Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-504-538/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-06
Bylos Nr.
2S-504-538/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Gintaras Bastakys, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
S. M.
Trečiasis asmuo
F. M.
Kategorijos
  • 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-504-538/2007

Teisėja L. Paulauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 106.2; 106.4; 122.4; 125.2; 128.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. birželio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Danguolės Martinavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, trečiasis asmuo F. M., institucija, teikianti išvadą, Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog gyvenamojo namo dalis ir priestatas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškinio padavimo dieną priklauso ieškovei ir atsakovui; nutraukti (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą santuoką; šalių nepilnamečių vaikų I. M. ir G. M. gyvenamąsias vietas nustatyti kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymą konkrečiu turtu: ½ dalį žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo su priestatu, esančio (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybės teise priteisti: ieškovei - ½ dalį žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ dalį gyvenamojo namo su priestatu, esančio (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktus ir baldus, atsakovui – automobilius RENAULT ESPACE, AUDI, OPEL OMEGA ir priekabą MAZ 8162.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. nutartimi ieškinys buvo laikomas nepaduotu ir kartu su už ieškinį sumokėtu žyminiu mokesčiu buvo grąžintas ieškovei, teismui nusprendus, kad ieškovė nepašalino Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Pirmosios instancijos teismas taipogi pažymėjo tai, kad santuokos nutraukimo bylose šalims negalima kelti kitų reikalavimų, išskyrus klausimus dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo (LR CPK 383 str.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovei pirmiausia teismo tvarka nusistačius santuokos metu įgytą turtą, būtų galima greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo. Be to, ne tik apjungiant skirtingo pobūdžio reikalavimus, tuo į bylą įtraukiant daugiau trečiųjų asmenų (galimai ir atsakovų), bet ir išskiriant juos į atskiras bylas būtų galima geriau įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. M. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nebuvo teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą. Ieškovė teigia, kad teismas pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, procesinės teisės normas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliantė teigia, kad teismo nutartis, kuria ji buvo įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus, buvo nemotyvuota. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė LR CPK 383 straipsnį, kuriame santuokos nutraukimo bylose draudžiama kelti kitus reikalavimus, nes neatsižvelgė į tai, kad LR CPK 385 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nutraukiant santuoką būtina išspręsti santuokinio turto padalijimo klausimą. Apeliantės nuomone, jos pareikštas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra neatsiejamai susijęs su šalių santuokos metu įgyto turto padalijimu. Ieškovo teisė pareikšti kelis reikalavimus vienoje byloje yra numatyta LR CPK 135 straipsnio 1 dalyje, o LR CPK 136 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę priimant ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, juos išskirti į atskiras bylas. Atskirajame skunde akcentuojama ir tai, jog teisės doktrinoje laikomasi nuomonės, kad pareiškus keletą reikalavimų, kurių vienas turėtų būti nagrinėjamas ginčo, o kitas – ypatingąja teisena, teismas abu reikalavimus turėtų išnagrinėti ginčo teisena.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamojo namo dalis ir priestatas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, padalijant santuokos metu šalių įgytą turtą, nustatant šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisiant iš atsakovo išlaikymą šalių vaikams konkrečiu turtu – ½ dalį žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo su priestatu. Pareikšdama ieškinį ieškovė pasinaudojo LR CPK 136 straipsnio 1 dalyje numatyta teise sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus. Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo nagrinėjami ginčo teisenos tvarka su ypatumais, numatytais LR CPK XIX skyriuje, o reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK XXVI sk.). Nors pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog LR CPK 383 straipsnyje įtvirtintas draudimas nagrinėjant šeimos bylas kelti kitus reikalavimus, išskyrus klausimus dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, tačiau nagrinėjamos bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą teismas būtų tinkamai taikęs procesinės teisės normas. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų sprendęs klausimą dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išskyrimo į atskirą bylą tikslingumo (LR CPK 136 str. 2 d.), be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ieškovės reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamojo namo dalis ir priestatas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, nagrinėtinas LR CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. ar ieškovės šioje byloje prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pakliūna į LR CPK 444 straipsnyje nurodytų teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo sąrašą ir ar toks reikalavimas priimtinas nagrinėti bei ar toks juridinis reikšmę turintis faktas pagal įstatymą gali būti nustatinėjamas. Padarius išvadą, kad toks juridinis reikšmę turintis faktas negali būti nustatomas pagal LR CPK 444 straipsnį, turėtų būti sprendžiamas klausimas tik dėl atsisakymo priimti šį reikalavimą, o ne visą ieškinį. Nėra pagrindo nesutikti su apeliantės išdėstyta pozicija, jog procesinės teisės normų taikymas nagrinėjamoje byloje nusprendžiant laikyti ieškinį nepaduotu (LR CPK 115 str. 3 d., 135 str.) pažeidžia civilinio proceso tikslus, nes neskatina teisinės taikos tarp šalių atkūrimo (LR CPK 2 str.), neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principų (LR CPK 7-8 str.), neužtikrina teisingo bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpesnį laiką.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo bei aiškinimo ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 290-291 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Gintaras BastakysDanguolė Martinavičienė