Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-10-27 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-12922 (1.1.47-T1) panaikinimo:

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas S. T. skundas, kuriame nurodytais motyvais ir argumentais prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-10-27 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir nutraukti jai iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismo posėdžio metu S. T. nurodė, kad nėra jos gyvenamojoje vietoje laikomo šuns savininkė. Gyvendama (duomenys neskelbtini), ji prižiūri anūkei, B. R. priklausantį šunį. Šiuo metu anūkė gyvena Anglijoje. Pareiškėja nurodė, kad jos prižiūrimas šuo niekam netrukdo, tačiau kaimynas K. B., iš tam tikro suinteresuotumo atsisako jų šeimai duoti raštišką sutikimą laikyti šunį. Pareiškėja prašė panaikinti jos atžvilgiu priimtą nutarimą ir nutraukti iškeltą bylą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2011-10-14 S. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda – 400 litų bauda, pagal LR ATPK 110 str. 4 d., už tai, jog ji savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Įstatymo 5 str. 4 p. reikalavimus, t. y. už tai, kad gyvendama (duomenys neskelbtini), laiko, prižiūri ir augina, jos anūkei – B. R. (kuri apie metus laiko yra išvykusi į Angliją), priklausantį vokiečių aviganio veislės šunį, neturėdama vieno iš valdos ir namo bendrasavininko – K. B. raštiško sutikimo.

Teismui adresuotame skunde S. T. nurodė, kad nėra šuns savininkė, todėl negali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 4 d. subjektas, o jai iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostata privalo būti nutraukta. Tačiau teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 str. 14 p. nurodyta, kad gyvūno savininkas yra kiekvienas sulaukęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Akivaizdu, kad S. T. atitinka įstatymo nustatytą amžiaus cenzą, o tai, kad anūkei išvykus į Angliją ji prižiūri, t. y. laikinai augina jos šunį, neneigė ir pati pareiškėja bei jos iniciatyva į teismo posėdį iškviesti liudytojai. Tokiu būdu S. T. yra administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 110 str. 4 d. subjektas ir gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Teismas plačiau neanalizuoja pareiškėjos iniciatyva į teismo posėdį iškviestų ir apklaustų liudytojų parodymų, nes jie daugiau sietini su šuns charakterizavimu, o tai neturi įtakos skundo nagrinėjimui.

Teismui pateiktame skunde S. T. nurodė, kad jos bei namo bendrasavininko - K. B. naudojamos patalpos ir žemės valdos yra atskirtos ir izoliuotos, todėl jos prižiūrimas šuo negali į jas pateikti ir trukdyti K. B.. Nekilnojamo turto registre namo, esančio Savanorių pr. 244, Vilnius, savininkais yra įregistruoti trys asmenys, tačiau faktiškai kiekvienas iš savininkų naudojasi savo dalimi (tiek namo, tiek žemės valda), kaip atskiru, atskirtu nuo kitų savininkų turto vienetu, nėra bendro naudojimo patalpų, todėl jos nuomone namas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas namu, kuriame gyvena kelios šeimos ir kurios privalo duoti raštišką sutikimą laikyti šunį. Namo bendrasavininkas K. B. į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsikėlė tuo metu, kai B. R. jau buvo įsigijusi šunį. Tarp K. B. ir S. T. yra kilęs konfliktas dėl ūkinio pastato, todėl K. B., nesuteikdamas rašytinio sutikimo, kad būtų laikomas šuo, savo elgesiu bando įtakoti S. T. veiksmus ginče dėl ūkinio pastato.

Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4 str. 4 p. nurodyta, kad laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėja, be jos gyvena kiti bendrasavininkai tarp kurių yra ir K. B.. S. T. pripažino, kad minėtas asmuo neduota raštiško leidimo laikyti šunį, tačiau teismas mano, kad toks K. B. elgesys neturi reikšmės nagrinėjant skundą. Kita vertus S. T. ar jos anūkė, šuns laikymo klausimą gali bandyti spręsti vadovaujantis LR CK ir LR CPK nuostatomis.

Byloje yra duomenys, kad 2011-09-02 S. T. už administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 110 str. 1 d. buvo paskirtas įspėjimas, todėl 2010-10-27 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimu, jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 110 str. 4 d. ir jai paskirta minimali pinigine bauda.

Teismo nuomone, organas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagrįstai konstatavo S. T. kaltus veiksmus bei paskyrė nuobaudą (jos dydį) proporcingą padarytam administracinio teisės pažeidimo veikai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-10-27 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti ar panaikinti nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-10-27 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-12922-(1.1.47-T1) palikti nepakeistą ir S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.