- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- eI-326-621/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01747-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei Z. K.,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundą dėl nutarimo pakeitimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2018 m. rugpjūčio 20 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovo advokato R. D. skundas dėl Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimo nustatymo komisijos nutarimo Nr. IRSA-2 skirti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytą baudą pareiškėjai pakeitimo bei taikant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatas mažesnės baudos nei numatyta įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje skyrimo; nutarime nurodyto įpareigojimo pašalinti reklaminį inžinerinį įrenginį per 10 darbo dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovo skunde nurodoma, kad 2017 m. kovo 17 d. pareiškėja, vadovaudamasi Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašu, siekdama įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį išorinei reklamai (duomenys neskelbtini) sankirtoje, užpildė paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą bei kartu su kitais leidimui gauti būtinais dokumentais pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėja užpildytoje paraiškoje pažymėjo, jog prašo leisti rinkliavą sumokėti dalimis ir pasirašyti rikiavos mokėjimo dalimis sutartį. Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepranešė, jog atsisakoma išduoti leidimą reklamai, todėl buvo laikoma, kad leidimas yra išduotas. Pažymėjo, jog nutarimą priėmusi institucija nepranešė apie leidimą ar neleidimą rinkliavą sumokėti dalimis. 2017 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gavo sąskaitą Serija SAV-F Nr. 08617 už leidimą Nr. RLR-2569 (duomenys neskelbtini) sankirta Šiauliuose, laikotarpis 2017-05-01 iki 2022-04-30. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 1 d. pavedimu sumokėjo dalį rinkliavos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą nurodydama mokėjimo paskirtyje, jog mokama 1/12 sumos, t. y. dalis vietinės rinkliavos. 2018 m. sausio 30 d. paštu gautas pranešimas dėl leidimų įrengti išorinę reklamą panaikinimo, kartu su pranešimu pateiktas 2018 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. A-91 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimų panaikinimo“. Pareiškėja 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. A-91 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimų panaikinimo”, kuriuo panaikinti leidimai Nr. RLR-2569, RLR-2622, RLR-2623, RLR-2624 įrengti išorinę reklamą, įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių iš naujo spręsti klausimą dėl prašymo sudaryti sutartį rinkliavą mokėti dalimis pagal joje nurodytą grafiką (leidimai Nr. RLR-2622, Nr. RLR-2623, Nr. RLR-2624). Pareiškėjos pateiktame skunde (administracinėje byloje Nr. eI-2914-394/2018) buvo nustatyti trūkumai, kurie nebuvo pašalinti. 2018 m. kovo 26 d. nutartimi nuspręsta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas laikomas nepaduotu, nes nebuvo pašalinti skundo trūkumai per teismo nustatytą terminą. Nutarčiai įsiteisėjus UAB „(duomenys neskelbtini)” panaikino reklamą ant reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini) sankirtoje Šiauliuose bei nepanaikinusi reklaminio įrenginio rengė dokumentus leidimui įrengti išorinę reklamą ant reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini) gauti. 2018 m. gegužės 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus pareigūno fiksuota, kad ties (duomenys neskelbtini) sankirta, specialiajame plane pažymėtoje vietoje Nr. 79, nepanaikinta išorinė reklama (nepanaikintas reklaminis inžinerinis įrenginys). 2018 m. liepos 20 d. Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimo nustatymo komisija priėmė nutarimą Nr. IRSA-2 skirti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytą baudą pareiškėjai, o būtent pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidus 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2013 m. gegužės 16 d. Nr. XII-315) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 12 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnio 12 dalį. Komisija nutarime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis reklaminis inžinerinis įrenginys (specialioji išorinės reklamos pateikimo priemonė), įrengtas (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Šiauliuose. Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75, pažymėtoje vietoje Nr. 79 nepašalintas (neišardyta) per 10 darbo dienų nuo leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo panaikinimo datos (savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. A-1222 2 punktas), išorinė reklama įrengta (laikoma) neturint galiojančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą (savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. išduoto leidimo Nr. RLR-2569 galiojimas panaikintas savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-91). UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė reklaminės veiklos subjekto prievolės, numatytos Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d įsakymu Nr. 4-670, pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, per leidimą išduodančios institucijos nustatytą terminą išardyti reklaminį įrenginį ar nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-I871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu įstatymo (2018 m. balandžio 26 d. Nr. XIII-1123) 11 straipsnio 4 dalimi, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-I871 (Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pakeitimo įstatymas. 2013 m. gegužės 16 d. Nr. X1I-315) 24 straipsnio 4 dalimi, reklaminės veiklos subjektui UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) skyrė 1592 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt du eurus) baudą ir įpareigojo pašalinti reklaminį inžinerinį įrenginį per 10 darbo dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog už įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Minimo įstatymo to paties straipsnio šeštoje dalyje pažymima, jog skundą dėl priežiūros institucijų nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda. Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimo nustatymo komisija, skyrė įstatyme numatytą baudos vidurkį, tačiau neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, nevertino susiklosčiusios situacijos, o būtent įstatymo ir taisyklių išduoti leidimus reklamai pasikeitimų, neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytus argumentus ir esančią koliziją. Pareiškėja, aiškindama susiklosčiusią situaciją, institucijai, priėmusiai nutarimą, nurodė, jog 2018 m. balandžio 18 d. įsiteisėjo Regionų apygardos administracinio teismo nutartis dėl pateikto skundo, po kurio buvo rengiami dokumentai Šiaulių miesto savivaldybės administracijai leidimui reklamai ant reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini) sankirtoje gauti, todėl ir nepašalino įrenginio, nes planavo tęsti savo veiklą ir skleisti reklamą ant pastatyto reklaminio įrenginio, nuo kurio nukabino reklamą panaikinus leidimą. 2018 m. balandžio 26 d. (pakeitimo Nr. XIII-1123) buvo priimti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VII I-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimai ir įstatymas papildytas 21 straipsniu. Nauja Reklamos įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d. Po įstatymo priėmimo pasikeitė ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 4-371. Pasikeitus Reklamos įstatymui ir taisyklėms Šiaulių miesto savivaldybė turėjo pakeisti ir vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo nuostatus bei kitus aktus. Pažymėjo, kad pasikeitus Lietuvos Respublikos reklamos įstatymui ir išorinės reklamos taisyklėms, o Šiaulių mieste iki šios dienos nesant patvirtintai naujai paraiškų pateikimo ir reklamos leidimų išdavimo tvarkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės gauti leidimo eksponuoti reklamą ant įmonei priklausančio reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini) sankirtoje, tačiau pareiškėjos reikalaujama pašalinti reklaminį įrenginį, nors pati vieta dėl reklamos vietos nėra panaikinta. Reklaminio įrenginio demontavimas įmonei sukels didžiulius kaštus, kadangi reklaminis įrenginys yra įbetonuotas, jo konstrukcija metalinė. Iš nuotraukų matyti, jog ant reklaminių įrenginių nebuvo skleidžiama reklama, todėl skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į šias aplinkybes. Maža to, pareiškėja pripažino formalų pažeidimą, gailėjosi dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau šios aplinkybės nebuvo pripažintos lengvinančiomis. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, baudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pareiškėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4/2013). Kadangi įmonė planuoja reklaminiame stende eksploatuoti reklamą ir yra pateikusi prašymus gauti leidimus reklamos sklaidai, be to, siekdama išvengti nereikalingų papildomų išlaidų stendų konstruktyvų numontavimui ir naujam sumontavimui mano, kad komisijos paskirta bauda yra per didelė, nepagrįsta, prieštaraujanti proporcingumo ir teisingumo principams, todėl priimtas nutarimas keistinas.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. D. teismo posėdyje nurodė, kad ketvirta byla šiame teisme dėl baudos dydžio sumažinimo. Skirta bauda yra per griežta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog reklama nėra skleidžiama, o stovi tik reklaminis įrenginys. 2018 m. liepos 26 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą teikdama paraišką ir prašymą išduoti leidimą ant įrenginio skleisti reklamą, tačiau į šią paraišką nebuvo atsakyta. 2018 m. spalio mėnesį pasikeitus reklamos skleidimo tvarkai ir kainodarai pareiškėja antrą kartą kreipėsi į atsakovą dėl reklamos skleidimo ir leidimo gavimo. Pasikeitus tvarkai toks leidimas gali būti išduotas tik apmokėjus sąskaitą, tačiau buvo atsisakyta išduoti leidimą, nes šiame teisme nagrinėjama administracinė byla. Prašo tenkinti skundą, sumažinti baudą.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė Z. K. teismo posėdyje nurodė, kad advokatas viską išsakė, palaiko reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-91 savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. išduoto leidimo Nr. RLR-2569 galiojimas buvo panaikintas, kadangi pareiškėja per nustatytą terminą nesumokėjo nustatytos vietinės rinkliavos. Pareiškėja nurodo, kad 2017 m. kovo 17 d. siekdama įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį išorinei reklamai (duomenys neskelbtini) sankirtoje atsakovui pateikė paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą bei kartu su kitais leidimui gauti būtinais dokumentais užpildytoje paraiškoje pažymėjo, jog prašo leisti rinkliavą sumokėti dalimis ir pasirašyti rinkliavos mokėjimo dalimis sutartį. Pagal pareiškėjos pateiktą paraišką išduoti reklamos leidimą įrengti išorinę reklamą matosi, kad pareiškėja pageidavo gauti leidimą arba rašytinį motyvuotą atsakymą „tiesiogiai Kanceliarijoje”, nes patvirtino, tai savo parašu uždėdama žymą šiame langelyje. Pareiškėja, išreiškusi valią atsiimti leidimą arba motyvuotą rašytinį atsisakymą kanceliarijoje ir jos negavusi, nesirūpino leidimo išdavimu ir nesikreipė į atsakovę, kad sužinotų aplinkybes, susijusias su klausimo sprendimu, ar jos prašymas dėl rinkliavos mokėjimo dalimis bus tenkintas, tai reiškia, kad pareiškėją tenkino tokie atsakovo veiksmai leidimo išdavimo procese. Visos šios išvardintos aplinkybės paaiškina, kad leidimas reklamai buvo išduotas, tai patvirtina ir tai, kad pareiškėja gavo atsakovo sąskaitą faktūrą serija SAV-F Nr. 08617, kurioje nurodyta, kad turi sumokėti 1050 Eur sumą už vietinės rinkliavos leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą, būtent už leidimo Nr. RLR-2569 išdavimą, (duomenys neskelbtini) sankirtoje Šiauliuose, laikotarpis 2017-05-01–2022-04-30, kaina 21 Eur x 5 metai = 105 Eur. Iš pareiškėjos pateikto byloje mokėjimo nurodymo matyti, kad sumokėta 87,50 Eur, mokėjimo paskirtis – už vietinę rinkliavą 1/12 įmoka, nors pateiktoje sąskaitoje nebuvo paskaičiuota mokėjimo 1/12. Nors ir pildydama paraišką pareiškėja tikėjosi, kad galės mokėti dalimis, tai nesuteikia jai teisės elgtis taip, kaip ji nori. Tuo labiau, kad mokėdama pagal atsakovo pateiktą sąskaitą turėjo suprasti, kad prašymas leisti mokėti dalimis netenkintas, ir tai patvirtina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir finansų skyriuje elektroniniu paštu 2018-09-07 gautas pareiškėjos 2019-09-06 prašymas dėl rinkliavos mokėjimo dalimis, kuriuo prašo remiantis Šiaulių miesto tarybos 2017-02-23 sprendimu Nr. 57 patvirtintų vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16 ir 17 punktais mokėti už minėtą sąskaitą faktūrą per vienus metus. 2017-09-11 elektroniniu paštu Strateginio planavimo ir finansų skyrius pareiškėją informavo, kad pagal nuostatus (16 punktu) mokėti dalimis nėra galimybės, nes sąskaitoje faktūroje suma 1050 Eur neviršija 1200 Eur, todėl privalo sumokėti visą nurodytą sumą. Pažymėjo, kad pareiškėja visos nurodytos sumos pagal sąskaitą faktūrą neapmokėjo, atsakovas 2017-11-13 raštu Nr. 3536 dėl skolų už leidimus įrengti išorinę reklamą informavo, kad pareiškėja nesilaiko nustatytos mokėjimo už vietinę rinkliavą tvarkos (už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių mieste), 3 punktu nurodoma, kad liko neapmokėta 962,50 Eur, pakartotinai pažymint, kad mokėjimas dalimis negalimas. Pareiškėja už leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą turėjo ne vieną įsiskolinimą, dėl kurių buvo raginama sumokėti skolas, tuo pagrindu Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus 2017-12-08 raštu Nr. S-3842 dėl skolų už leidimus įrengti išorinę reklamą, atsižvelgiant į pareiškėjos 2017-11-28 raštą-prašymą buvo leista įsiskolinimus sumokėti iki 2018-02-28. Pateiktoje lentelėje matyti, kad 962,50 Eur įsiskolinimą už 2017-09-01 sąskaitą Nr. 0861 pareiškėja turi apmokėti iki 2017-12-28. Minėtas įsiskolinimas apmokėtas nebuvo. Pareiškėja atsakovo 2018-01-05 raštu Nr. S-43 buvo raginama pakartotinai apmokėti per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos 962,50 Eur skolą, informuojant, kad nesumokėjus skolos bus naikinamas leidimo Nr. RLR-2569 galiojimas. Iš atsakovo pateiktų raštų matyti, kad nuo 2017-09-01 sąskaitos Nr. 08617 pateikimo dienos ir dalinio jos apmokėjimo buvo likęs įsiskolinimas, kuris nebuvo apmokėtas iki 2018-01-23 (beveik 4 mėnesius), todėl direktoriaus įsakymu Nr. A-91 buvo panaikinti leidimai Nr. RLR-2569, Nr.RLR-2622, Nr. RLR-2623, Nr. RLR-2624 įrengti išorinę reklamą. Pareiškėja skunde nurodo, kad panaikino reklamą ant reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Šiauliuose bei nepanaikinusi įrenginio rengė dokumentus leidimui įrengti išorinę reklamą ant minėto reklaminio įrenginio, atkreipė dėmesį, kad atsakovui pateikė paraišką dėl leidimo išorinei reklamai. Su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka, kadangi ji nesikreipė dėl minėto leidimo išdavimo, o ir negalėjo tikėtis gauti, nes nėra pateikusi prašymo reklamos vietai Nr. 79 ((duomenys neskelbtini) sankirtoje) įrengti. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialųjį planą, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-304 patvirtino Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programą, kurios 19 punktas numato reklaminio įrenginio nukėlimo tvarką, kurioje nurodyta, kad reklaminės veiklos subjektas, kuriam priklauso reklaminis įrenginys, įrengtas savivaldybei priklausančio ar valdytojo/naudotojo teise valdomo objekto vietoje, privalo panaikinti ant reklaminio įrenginio skelbiamą išorinę reklamą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir savo lėšomis panaikinti reklaminį įrenginį ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Šios nuostatos laikymasis pareiškėjai yra privalomas, kadangi leidimas Nr. RLR-2569 įrengti išorinę reklamą pareiškėjai yra panaikintas, o komisijos 2018-07-20 nutarimu Nr. 1RSA-2 paskirta vidutinė bauda ir įpareigojimas pašalinti reklaminį įrenginį nurodytoje vietoje. Pareiškėja nurodo, kad nepanaikino reklaminio įrenginio, nes ketino tęsti veiklą (ir yra įsitikinusi, kad gaus leidimą) ir skleisti reklamą ant pastatyto reklaminio įrenginio ir melagingai nurodo, kad kreipėsi į atsakovą dėl tolimesnio įrenginio naudojimo, suprasdama, kad reikalingos išvardintos procedūros yra būtinos, norint gauti leidimą reklamos vietoje eksploatuoti įrenginį ir tik po to teikti paraišką dėl leidimo gavimo įrengti išorinę reklamą. Pareiškėja nurodo, kad pasikeitus Reklamos įstatymui negali pateikti paraiškos atsakovui, nes nėra patvirtinta nauja paraiškų pateikimo ir reklamos leidimų išdavimo tvarka, ir ji neva neturi galimybės gauti leidimo eksponuoti reklamą ant jai priklausančio įrenginio (duomenys neskelbtini) sankirtoje. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde nurodo prieštaringą informaciją, kad kreipėsi dėl leidimo gavimo, ir tuo pačiu nurodo, kad negali kreiptis, nes nepatvirtinta nauja tvarka ir nutyli aplinkybę, kad dabar galiojanti leidimų išdavimo tvarka nėra panaikinta. Nesutinka su pareikštu skundu ir mano, kad pareiškėja būdama savo srities profesionalė, turinti profesinę patirtį, teikdama paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ir ją gavusi turėjo suprasti, kad privalo laikytis Reklamos įstatymo, Išorinės reklamos įrengimo taisyklių ir kitų teisės aktų, nustatančių reklamos naudojimo reikalavimus. Nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, nemokėjo nustatytos privalomos rinkliavos, buvo raginama sumokėti skolas (ir ne tik už šio ginčo leidimo panaikinimą), ir turėjo suprasti, kad dėl minėto pažeidimo gali būti panaikintas leidimas įrengti išorinę reklamą. Skunde pareiškėja teikia prieštaringą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, bandydama suklaidinti teismą, neva ji dėl padaryto pažeidimo gailisi, savo pasiteisinimus grindžia įstatymo pasikeitimais. Tačiau lengvinančiomis aplinkybėmis negali būti laikomas pareiškėjos elgesys ginant savo poziciją, tik tuo, kad gailisi, o tai, kad ji po direktoriaus įsakymo dėl leidimo panaikinimo ir toliau (apie 4 mėnesius) skleidė reklaminę informaciją ant įrenginio, kurį privalėjo panaikinti, gali būti laikoma sunkinančia. Mano, kad paskirta vidutinio dydžio bauda yra adekvati padarytam pažeidimui. Prašo pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė J. P. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja nuo 2018 m. buvo įpareigota nusigriauti reklaminį įrenginį ir privalėjo tai vykdyti. Iki šiol įrenginys nėra nugriautas. Mano, kad bauda paskirta pagrįstai, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių miesto pažeidimų nustatymo komisijos 2018 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. IRSA-2 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo skirta 1592 eurų bauda už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 12 straipsnio 4 dalies ir 12 straipsnio 12 dalies pažeidimus.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus 2018 m. gegužės 7 d. patikrinimo akte Nr. TPSA-500 nustatyta, kad reklaminės veiklos subjektui priklausantis reklaminis inžinerinis įrenginys (toliau – ir RIĮ), įrengtas specialiajame plane pažymėtoje vietoje Nr. 79⁷, išorinė reklama neskelbiama. RIĮ laikomas neturint išduoto galiojančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo įrengti išorinę reklamą.
Nutarime nurodoma, kad 2018 m. gegužės 7 d. nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis reklaminis inžinerinis įrenginys (specialioji išorinės reklamos pateikimo priemonė), įrengtas (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Šiauliuose, Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75, pažymėtoje vietoje Nr. 79, nepašalintas (neišardyta) per 10 darbo dienų nuo leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo panaikinimo datos (savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. A-1222 2 punktas), išorinė reklama įrengta (laikoma) neturint galiojančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą (savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. išduoto leidimo Nr. RLR-2569 galiojimas panaikintas savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-91). UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė reklaminės veiklos subjekto prievolės, numatytos Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, pasibaigus leidimo galiojimo terminui ir panaikinus leidimo galiojimą per leidimą išduodančios institucijos nustatytą terminą išardyti reklaminį įrenginį ar nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką. 2017 m. rugpjūčio 31 d. leidimo įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Šiauliuose (IVR SP Nr. 79) Nr. RLR-2569 galiojimas panaikintas 2018 m. sausio 23 d. Šiaulių mesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-91 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimų panaikinimo“ 1.2 papunkčiu. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. A-91 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimų panaikinimo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui. 2018 m. balandžio 18 d. įsiteisėjo Regionų apygardos administracinio teismo nutartis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas laikomas nepaduotu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Šiauliuose įrengtą jai priklausantį reklaminį inžinerinį įrenginį privalėjo išardyti (pašalinti) per terminą, nustatytą 2013 m. spalio 10 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1222 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių mieste išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktu.
Atsakovas, spręsdamas dėl skirtinos baudos pareiškėjai dydžio, nurodė, kad lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėja po Nutarimo gavimo buvo aktyvi, 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. spalio 29 d. teikė paraiškas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. SVA-575 (Į 2018-10-30 paraišką) Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą nurodoma, kad „informuojame, kad 2018 m. spalio 30 d. gauta paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75, pažymėtoje vietoje Nr. 79, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos yra nenagrinėjama, kadangi dėl šios reklamos vyksta teisminiai ginčai“.
Nors tokios aplinkybės nėra numatytos Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje ir negali būti vertinamos kaip tiesiogiai lengvinančios pažeidėjo atsakomybę už šiame įstatyme numatytus pažeidimus, tačiau pažymėtina, kad Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis leidžia skundą dėl priežiūros institucijų nutarimo nagrinėjančiam teismui atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda. Tokiomis pačiomis taisyklėmis turėtų vadovautis ir teismas, spręsdamas paskirtos piniginės baudos mažinimo sankcijos ribose klausimą, t. y. atsižvelgti ne tik į atsakomybę lengvinančias, bet ir į kitas baudos teisingumui ir proporcingumui turinčias įtakos aplinkybes.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos aktyvus bendradarbiavimas po Nutarimo priėmimo, patvirtina, kad bendrovė stengėsi pašalinti teisės pažeidimą, teikė paraiškas (prašymus) dėl leidimo išdavimo, kaltės neneigė, t. y. iš dalies sutiko, kad yra padarytas pažeidimas – laikomas reklaminis įrenginys, tačiau reklama neeksponuojama, bei pateikė rašytinį paaiškinimą. 2018 m. liepos 18 d. paaiškinime nurodoma „kadangi įmonė planuoja šiuos reklaminius stendus eksploatuoti bei siekia išvengti nereikalingų papildomų išlaidų stendų konstruktyvų numontavimui ir naujam sumontavimui jų nenumontavo“, bendrovė nebuvo bausta už analogišką pažeidimą, taip pat 2018 m. balandžio 26 d. (pakeitimo Nr. XIII-1123) buvo priimti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimai ir įstatymas papildytas 21¹ straipsniu (redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d.). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bauda yra itin didelė. Atsižvelgus į šio pažeidimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, į teisingumo ir protingumo principus, bei į tai, jog atsakovė nenurodė, kokią žalą pareiškėja padarė, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai paskirta 1592 Eur bauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl paskirta bauda mažintina iki 800 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sumažintas baudos dydis gali pasiekti numatytus sankcijos už teisės pažeidimą tikslus.
Pareiškėja prašo teismo panaikinti Nutarimo dalį, kuria ji įpareigojama pašalinti reklaminį inžinerinį įrenginį per 10 darbo dienų nuo Nutarimo įteikimo dienos.
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje numatyta, jog pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, reklaminės veiklos subjektas privalo per savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytą terminą išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę arba nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. RLR-2569 5 punkte numatyta, kad leidimo turėtojas privalo išardyti specialiąją ir pritaikytą išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą bei sutvarkyti aplinką ir apie tai raštu pranešti Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui per 10 darbo dienų nuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos reklaminės veiklos subjektui išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo termino pabaigos ar nuo leidimo galiojimo panaikinimo Apraše nustatyta tvarka datos. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. A-91 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimų panaikinimo“ 1.1 punktu panaikintas 2017 m. rugpjūčio 31 d. leidimo Nr. RLR-2569 įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Šiauliuose IVR SP Nr. 79 galiojimas.
Taigi pareiškėja priimant skundžiamą Nutarimą leidimo įrengti išorinę reklamą neturėjo, todėl pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Nutarime nurodytą įpareigojimą pašalinti reklaminį inžinerinį įrenginį, esantį (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Šiauliuose, per 10 darbo dienų nuo šio Nutarimo įteikimo dienos atmestina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato R. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimo nustatymo komisijos nutarimu Nr. IRSA-2 paskirtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1592 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) baudą ir ją sumažinti iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų).
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato R. D. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nutarime nurodytą įpareigojimą pašalinti reklaminį inžinerinį įrenginį, esantį (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Šiauliuose, per 10 darbo dienų nuo šio Nutarimo įteikimo dienos atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.