- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-217-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Višinskienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- AB Rytų
- Trečiasis asmuo
- J. M., V. M.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – J. M. ir V. M. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius AB Rytų skirstomieji tinklai 2006-09-08 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė priteisti iš skolininko V. V. 6690,38 Lt žalai atlyginti, 98,85 Lt elektros skaitiklio keitimo ir remonto išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 50,92 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-09-11 įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko V. V. 6789,23 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2006-09-11 - iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 50,92 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus AB Rytų skirstomieji tinklai naudai. Skolininkas V. V. 2006-09-25 pareiškė prieštaravimus ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-09-26 nutartimi juos priėmė.
Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai 2006-10-09 padavė ieškinį, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovo V. V. 6690,38 Lt žalos, 98,85 Lt elektros skaitiklio keitimo ir remonto išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006-06-01 patikrinus atsakovo sodo namo, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), elektros apskaitą, buvo nustatyta, jog elektros skaitiklio gaubto plombos falsifikuotos, žinybinė tiekėjo plomba nutraukta, todėl naudojamasi neapskaitine elektros energija. Buvo surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo, tačiau, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350, 26.1 punktu bei CK 6.2 straipsniu, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą privalėjo inicijuoti atsakovas, todėl sutarties nebuvimas nepanaikina jo prievolės atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Elektros apskaitos prietaiso bei plombų saugumo užtikrinimas yra vartotojo pareiga. Kadangi plombos falsifikuotos, nutrauktos, toks pažeidimas laikomas neteisėtu elektros energijos vartojimu ir atsakovo kaltė yra preziumuojama. Perskaičiavus suvartotos elektros energijos kiekį, nustatyta, kad ieškovui padaryta 6789,23 Lt žala.
Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2005 metų rugsėjo-spalio mėnesiais ieškovo darbuotojai atsakovo sodo namui du kartus nutraukė elektros tiekimą ir du kartus jį iš naujo įjungė. Atsakovas tuomet nedalyvavo, todėl jis negali žinoti, ar visi ieškovo darbuotojų atlikti darbai buvo kokybiški ir atitinkantys nustatytus reikalavimus. Atsakovas nepastebėjo, o taip pat ir negalėjo žinoti, ar plombos atitinka joms keliamus reikalavimus. Be to elektros skaitiklis yra įrengtas ne atsakovo, bet kitų asmenų žemės sklype, o už elektros apskaitos prietaisų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai, todėl nustatyti elektros skaitiklio pažeidimai negali būti laikomi atsakovo pareigų nevykdymu. Ieškovas savo ieškinį grindžia deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais ir tiesiogiai elektros energijos naudojimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais, tačiau atsakovo atžvilgiu nėra įgyvendinamos visos sąlygos, kurioms esant, galėtų būti taikoma deliktinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo ją taikyti. Nustatyti elektros skaitiklio pažeidimai negali būti laikomi atsakovo pareigų nevykdymu, kadangi atsakovas nėra teritorijos, kurioje įrengtas elektros skaitiklis, savininkas (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 p.).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnutinai ir išieškojo iš atsakovo V. V. 6690,38 Lt žalą, 98,85 Lt remonto darbų išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2006-09-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 203,68 Lt žyminį mokestį bei 930,34 Lt ekspertizės atlikimo išlaidas. Teismas nustatė, kad 2006-06-01, patikrinus elektros energijos apskaitą sodo name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, buvo konstatuota, jog elektros skaitiklio gaubto Valstybinės metrologinės patikros plombos yra falsifikuotos, o žinybinė tiekimo plomba nutraukta, todėl buvo padarytina išvada, jog atsakovas tam tikrą laikotarpį naudojosi neapskaitine elektros energija ir tokiais savo neteisėtais bei kaltais veiksmais padarė ieškovui 6690,38 Lt žalą. Ieškovas taip pat turėjo 98,85 Lt remonto darbų išlaidų. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl to, kad elektros skaitiklis yra įrengtas ne atsakovo, bet kitų asmenų žemės sklype, ir už elektros apskaitos prietaisų apsaugą tokiu būdu atsakovas neatsako, kadangi atsakovo elektros skaitiklis yra įrengtas ne trečiųjų asmenų nuosavybės teise priklausančioje žemėje, o valstybinėje žemėje. Teismas atsižvelgė į tai, kad, nagrinėdamas civilinę bylą, trečiųjų asmenų kaltų veiksmų (ar neveikimo) dėl elektros skaitiklio sugadinimo nenustatė. Todėl padarė išvadą, jog dėl padarytos žalos ieškovui yra atsakingas tik atsakovas (CPK 176-179 str.).
Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo sprendimą panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, remdamasis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 93 ir 97.4 punktais, pagrindė atsakovo kaltę ir pareigą atlyginti žalą, tačiau visiškai neanalizavo kitų šio teisės akto normų. Teismas nesilaikė CPK 185 straipsnyje nustatytos pareigos tirti ir įvertinti įrodymus visapusiškai bei objektyviai, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl Taisyklių 62 punkto taikymo, nes atsakovas pateikė oficialius įrodymus, patvirtinančius, jog elektros apskaitos įrenginiai sumontuoti tretiesiems asmenims J. M. ir V. M. priklausančiame žemės sklype. Teismas taip pat klaidingai interpretavo Taisyklių 45.2 punkte nustatytas vartotojo pareigas. Nustatinėdamas, ar vartotojas kaltas dėl susidariusios situacijos, teismas turėjo nustatyti, ar pats vartotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, t.y. ar atsakovas turėjo galimybę nevaržomai prižiūrėti elektros skaitiklio saugumą. 2005 metų rugsėjo-spalio mėnesiais ieškovo darbuotojai atsakovo sodo namui du kartus nutraukė elektros tiekimą ir du kartus jį iš naujo įjungė. Atsakovas tuomet nedalyvavo, kai buvo išjungiama elektra, todėl jis negalėjo žinoti, ar visi ieškovo darbuotojų darbai buvo atlikti kokybiški ir atitiko nustatytus reikalavimus, ar uždėtos plombos atitinka keliamus reikalavimus. Kadangi elektros skaitiklis yra įrengtas ne atsakovui priklausančiame sklype, todėl elektros skaitiklio plombas nuplėšti ir kitus matomus pažeidimus galėjo padaryti bet koks asmuo. Teismas taikė nepagrįstai griežtą rūpestingumo ir atidumo standartą. Teismas turėjo atsakovo elgesį įvertinti nešališkai, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Atsakovas neneigia to fakto, kad jam kaip vartotojui išlieka pareiga rūpintis elektros apskaitos įrengimų saugumu, būti rūpestingu ir atidžiu vartotoju, tačiau, sistemiškai taikant Taisykles, atsakomybė už elektros apskaitos įrenginių priežiūrą ir saugumą tenka ir žemės sklypo, kuriame pastatyti įrenginiai, savininkui. Teismas neatskyrė vartotojo ir savininko, kaip atskirų subjektų, ir atsakovui nepagrįstai priskyrė savininko, o ne vartotojo pareigas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino šalių tarpusavio santykius bei ginčo esmę, tinkamai aiškino atsakovo atsakomybę dėl padarytos žalos ieškovui neapskaitiniu elektros energijos naudojimu, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Vartotojas (atsakovas) turi pareigą inicijuoti rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Šiuo atveju laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta konkliudentiniais veiksmais – atsakovui prijungus prie elektros energijos tiekimo tinklų savo elektros įrenginius ir pradėjus naudoti elektros energiją. Pažeidus Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, elektros energijos vartotojo kaltė preziumuojama. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad atsakovas buvo nesąžiningas, neatidus, neapdairus ir nerūpestingas. Ieškovas byloje įrodė visas sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, o tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus bei atsakovo atsakomybę dėl 2006-06-01 Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte užfiksuotų elektros skaitiklių gaubto falsifikavimo, įvadinės apskaitos spintos plombų nutraukimo bei ieškovo patirtų nuostolių. Atsakovas, būdamas elektros energijos vartotoju, turi kas mėnesį deklaruoti elektros apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau šios savo pareigos nevykdė, nemokėjo kiekvieną mėnesį už sunaudotą energiją, todėl atsakovo elgesys nesuderinamas su rūpestingo, apdairaus ir sąžiningo elektros vartotojo elgesiu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovo atstovas – prašė atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. V. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad esminis teisės aktas, reglamentuojantis šios bylos šalių teisinius santykius, yra LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šių Taisyklių 93 ir 97.4 punktais, konstatavo esant atsakovo kaltę ir pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde įrodinėja teismo netinkamą įrodymų ir atsakovo (vartotojo) atsakomybės įvertinimą, Taisyklių 45.2 punkte nurodytų vartotojo pareigų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Byloje nesant jokių pagrįstų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių trečiųjų asmenų kaltus veiksmus (ar neveikimą) dėl elektros skaitiklio sugadinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog dėl padarytos žalos ieškovui yra atsakingas tik atsakovas. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šių nuostatų laikėsi, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Bylos duomenys tvirtina, kad 2006-06-01, patikrinus elektros energijos apskaitą sodo name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, buvo nustatyta, jog elektros skaitiklio Nr.001504, tipas CA4-U672MD1, gaubto Valstybinės metrologinės patikros plombos yra falsifikuotos, žinybinė tiekimo plomba nutraukta, kas sudarė pagrindą konstatuoti, jog atsakovas tam tikrą laikotarpį naudojosi neapskaitine elektros energija ir tokiais savo neteisėtais bei kaltais veiksmais padarė ieškovui 6690,38 Lt žalą. Vienas iš atsakovo argumentų, dėl ko jis nesutinka su tokiu konstatavimu, yra tai, kad elektros apskaitos skaitiklis yra įrengtas ne atsakovo, bet kitų (trečiųjų) asmenų žemės sklype ir už elektros apskaitos prietaiso apsaugą tokiu būdu atsakovas negali atsakyti. Tačiau Taisyklių 62 punktas numato, jog už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai. Tų pačių Taisyklių 26 punktas įpareigoja vartotoją, prieš pradedant vartoti elektros energiją, sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovas rašytinės sutarties nebuvo sudaręs, tačiau, prisijungus prie elektros energijos tiekimo tinklų ir pradėjus vartoti elektros energiją, laikytina, kad tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str. 1 d.). Dėl to atsakovo atžvilgiu pagrįstai taikytos Taisyklių nuostatos ir jis atsako už elektros apskaitos prietaiso plombų saugumą (Taisyklių 45.11 ir 62 p.).
Pažymėtina, kad dėl Taisyklių pažeidimo elektros energijos vartotojo kaltė yra preziumuojama, t.y. įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros vartotojo kaltės, tenka elektros vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1296/2000; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-241/2005 ir kt.). Sprendžiant, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas, būtina vertinti jo elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartu. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo elgesys atitiko apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartą, tačiau šių aplinkybių nepagrindė įrodymais (CPK 178 str.), o bylos duomenys tvirtina priešingai, o būtent: kad atsakovas ne kiekvieną mėnesį deklaravo elektros apskaitos skaitiklio duomenis ir ne kiekvieną mėnesį mokėjo už suvartotą elektros energiją (atsakovo paaiškinimai, vartotojo kontrolės laikotarpių ir šaknelių duomenys). Vadinasi, atsakovas tokiu būdu neapdairiai ir nerūpestingai atliko savo pareigas, nes neturėjo galimybės savalaikiai pastebėti bet kokius elektros apskaitos prietaiso pažeidimus ir apie tai nedelsiant informuoti elektros energijos tiekėją (ieškovą).
Atsakovo teiginys, kad elektros energijos skaitiklis yra įrengtas ne jo žemės sklype ir jis neturi galimybės iš savo sklypo jo matyti, todėl neprivalo vykdyti nustatytos pareigos – užtikrinti jo objektui priskirto apskaitos prietaiso bei jo plombų saugumą, yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad minimas elektros prietaisas yra įrengtas ne trečiųjų asmenų žemėje, o valstybinėje žemėje – ant tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribos (trečiųjų asmenų V.ir J. M. paaiškinimai ir liudytojų (ieškovo darbuotojų) parodymai, sklypų planai ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys), t.y. atsakovui gerai prieinamoje vietoje (atsakovas ilgą laiką naudojasi šiuo elektros apskaitos prietaisu, pagal jį moka, nors ir nereguliariai, už suvartotą elektros energiją, jokių pretenzijų ieškovui dėl elektros prietaiso buvimo vietos nereiškė). Be to atsakovo objektui priskirtas elektros energijos skaitiklis yra rakinamoje spintoje, todėl bet kas, išskyrus atsakovą, prie skaitiklio prieiti neturi galimybės. Pažymėtina, jog netgi, jei ir sutikti su apeliantu, kad ginčo elektros apskaitos skaitiklis yra įrengtas ant stulpo, esančio trečiųjų asmenų žemės sklype, tai nepašalina atsakovo atsakomybės dėl jo saugumo užtikrinimo, kadangi byloje nustatyta ir atsakovas neneigia, jog ginčo elektros skaitiklis Nr.001504, tipas CA4-U672MD1, kuriame konstatuotas pažeidimas, yra prisikirtas atsakovui priklausančiam objektui - sodo namui, esančiam sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir atsakovas yra elektros energijos vartotojas, apskaitantis suvartotą elektros energiją pagal šį prietaisą. Atsakovas taip pat neįrodinėjo ir neįrodė, kad įvadinės apskaitos spintos plombų nutraukimu ar elektros energijos skaitiklio gaubto plombų falsifikavimu bei intervencija į skaitiklio vidų būtų į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti asmenys (CPK 178 str.). Apelianto teiginiai, kad jis neturi pakankamos laisvės prieiti prie elektros apskaitos prietaiso, įrengto kito asmens žemėje, arba, kad konstatuotus elektros skaitiklio pažeidimus galėjo padaryti bet koks asmuo, taip pat nėra pagrįsti įrodymais. Iki konstatuoto pažeidimo atsakovas nė karto nesikreipė į ieškovą, kad jam yra trukdoma tinkamai rūpintis priskirtu apskaitos prietaisu (tretieji asmenys tokį teiginį paneigė) ar kad jis negali užtikrinti šio apskaitos prietaiso apsaugos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus (Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės išvadas, liudytojų parodymus ir kt.) bei atsakovo atsakomybę ar ieškovo patirtą žalą.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo valstybei priteistina 14,20 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14 (keturiolika) litų 20 centų pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).