija pažeidė jo teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo atsakovas patyrė nepatogumų ir jie turi būti kompensuojami. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos už visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris buvo pernelyg ilgas, laikytina, kad tinkama kompensacija atsakovui už pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą yra palūkanų skaičiavimo nutraukimas už visą bylos nagrinėjimo laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nuo priteistos sumos valstybei atsakovas turi sumokėti 300 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

VĮ Valstybės turto fondas ieškinį atsakovui A. I. K. tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. I. K. VĮ Valstybės turto fondas naudai 10000 Lt (dešimt tūkstančių Lt) baudos ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš A. I. K. 300 Lt (tris šimtus Lt) žyminio mokesčio Lietuvos Respublikos valstybės naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.