- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- e1-1747-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38248-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.5.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L., nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl neatsargumo, o būtent: jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) elektrinių krautuvų ir vežimėlių, automobilinio krautuvo vairuotoju, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir praėjęs elektrinio vežimėlio ir (ar) krautuvo vairuotojo neformalaus mokymo programą pagal (duomenys neskelbtini) (protokolo data: 2017-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019-08-29, apie 14 val., (duomenys neskelbtini) sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairuodamas elektrinį krautuvą (duomenys neskelbtini) ir sėdėdamas jame šonu judėjimo krypčiai (kaip tai numatyta krautuvo konstrukcijoje), dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) nestebėjo važiavimo kelio, t. y. nepasuko galvos judėjimo kryptimi, dėl to per vėlai pastebėjo E. Š., neįvertino atstumo tarp savo vairuojamo elektrinio krautuvo ir E. Š. laiku nesuvaldė krautuvo ir užvažiavo ant E. Š. dešinės pėdos, ją sužalodamas. Dėl to nukentėjusiajai E. Š. buvo padaryti dauginiai atviri dešinės pėdos I-IV-o pirštų pirštakaulių lūžiai su traiškytinu minkštųjų audinių sužalojimu, tai komplikavosi dešinės pėdos I-IV-o pirštų amputacija, ir kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes buvo prarasta 45 proc. bendrojo darbingumo (pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-01-16 Darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini)), bet jai nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, tokiu būdu dėl neatsargumo R. L. nesunkiai sužalojo žmogų – E. Š.. Šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-21 apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoju ir atlieka ten darbus, kuriuos paskiria sandėlio vadovas. Šie darbai gali būti elektrinio krautuvo vairavimas, prekių surinkimas, prekių pakrovimas, iškrovimas. Šį darbą jis dirba jau 5 metus. Įsidarbinęs 2018 m. pagal darbo sutartį jis neatsimena kas buvo joje parašyta dėl jam priklausančių darbo funkcijų ir saugos priemonių, o būtent kas turi jam jas parūpinti jis neatsimena. Jis šioje įmonėje dirba nuo 2014 metų ir 2018 metais jis buvo keliems mėnesiams išėjęs ir vėl grįžo. Per tą laikotarpį jis buvo išklausęs 3 kartus instruktažą dėl saugaus elgesio ir apsaugos priemones darbe. Apie tai, kad darbuotojai privalo darbo metu avėti specialią avalynę su pakietintais priekiais buvo kalbėta per paskutinį instruktažą, kuris vyko jau po 2019-08-29 dienos įvykio su E. Š.. Ar buvo apie tai kalbėta per ankstesnius instruktažus jis neatsimena. Apie tai, kad tokią avalynę privalo suteikti darbuotojams darbdavys kalbėta nebuvo. Su E. Š. darbe jo santykiai visada buvo neutralūs, ji atėjo dirbti maždaug prieš metus. Jokių konfliktų ar asmeninių reikalų, dėl kurių jis norėtų ją sužaloti tyčia tikrai niekada nebuvo ir jis tyčia jos žaloti niekada nenorėjo ir nebūtų to daręs. Kas liečia būtent 2019 metų rugpjūčio 29 d. įvykį, tai jis gali paaiškinti tik tiek, kad apie 14.00 val. jis dirbo sandėlyje, tai yra vairavo elektrinį krautuvą prekių pakrovimo vietoje, kur tuo metu buvo ir E. Š.. Ji į tą vietą atvežė prekes vežimėlyje, o jis netoli jos, maždaug 6 metrų atstumu taip pat atvežęs prekes elektriniu krautuvu ir jas iškrovęs, apsisukinėjo, kad važiuoti į kitą sandėlio vietą. Apsisukinėdamas jis matė, kad E. Š. eina link savo atvežtų dėžių, kaip vėliau jis sužinojo, klijuoti lipdukų. Krautuvo konstrukcija yra tokia, kad norint važiuoti į priekį vairuotojas yra pasisukęs į kairiąją pusę nuo judėjimo tiesiosios, todėl E. Š. jis matė tik šonine (periferine) rega. Įvertinti atstumą, kuris buvo tuo metu tarp jos ir krautuvo jis tiksliai negali. Gal kokie 3 metrai. Jis norėjo staigiai sumažinti greitį, tačiau nežino dėl kokių priežasčių, gal dėl slidžios dangos, gal dar dėl kažko krautuvas staigiai nesustojo, tuo labiau E. Š. buvo nuo jo tuo metu jau tik 1,5 - 2 metrų atstumu. Jis pradėjo rėkti jai, kad ši atkreiptų dėmesį ir bėgtų, tačiau ji visiškai nereagavo ir laikėsi už vežimo su prekėmis. Prisiartinęs prie pat jos jis bandė kairiąja ranka nustumti ją, kad nesužaloti, tačiau jam nepavyko jos nustumti ir jos dešiniąją pėdą prispaudė prie žemės krautuvo priekinis dešiniosios pusės atramas balansui. Tai liudija apie tai, kad jis tikrai bandė išsukti krautuvo vairą ir nukreipti jį nuo E. Š. į medines paletes ir bent tokiu būdu sustabdyti krautuvą, nes kitaip prieš tai jam krautuvo sustabdyti nepavyko. Pamatęs, kad E. Š. sužalota jis nedelsiant bėgo pas vadovą, kad šis kviestų greitąją pagalbą. Vėliau, kai ji buvo išvežta į ligoninę jis sužinojo, kurioje ligoninėje ji yra ir po 3 dienų aplankė ją, jie pakalbėjo apie tai kas įvyko. Jis nuoširdžiai domėjosi kaip jai sekasi, siūlė jai savo pagalbą ir kelis kartus vežė į ligoninę apžiūrai. Santykiai tarp jų niekada nebuvo konfliktiški, E. Š. po įvykio jam sakė, kad jo tikrai nekaltina. Šiuo metu apie įvykį daugiau jis nieko pasakyti negali. Prireikus tyrimui papildomų parodymų jis duos juos vėliau (b. l. 154).
Papildomai apklaustas kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu 2020-05-14 parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. R. L. parodė, kad jis lieka prie savo parodymų, duotų ankstesnėje savo apklausoje. Jis papildė, kad batai, kuriuos jie savo darbe turi avėti, jiems buvo išduoti tik po įvykio su E. Š.. Taip pat R. L. patikslino dėl pranešime apie įtarimą išdėstyto sakinio - nestebėjo važiavimo kelio, t. y. nepasuko galvos judėjimo kryptimi, į tai jis parodė, kad kelią jis stebėjo periferiniu regėjimu. Kai jis įvažinėjo ten, kur elektriniu krautuvu turėjo padėti paletę (vaizdo įrašo laikas 02:20 min.), E. Š. toje vietoje nebuvo, ji buvo nuėjusi nuo savo atvežto vežimėlio. Vaizdo įrašo laiku 02:35 min. jis statė ir paliko paletę. Šiuo momentu E. Š. grįžta prie savo vežimėlio. 02:37 min. E. Š. grįžusi prie vežimėlio apsuka savo vežimėlį, o jis tuo metu daro apsisukimą. Ir 02:42 min. jis ją pamato, anksčiau ją pamatyti jam trukdė stovinti paletė su dėžėmis, dėl kurios irgi galėjo jos nematyti. Pamatęs E. Š. jis rėkė jai, kad trauktųsi, bandė nustumti, tačiau tai buvo per vėlu. Tuomet el. krautuvas užvažiavo E. Š. ant kojos (b. l. 160-162).
2019-08-29 pirminiame paaiškinime R. L. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) elektrinio krautuvo vairuotoju (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo metu apie 13.50 val. dėl užsikirtusių elektros krautuvo pedalų, jis sužalojo bendradarbę E. Š.. Surinkęs prekes jis atvežė jas į reikiamą vietą, palikęs prekes apsisukinėjo. Priekyje jis matė bendradarbę, kaip ir ji jį matė. Tačiau užkirtus pedalą krautuvas nenorėjo sustoti. Jis (R. L.) staigiai pradėjo sukti vairą į kitą pusę. Suprasdamas, kad jis nespės sustoti, pradėjo rėkti E., kad ši bėgtų. Kai prisiartino visai arti, jis bandė ranka ją nustumti toliau, kad jos neužgauti, bet E. nespėjo patraukti kitos kojos, kuri jau buvo po krautuvu. Jis krautuvu sužalojo E. Š. dešinę koją (b. l. 55).
2019-09-05 apklausta kaip liudytoja E. Š. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotojo pareigose Vilniuje, (duomenys neskelbtini) . Ji yra supažindinta su saugos darbe taisyklėmis ir pasirašė darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažų registravimo žurnale. 2019-08-29 ji dirbo savo pamainą, pagal darbo grafiką (duomenys neskelbtini) priklausančiame sandėlyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apie 14.00 val. sandėlyje, prie prekių pridavimo vietos ji klijavo lipdukus ant dėžių ir pamatė, kaip į ją (nuo jos pusantro metro atstumu) juda elektrinis krautuvas, o vairuotojas R. L. jai šaukia, kad pasitrauktų. Kol ji susivokė kas vyksta, elektrinis krautuvas užvažiavo jai ant dešinės kojos ir ji nugriuvo. Ji pati ištraukė koją ir tik po to pajuto fizinį skausmą. Buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Lazdynų ligoninėje apžiūros metu jai nustatė: dešinės pėdos žaizdą bei pirštų lūžius. Gydymo metu jai buvo atlikta antro, trečiojo, ketvirto ir dalinė pirmo pirštų amputacija. Šiuo metu gydymas vyksta namuose. Kodėl elektrinio krautuvo vairuotojas nesustabdė elektrinio krautuvo, ji nežino (b. l. 105-108).
2019-09-06 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. R. nutarimu E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 109).
2020-02-26 papildomai apklausta liudytoja E. Š. parodė, kad lieka prie savo parodymų duotų ankstesnėje jos apklausoje. Šiuo metu ji nori pasakyti, kad nuo civilinio ieškinio ji atsisako, kadangi darbdavys (duomenys neskelbtini) gydymo išlaidas, vaistus, invalido vežimėlio nuomą jai kompensavo. Šiuo metu jai reikalingi yra 4 kojos pirštų protezai, kurių kaina be PVM yra 6000 eurų. (duomenys neskelbtini) vadovybė jai pažadėjo padengti ir šias išlaidas, o taip pat sumokėti kompensaciją už moralinę žalą. Šiuo metu pastarieji klausimai dėl protezų ir moralinės žalos yra derinami, todėl civilinio ieškinio byloje dabar nereikš. Taip pat ji parodė, kad šiuo metu jai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komisija nustatė 55 procentų darbingumo lygį (t. y. ji neteko 45 proc. darbingumo) ir pridėjo tai patvirtinančių dokumentų kopijas - 1) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-01-16 išduotą darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas); 2) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-01-16 išduotą Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą (duomenys neskelbtini) (1 lapas); 3) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2020-01-16 Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas); 4) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2020-01-16 Rekomendaciją dėl pagalbos poreikio Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas); 5) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2020-01-16 Sprendimą dėl E. Š. darbingumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini) (2 lapai); 6) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2020-01-16 Sprendimą dėl E. Š. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas); 7) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2020-01-16 pranešimą dėl atlikto darbingumo lygio vertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas); 8) UAB "Pes Planus" ortopedijos centro 2020-02-06 pasiūlymą kojos pirštų protezų pagaminimui (1 lapas) (b. l. 129-131).
E. Š. 2020-05-15 protokole - pareiškime parodė, kad 2019-08-29, apie 14.00 val. jai dirbant sandėlio darbuotoja (duomenys neskelbtini) priklausančiame sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, sandėlio darbuotojo R. L. vairuojamas elektrinis krautuvas užvažiavo jai ant dešinės kojos pėdos, ko pasekoje jai buvo padaryti dauginiai atviri dešinės pėdos I-IV-o pirštų pirštakaulių lūžiai su traiškytinu minkštųjų audinių sužalojimu, tai komplikavosi dešinės pėdos I-IV-o pirštų amputacija, dėl to ji prarado 45 proc. bendrojo darbingumo. Ji prašo nubausti R. L. įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ji nurodė, kad jos pozicija dėl R. L. atsakomybės taikymo baudžiamuoju įsakymu nepasikeitė, ji sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 38-39).
2019-08-29 apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sandėlio vadovu. 2019-08-29 apie 13.54 val. į jo darbo kabinetą atbėgo sandėlio darbuotojas R. L. ir pasakė, kad sandėlyje įvyko nelaimingas atsitikimas. Jis (A. M.) iškart nubėgo į įvykio vietą tarp 6-tos rampos ir 33 gatvės, kur pamatė ant žemės sėdinčią darbuotoją E. Š.. Jai iš dešinės kojos pirštų kraujavo. R. L. paaiškino, kad važiuodamas elektrokrautuvu kliudė stovinčią E. Š.. E. Š. buvo šoke ir nieko negalėjo paaiškinti. Jis (A. M.) iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir apie įvykį pranešė (duomenys neskelbtini) vadovybei. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas išsivežė E. Š. į Lazdynų ligoninę (b. l. 149).
2019-08-29 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) sandėliavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Įvykio vieta yra tarp 6-tos rampos ir 33-34 gatvės. Įvykio vietoje sudėti mediniai padėklai, prie jų stovi geltonos spalvos rankinis krautuvas. Link rampos pusės sudėtos, supakuotos kartoninės dėžės. Kartoninės dėžės ir kiti daiktai sudėti dešinėje pusėje ir stelažuose. Įvykio vietoje, kur stovi rankinis krautuvas, sužeistos moters ir aukštuminio elektros krautuvo nėra. Jis stovi sandėlio gale prie 42 gatvės. Vizualiai apžiūrėjus elektros krautuvą apgadinimų ar kraujo žymių nepastebėta (b. l. 40-46).
Vilniaus apskr. VPK vyriausiojo patrulio E. P. 2019-08-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio metu sužalota E. Š. (sužalota dešinė koja), kurią iki policijos pareigūnų atvykimo greitosios medicinos pagalbos ekipažas išvežė Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Elektrinį krautuvą vairavo R. L., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,00 promilių girtumas) (b. l. 47).
(duomenys neskelbtini) Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažų registravimo žurnale užfiksuota, kad asmuo, pasirašydamas šiame žurnale, patvirtina, kad buvo instruktuotas pagal bendrovėje patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, kurios jam yra aiškios ir suprantamos, ir pasirašydamas įsipareigoja laikytis šių instrukcijų bei jas vykdyti. Šiame žurnale 2018-07-02 pasirašė sandėlio darbuotojas R. L., 2018-11-07 pasirašė sandėlio darbuotoja E. Š. (b. l. 49-51; 79-80).
(duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio mėnesio Darbuotojų darbo grafike nurodyta, kad 2019-08-29 R. L., tiek E. Š. darbo laikas buvo numatytas nuo 7.30 val. iki 16.30 val. (b. l. 52).
UAB (duomenys neskelbtini) R. L. vardu 2017-10-10 (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. L. mokėsi pagal elektrinių krautuvų ir vežimėlių, automobilinio krautuvo vairuotojų mokymo programą, 4 val., atestuotas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, gali dirbti elektrinių krautuvų ir vežimėlių, automobilinio krautuvo vairuotoju (b. l. 53-54).
2019-09-11 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 užfiksuota, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjo (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoja E. Š., dirbanti nuolatinį darbą (pagal neterminuotos trukmės darbo sutartį) visą darbo dieną nuo 2018-11-07. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2019-08-29, 13.55 val. Nurodyta sveikatos pakenkimo diagnozė - dešinės pėdos I-IV-ų pirštų traiškytinis sužalojimas; sužalota kūno dalis - pėda; sveikatos pakenkimo pobūdis - amputacija ir sutraiškymo trauma; neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų medžiagų - nenustatyta. Nelaimingo atsitikimo aplinkybėse užfiksuota, kad nukentėjusioji E. Š. 2019-09-01 paaiškinime nurodo, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2019-08-29, apie 13.55 val. (duomenys neskelbtini) sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Darbuotoja nurodė, kad atlikdama savo darbo funkcijas, atvežė su vežimėliu surinktą užsakymą į prekių paėmimo vietą sandėlyje. Darbuotoja, atvežusi užsakymą pradėjo dėlioti krovinius (dėžes su prekėmis). Tuo metu pamatė, kad tiesiais į ją važiuoja elektrinis krautuvas ir išgirdo, kaip elektrinio krautuvo vairuotojas R. L. šaukia, jog trauktųsi į šoną. Tačiau E. Š. teigė, kad atstumas iki atvažiuojančio elektrinio krautuvo buvo labai mažas (apie 1 m) ir kol suprato, kad reikia trauktis, buvo jau per vėlu, elektrinis krautuvas darbuotojai užvažiavo ant dešinės kojos pėdos ir tik tada sustojo. Po įvykio iškart buvo iškviesta greitoji pagalba. Į įvykio vietą buvo atvykęs policijos ekipažas. Policija įvykio vietoje paprašė elektrinio krautuvo vairuotojo, kad parašytų paaiškinimą dėl įvykio. Elektrinio krautuvo vairuotojas R. L. paaiškinime nurodė, kad darbo metu apie 13.50 val. surinkinėjo prekes su elektriniu krautuvu, surinkęs prekes vežė į prekių paėmimo vietą. Paaiškinime krautuvo vairuotojas nurodė, kad prekių paėmimo vietoje jam vairuojant užsikirto krautuvo pedalas ir jis nebegalėjo krautuvo sustabdyti. R. L. matė E. Š. ir ji matė jį. Krautuvo vairuotojas staigiai pradėjo sukti krautuvo vairą į kitą pusę ir supratęs, kad nespės sustoti, pradėjo šaukti priekyje stovinčiai darbuotojai E. Š., kad bėgtų. Kai krautuvas jau buvo prie pat E. Š. vairuotojas dar bandė ją nustumti toliau, kad nesužeistų, tačiau darbuotoja nespėjo patraukti dešinės pėdos ir elektrinis krautuvas užvažiavo ant jos. Tyrimo metu buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga. Vaizdo medžiagoje matėsi, kaip krautuvo vairuotojas sukinėja vairą ir nesuvaldo krautuvo. Įvykio vietoje daugiau liudininkų nebuvo. Darbuotoja E. Š. buvo nuvežta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje. Ligoninėje nukentėjusiajai buvo atlikta operacija. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą gauta 2019-09-05. Pažymoje nurodyta diagnozė - dešinės pėdos I-IV-ų pirštų traiškytinis sužalojimas. Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. E. Š. instruktuota darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais 2018-11-07. E. Š. sveikata patikrinta 2018-11-06, išvada dirbti gali. R. L. išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjime nurodyta, kad mokėsi pagal elektrinių krautuvų ir vežimėlių, automobilinio krautuvo vairuotojų mokymo programą. Taip pat R. L. apmokytas pagal (duomenys neskelbtini) elektrinio vežimėlio ir (ar) krautuvo vairuotojo neformalaus mokymo programą (protokolo data: 2017-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini)). R. L. sveikata patikrinta 2018-07-03, išvada dirbti gali. Elektrinio krautuvo (duomenys neskelbtini) patikra buvo atlikta 2019-01-14, skaitiklio parodymas (duomenys neskelbtini), darbus atliko (duomenys neskelbtini). Po įvykio buvo atliktas visiems sandėlio darbuotojams papildomas darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažas. Taip pat buvo užsakymas krautuvo patikrinimas dėl galimo gedimo. 2019-09-05 buvo atlikta elektrinio krautuvo (duomenys neskelbtini) pakartotinė patikra. Patikrą atliko UAB "(duomenys neskelbtini)". Darbų aprašymas: "ATC-2 valdymo bloko kalibravimas. Stebo ir karetkos laisvumas, reikia sureguliuoti. Krautuvo elektros ir mechaninių mazgų tikrinimas". Išvada: technika tvarkinga, dirbti gali. Patikros metu apžiūrėjus krautuvą specialistai gedimų, dėl kurių galėjo užsikirsti stabdžio pedalas, nenustatė. Šiuo metu krautuvas nenaudojamas. Nelaimingo atsitikimo darbe akte užfiksuota, kad nukrypimas nuo įprastos būklės - tai kontrolės praradimas (visiškas arba dalinis) - transporto priemonės arba naudojamos įrangos (elektrinio krautuvo kontrolės praradimas); kontaktas ir sužeidimo pobūdis - suspaudimas, įkliuvimas - po objektu (pėdos suspaudimas po elektrinio krautuvo ratu). Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys - darbuotojo neaprūpinimas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis. Tyrimo metu nustatyta, kad darbuotoja E. Š. darbo metu avėjo savo avalynę, kadangi nebuvo aprūpinta darbo batais. Darbuotojos avalynė neapsaugojo pėdos, kadangi buvo be pakietintos noselės. Nelaimingą atsitikimą tyrė darbdavio įgaliotas atstovas (duomenys neskelbtini) profesinės sveikatos specialistė (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo interesams atstovauti (duomenys neskelbtini) personalo vadovė O. G.. (b. l. 56-59).
2019-09-01 paaiškinime dėl įvykio darbe E. Š. nurodė, kad įvykio data 2019-08-29, 13.55 val. tiksli įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 3 sandėlys. E. Š. paaiškino, kad ji atvežė surinktą užsakymą į tam tikrą nurodytą vietą, pradėjo sudėti dėžutes ir tada pamatė, kad tiesiai į ją važiuoja elektrokrautuvas ir girdi, kad vairuotojas R. L. šaukia, jog trauktųsi į šoną, tačiau atstumas buvo labai mažas, apie 1 metrą. Kol ji suprato, ką reikia daryti, buvo tiesiog per vėlu pasitraukti. Tada ir užvažiavo jai su elektrokrautuvu ant dešinės kojos ir tik tada sustojo. Nuo to smūgio ji griuvo (b. l. 61).
2019-09-09 UAB (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo akte užfiksuota, kad aptarnaujamas turtas - elektrinis krautuvas (duomenys neskelbtini), užsakovas (duomenys neskelbtini); darbų aprašymas - ATC-2 valdymo bloko kalibravimas, stebo ir karetkos laisvumas, reikia sureguliuoti, krautuvo elektros ir mechaninių mazgų tikrinimas. Išvada - technika tvarkinga, dirbti gali. (b. l. 86-88)
2019-10-14 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „Sandelys_IPCamera4_Sandelys_20190829135858_20190829140502_11634237.mp4“. Vaizdo stebėjimo kamera, kurios vaizdo įrašas yra apžiūrimas, yra įrengta UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sandėlyje ir nukreipta į sandėlio patalpų vidų priešais 34-35 lentynų eiles. Vaizdo įrašas yra 00:06:06 val. trukmės ir pagal vaizdo stebėjimo kameros rodmenis fiksuoja 2019-08-29 laiko tarpą nuo 13:58:57 val. iki 14:05:02 val. Vaizdo įraše matosi, kad ant lentynų ir sandėlio grindų yra daugybė įvairaus dydžio dėžių, medinių palečių, dalis objektų yra apvyniota plėvele. Nuo vaizdo įrašo pradžios sandėlio patalpoje matomi darbuotojai, kurie dėlioja sandėlyje esančius objektus, vaikšto tarp jų eilių. 14:01:17 val. pagal vaizdo kameros rodmenis į vaizdo kameros fiksavimo zoną iš dešinės pusės įvažiuoja geltonos spalvos elektrinis krautuvas, kurį valdo vyriškos lyties asmuo Nr. 1. Ant krautuvo keliamosios dalies yra paletė su dėžėmis. Asmuo Nr. 1 apsirengęs oranžinės spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos bridžais. Jis priveža krovinį į vietą po vaizdo stebėjimo kamera ir 14:01:32 val. iškrauna jį. Tuo pat metu iš dešinės vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo zonos prie dėžių, esančių centrinėje vaizdo stebėjimo kameros dalyje ateina moteriškos lyties asmuo (asmuo Nr. 2). Moteris yra tamsių, trumpai kirptų plaukų, apsirengusi šviesios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos kelnes ir avi šviesios spalvos avalynę. Asmuo Nr. 2 prieina prie rankinio krautuvo, ant kurio yra sudėtos dėžės, apsuka jį, apeina ir atsistoja priešais rankinį krautuvą, arčiau vaizdo stebėjimo kameros. Tuo metu, 14:01:36 val. pagal kameros rodmenis, asmuo Nr. 1, valdantis elektrinį krautuvą, apsuka krautuvą ir pradeda staigiai judėti link tos pusės, kur stovi asmuo Nr. 2. Asmuo Nr. 1 elektriniame krautuve sėdi šonu judėjimo krypčiai ir važiuodamas nėra pasukęs galvos judėjimo kryptimi. 14:01:38 val. pagal kameros rodmenis asmuo Nr. 1, valdydamas elektrinį krautuvą įsirėžia į rankinį krautuvą, prie kurio stovėjo asmuo Nr. 2. Asmenį Nr. 2 elektrinis krautuvas pastumia, po ko asmuo nr. 2 priešais elektrinį krautuvą atsisėda ant grindų. Asmuo Nr. 1 išlipa iš elektrinio krautuvo, pasilenkia prie asmens Nr. 2 ir 14:01:49 val. nubėga į dešinę už vaizdo kameros fiksavimo ribų, o asmuo Nr. 2 lieka sėdėti ant grindų, laikydama dešinės kojos apatinę dalį. 14:02:09 val. asmuo Nr. 1 grįžta prie asmens Nr. 2, pastaroji sėdi ant grindų, nusiima nuo dešinės kojos kojinę ir laikosi už kojos pirštų, prie jos prieina ir nueina kiti sandėlio darbuotojai, atneša jai butelį su skaidrios spalvos skysčiu. Kelios darbuotojos prisėda šalia asmens Nr. 2 ir išvynioja baltos spalvos medžiagą, galimai tvarstį. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nenustatyta (b. l. 98-100).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019-09-05 pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. Š. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę atvežta 2019-08-29, 14.39 val. Jai diagnozuotas dešinės pėdos I-IV-ų pirštų traiškytinis sužalojimas. Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (b. l. 64).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. Š. nustatyti dauginiai atviri dešinės pėdos I-IV-o pirštų pirštakaulių lūžiai su traiškytinu minkštųjų audinių sužalojimu, tai komplikavosi dešinės pėdos I-IV-o pirštų amputacija. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu dešinės pėdos sritį, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2019-08-29, 15.32 val. Sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių X-os lentelės (duomenys neskelbtini) punktu, dėl 10% prarasto bendrojo darbingumo, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vienmomentiškai. Remiantis nustatytų sužalojimų lokalizacija bei pobūdžiu, nebūdingi griuvimui. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (b. l. 123-124).
2020-01-16 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad E. Š. nuo 2020-01-15 iki 2020-07-14 nustatytas darbingumo lygis 55 procentai, netektas darbingumas 45 procentai (b. l. 132).
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-01-16 išduotoje Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. Š. nuo 2020-01-15 iki 2020-07-14 nustatytas darbingumo lygis 55 procentai, netektas darbingumas 45 procentai (b. l. 133).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako, tas kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (Sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.
BK 139 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką – nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. BK 139 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvimą, taip pat nustačius, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali būti tyčia ir neatsargumas, tačiau padarinių atžvilgiu – tik neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo A. M. parodymai, nukentėjusiosios E. Š. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, 2019-09-11 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 užfiksuoti duomenys, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad R. L. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) elektrinių krautuvų ir vežimėlių, automobilinio krautuvo vairuotoju, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir praėjęs elektrinio vežimėlio ir (ar) krautuvo vairuotojo neformalaus mokymo programą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (protokolo data: 2017-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019-08-29, apie 14 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairuodamas elektrinį krautuvą (duomenys neskelbtini) ir sėdėdamas jame šonu judėjimo krypčiai (kaip tai numatyta krautuvo konstrukcijoje), dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) nestebėjo važiavimo kelio, t. y. nepasuko galvos judėjimo kryptimi, dėl to per vėlai pastebėjo E. Š., neįvertino atstumo tarp savo vairuojamo elektrinio krautuvo ir E. Š. laiku nesuvaldė krautuvo ir užvažiavo ant E. Š. dešinės pėdos, ją sužalodamas. Dėl to nukentėjusiajai E. Š. buvo padaryti dauginiai atviri dešinės pėdos I-IV-o pirštų pirštakaulių lūžiai su traiškytinu minkštųjų audinių sužalojimu, tai komplikavosi dešinės pėdos I-IV-o pirštų amputacija, ir kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes buvo prarasta 45 proc. bendrojo darbingumo (pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-01-16 Darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini)), bet jai nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, tokiu būdu dėl neatsargumo R. L. nesunkiai sužalojo žmogų – E. Š., todėl kaltinamojo R. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašė baudos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 178-181) nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 176-177). Prieštaravimų nepareiškė.
Dėl skirtinos bausmės
Pažymėtina, kad BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. L., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei stadiją – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika padaryta dėl neatsargumo. Taip pat teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. L. – nevedęs, dirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 174), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad R. L. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, lygią šios bausmės rūšies minimumui, t. y. 45 MGL (BBND) (2250 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
R. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 30 MGL (BBND) (1500 Eur) dydžio baudos.
Akcentuotina, kad paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, taigi dar labiau jį sumažinti nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 163), panaikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baudžiamojoje byloje prisegtame voke (b. l. 97) saugoma kompiuterinė laikmena su vaizdo įrašais– paliktina saugoti prie bylos medžiagos.
Civilinių ieškinių, proceso išlaidų, bei daiktų šioje baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) MGL (BBND) (2250 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) MGL (BBND) (1500 Eur) dydžio baudą.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baudžiamojoje byloje prisegtame voke saugomą kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašu– palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Išaiškinti R. L., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodą 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Išaiškinti R. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.