Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-09-03 · Administracinė byla Nr. I-7312-142/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-09-03
Bylos Nr.
I-7312-142/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Nekilnojamojo turto vystymo grupė“
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 1.2Aplinkos apsauga
  • 14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr.I-7312-13/07
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 14.2, 14.3 (S)
SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2007 m. rugsėjo mėn. 3 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Rokui Volungevičiui ir advokato padėjėjui Valerijui Novikovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto vystymo grupė“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo leisti rengti specialųjį planą, atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto vystymo grupė“ padavė teismui skundą prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 03 06 sprendimą Nr. A33-921-(4.9) „Dėl detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo“ ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją leisti rengti infrastruktūros specialųjį planą numatant rekreacinio naudojimo teritoriją bei mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją 4,4000 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) vs., Maišiagalos sen., Vilniaus rajone.

Skunde paaiškina, kad įmonei nuosavybės teise priklauso 4,4000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) vs., Maišiagalos sen., Vilniaus rajone. Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, tame tarpe 1,7 ha miško ploto. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypui yra įrašytos tokios specialios naudojimo sąlygos: miško naudojimo apribojimai, pelkės ir šaltiniai.

2007 01 30 pareiškėja pateikė rajono savivaldybės administracijai prašymą leisti rengti 4,4000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijos infrastruktūros specialųjį planą, numatant rekreacinio naudojimo teritoriją bei mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją.

2007 03 06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. A33-921-(4.9) „Dėl detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti prašymą. Paaiškina, kad atsakovas rėmėsi LR Seimo 2002 10 29 nutarimu Nr. IX-1154, Saugomų teritorijų įstatymo 22 str. 1 d., Teritorijų planavimo įstatymu.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su atsakovo atsakyme nurodytais teiginiais ir pasisako, kad atsakyme nurodytos teisės normos numato bendrųjų planų privalomumą, taip pat draudimą rengti detaliuosius planus, jei jie prieštarauja bendrųjų arba specialiųjų teritorijos planavimo dokumentų sprendiniams ar teisės aktų reikalavimams. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 9 str. 2 d., 24 str. 4 d. Paaiškina, kad nė viena iš nurodytų teisės normų neįtvirtina principinio draudimo rengti visų rūšių teritorinio planavimo dokumentus, tame tarpe ir specialiuosius planus, nesant patvirtinto teritorijos bendrojo plano. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 1 d. 2 p., 15 str. 3 d. Paaiškina, kad atsakovės teiginys, jog jokie teritorijos planavimo dokumentai, tame tarpe ir specialieji planai, negali būti rengiami nesant patvirtinto teritorijos bendrojo plano, yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai papildomai paaiškino, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad ginčo sklypas nėra saugomoje teritorijoje. Taip pat paaiškino, kad mano, jog šiuo atveju negalima vadovautis Lietuvos bendruoju planu, nes tai matyti iš šio plano tekstinės dalies teiginių. Savo teisę rengti specialųjį planą grindė Teritorijų planavimo įstatymo 14, 15, 16 str. nuostatomis bei tuo, kad toje pačioje teritorijoje savivaldybė kitoms bendrovėms jau yra leidusi rengti analogiškus specialiuosius planus.

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į skundą (b.l. 20-21) teigiama, kad skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

Paaiškina, kad 2007 01 30 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu leisti rengti žemės sklypo teritorijos infrastruktūros plėtros specialųjį planą, numatant rekreacinio naudojimo teritoriją bei mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją.

2007 03 06 raštu administracija informavo pareiškėją, kad pagal Seimo nutarimu patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą pareiškėjos sklypas patenka į gamtinio karkaso migracijos koridoriaus zoną, minėtoje teritorijoje numatyta kraštovaizdžio formavimo kryptis yra esamo natūralaus kraštovaizdžio palaikymas ir stiprinimas. Remiasi Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 16 p., 22 str. 6 dalimi. Teigia, kad pareiškėja pati sau prieštarauja, nes teigia, jog ginčo sklype neketina keisti tikslinės žemės naudojimo paskirties, kadangi prašyme pareiškėja nurodo, kad ketina rengti teritorijos specialųjį planą, numatantį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą.

Teigia, kad pareiškėjos nurodomi tikslai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 16 p. ir 22 str. 6 d. nuostatoms.

Paaiškina, kad savo prašyme pareiškėja rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau teigia, kad nurodytoje byloje žemės sklypas nepateko į į gamtinio karkaso teritorijos zoną, taip pat buvo visai kitokie planavimo tikslai.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija mano, kad pareiškėjos nurodyti tikslai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 13 str. nurodytiems specialiojo teritorijų planavimo objektams ir uždaviniams. Paaiškina, kad pagal Ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 06 11 įsakymu Nr. 4-240/D1-330 patvirtintos Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių 7 p. ir 8 p. infrastruktūros specialusis planas gali būti rengiamas šilumos, elektros, dujų, naftos tiekimui vystyti, o ne rekreacinio naudojimo ir mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijai numatyti. Prašo skundą atmesti

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. nutarta bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad skundas tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad pareiškėja 2007 01 30 įteikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui prašymą leisti rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, esančio (duomenys neskelbtini) vs., Vilniaus rajone, teritorijos infrastruktūros specialųjį planą, numatant rekreacinio naudojimo teritorijų mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją žemės sklype, kurio plotas 44000 kv.m. (b.l. 6). 2007 03 06 raštu Nr. A33-921-(4.9) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius į prašymą atsakė neigiamai, (b.l. 7) motyvuodamas tuo, kad pareiškėja siekia pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę. Savivaldybės administracija mano, kad tai prieštaraus 2002 10 29 Seimo nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintam LR teritorijos bendrajam planui, nes sklypas patenka į gamtinio karkaso migracijos koridorių. Nurodo, kad teritorijoje numatyta kraštovaizdžio formavimo kryptis yra esamo natūralaus kraštovaizdžio palaikymas ir stiprinimas. Mano, kad veiklą šioje teritorijoje reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, kurio 22 str. 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad gamtinio karkaso, rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ir gyvenamuosius kvartalus.

Toliau atsakovės atsakyme pareiškėjai kalbama apie detaliųjų planų rengimo taisykles. Nurodoma, kad specialieji teritorijos planai bus pradėti rengti tik patvirtinus Vilniaus rajono teritorijos bendrąjį planą. Nurodoma, kad kol neparengtas ir nepatvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas, specialieji planai ypatingai jautriuose gamtinio karkaso teritorijose nerengiami.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (bl. 8) matyti, kad sklypas nuosavybės teise priklauso UAB „Nekilnojamojo turto vystymo grupei“, specialiosios naudojimo sąlygos – miško naudojimo apribojimai bei pelkės ir šaltinynai, apribojimai nustatyti Vilniaus apskrities viršininko sprendimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad sklypas yra saugomoje teritorijoje, tokių duomenų nėra įrašyta ir Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovė su šiuo pareiškėjos reikalavimu iš esmės nesutiko tuo pagrindu, kad šiuo metu nėra patvirtintas Vilniaus rajono teritorijos bendrasis planas (jis yra tik rengiamas).

Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nurodo, jog bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatą, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Taigi šios atsakovės nurodytos teisės normos numato bendrųjų planų privalomumą nekilnojamojo turto savininkų, valdytojų ar naudotojų atžvilgiu (Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis), taip pat draudimą rengti detaliuosius planus, jei jie prieštarauja bendrųjų arba specialiųjų teritorijos planų sprendiniams ar teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Tačiau nė viena iš nurodytų teisės normų neįtvirtina principinio draudimo rengti visų rūšių teritorinio planavimo dokumentus nesant patvirtinto teritorijos bendrojo plano.

Priešingai, Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad specialieji planai rengiami, kai bendrojo planavimo dokumentai nėra parengti. Šią nuostatą konkretizuoja ir Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kad „tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti, [...] privaloma rengti specialiuosius teritorijų privalumo dokumentus – kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus)“.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovės teiginys, kad jokie teritorinio planavimo dokumentai, tame tarpe specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (specialieji planai) negali būti rengiami nesant patvirtinto teritorijos bendrojo plano, yra nepagrįstas.

Nepagrįstu laikytinas ir kitas atsakovės teiginys, kad pareiškėja negali prašyti leisti parengti teritorijos specialųjį planą, kadangi sklypas pagal Lietuvos bendrojo plano duomenis patenka į gamtinio karkaso migracijos koridorių. Visų pirma, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos specialiųjų planų rengimo nesieja su Lietuvos bendruoju planu. Antra, Seimo 2002 10 29 nutarimu Nr. IX-1154 patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano tekstinėje dalyje išvardyti šio dokumento tikslai ir uždaviniai bei prioritetai, plano sudarymo principai, leidžia daryti išvadą, kad plano sprendiniai turi bendrą strateginį pobūdį. Specialiųjų planų rengimas šiame dokumente tiesiogiai nėra siejamas su Lietuvos bendrojo plano sprendiniais.

Ta aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į savivaldybės administraciją prašydama leisti rengti teritorijos infrastruktūros, o ne kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą, nebuvo pagrindas atmesti prašymą, nes pačiame prašyme nurodyta, kad pareiškėja siekia specialiajame plane numatyti rekreacinio naudojimo teritorijų bei mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją. Tokia prašymo formuluotė atitinka Aplinkos ministro 2004 05 05 įsakymu Nr. D1-243 patvirtintų Kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų rengimo taisyklių (toliau – taisyklės) reikalavimams (Taisyklių 7.1, 7.2 p.). Be to, pareiškėja nurodo, kad siekia planuoti ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, todėl šiuo atveju gali būti rengiamas ir infrastruktūros plėtros specialusis planas, kaip tai numato Ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 06 11 įsakymu Nr. 4-240/D1-330 patvirtintos Infrastruktūros plėtros (šilumos, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis numato, kad planavimo organizatoriai – Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, apskrities viršininkas, savivaldybės administracijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 4 punktą specialiojo teritorijų planavimo organizatoriais gali būti juridiniai asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių kitų, papildomų sąlygų juridiniams asmenis, organizuojantiems specialųjį teritorijų planavimą, Teritorijų planavimo įstatymo III skirsnis „Specialusis teritorijų planavimas“ nenumato. Todėl laikytina, jog priežasčių, dėl kurių pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto vystymo grupė“ negali būti specialiojo teritorijų planavimo organizatore, nenustatyta.

Pareiškėjos prašymas teismui yra suformuluotas prašant įpareigoti administraciją leisti rengti infrastruktūros specialųjį planą, tačiau specialiųjų planų rengimo taisyklės numato tam tikras administracines procedūras iki tokio galutinio sprendimo priėmimo. Be to, pareiškėja turi patikslinti, kokį konkrečiai specialųjį planą ji nori rengti, atsižvelgdama į galiojančias specialiųjų planų rengimo taisykles, nes, kaip minėta, prašymas gali būti siejamas tiek su infrastruktūros specialiojo plano, tiek su kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano rengimu (pareiškėja prašo leisti rengti rekreacinio teritorijos naudojimo specialųjį planą). Todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies. Atsakovė turi būti įpareigojama atlikti visas reikiamas administracines procedūras, susijusias su teritorijos, kurioje yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) vs., Maišiagalos sen., Vilniaus rajone, specialiojo plano rengimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 90 str., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto vystymo grupė“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007 03 06 rašte Nr. A33-921-(4.9) „Dėl detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo“ išdėstytą sprendimą.

Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją atlikti administracines procedūras, susijusias su teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vs., Maišiagalos sen., Vilniaus rajone, specialiojo plano rengimu pagal pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto vystymo grupė“ prašymą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėHenrikas SadauskasHalina Zaikauskaitė