- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- PK-211-923/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- T. R.
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas, Artūras Andriukaitis
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Aurelijai Genienei, Eglei Stanevičienei, dalyvaujant nukentėjusiajam T. R., jo atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, kaltinamajai D. B., jos gynėjui advokato padėjėjui Artūrui Andriukaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti Norvegijoje (duomenys neskelbtini)dėstytoja, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. 2012-01-28, apie 16.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini)kieme, tyčia sugadino svetimą turtą – koja sulaužė tris automobilio parkavimo vietą žyminčius apsauginius rakinamus stulpelius, tuo nukentėjusiajam T. R. padarydama 810 litų žalą.
Kaltinamoji D. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-01-28 vakare laukė atvykstant svečių, apie 16.30 val. su vyru grįžo apsipirkę. Dėl tos priežasties, kad užrakintose parkavimo vietose nuo rudens jokie automobiliai nebuvo statomi, be to, dėl tų stulpelių buvo apgadinti jos draugų automobiliai, nes jų tamsoje tiesiog nesimato, ji koja nulenkė tris stulpelius. Jėgos nenaudojo, nes jie buvo palinkę, spyrė rankose laikydama tortą. Nulenkdama stulpelius, nežinojo kam jie priklauso, manė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Paskambinus T. R., prisipažino, kad stulpelius nulenkė ji.
Nukentėjusysis T. R. parodė, kad 2012-01-28 vakare pastebėjo, jog sugadinti trys automobilio parkavimo vietą žymintys apsauginiai rakinami stulpeliai, kurių bendra vertė 810 litų (kiekvieno vertė – 270 litų). Trys automobilių parkavimo vietos priklauso jam, ką patvirtina 2011-10-28 perdavimo-priėmimo aktas. Pastebėjęs sugadintą turtą, iš karto nuėjo pas namo pirmininką, pas kurį yra kiemo vaizdo įrašas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pamatė, kad stulpeliai sugadinti maždaug prieš dvi valandas, matyti, koks automobilis atvažiavo ir kas iš jo išlipa. Pirmininkas pasakė, kad tai (duomenys neskelbtini)buto gyventojai. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kreipėsi į policiją. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad stulpelius sugadino D. B..
2011-10-28 Automobilių parkavimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad RUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perduoda pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)T. R. automobilio parkavimo vietas Nr. (duomenys neskelbtini), prie akto pridėtos parkavimo vietų fotonuotraukos (b.l. 6-9).
2012-12-14 komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad vieno naujo parkavimo vietos užrakto kaina 270 litų su PVM, bendra trijų parkavimo vietų užraktų kaina 810 litų su PVM. Vieno parkavimo užrakto pakeitimo kaina 27 litai su PVM, bendra trijų parkavimo vietų užraktų pakeitimo kaina 81 litas su PVM. Bendra vieno parkavimo vietos užrakto su pakeitimu kaina 297 litai su PVM, bendra trijų parkavimo vietų užraktų ir jų pakeitimo kaina 891 litas su PVM (b.l. 123).
Šalies argumentai
D. B. 2012-05-30 prašyme nurodyta, kad dėl sniego ir ledo turėjau net keletą kartų kuoliukus paspirti, kad netrukdytų ne tik mums, bet ir kitiems vairuotojams išvažiuoti iš kiemo (b.l. 18-22).
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 23-1-00107-12 esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip D. B., išlipusi iš automobilio, koja po kelis kartus spiria į pastatytus parkavimo vietų stulpelius (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. Nr. 23-1-00107-12 lapas Nr. 38).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D. B. tyčia koja spardė ir tokiu būdu sugadino bendros 810 litų vertės tris automobilio parkavimo vietą žyminčius apsauginius rakinamus stulpelius, priklausančius T. R.. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo T. R. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, be to, jo parodymus patvirtina ir filmuota vaizdo medžiaga, kurią peržiūrėjus teisiamajame posėdyje, D. B. patvirtino jame atpažinusi save, koja spardančią apsauginius rakinamus stulpelius. Pasžymėtina, kad vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamoji į stulpelius spiria ne po vieną, o po kelis kartus, kas parodo, jog ji turėjo tikslą stulpelius nulenkti ir sugadinti, jog jie neblokuotų įvažiavimo į automobilio parkavimo vietą. Tarp D. B. spyrių koja ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, būtent dėl jos neteisėtų veiksmų buvo sugadintas T. R. turtas. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes spardydama automobilio parkavimo vietą žyminčius apsauginius rakinamus stulpelius, ji suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad tie padariniai kiltų.
Tokie D. B. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d., ji pripažintina kalta ir baustina.
Kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant D. B. asmenybę, pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą (b.l. 61), administracine tvarka nebausta (b.l. 90), dirba.
LR BK 187 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi LR BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. yra dirbantis asmuo, netikslinga jai skirti viešųjų darbų bausmę. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus LR BK 187 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Nukentėjusysis T. R. pareiškė civilinį ieškinį 891 litų turtinei ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti (b.l. 3-5). Įvertinus tai, kad T. R. žalą patyrė dėl nusikalstamų D. B. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (LR BPK 109 str.).
Kaltinamajai sugadinus tris automobilio parkavimo vietą žyminčius apsauginius rakinamus stulpelius, kurių bendra vertė 810 litų, nukentėjusysis patyrė 891 lito turtinę žalą, kadangi jie tapo nebetinkami naudoti pagal paskirtį ir juos reikia pakeisti naujais stulpeliais. Turtinę žalą nukentėjusysis grindžia į bylą pateikdamas 2012-12-14 komercinį pasiūlymą (b.l. 123). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos nukentėjusiajam atsiranda dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir kad išlaidos pagrįstos, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusysis parodė, kad dėl sugadinto turto jo mama buvo kviečiama apklausai į policiją tuo metu, kai sirgo, kas atsiliepė jo sveikatai. Ir jis pats turėjo važinėtis pas tyrėjus, rinkti dokumentus, iki šiol negali naudotis savo automobilio parkavimo aikštelėmis ir turi mokėti pinigus už kitą aikštelę. Teismui nekyla abejonių, jog dėl D. B. sugadintų parkavimo vietą žyminčių apsauginių rakinamų stulpelių nukentėjusysis negali pagal paskirtį naudotis savo turtu, kas sukelia jam nepatogumų, taip pat jis gaišo savo laiką vykdamas į ikiteisminio tyrimo instituciją. Tačiau nukentėjusiojo mamos sveikatos būklė dėl apklausos policijoje, šiuo atveju neįpareigoja teismo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo T. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusysis prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagrindžiantį, jog atstovavimo išlaidas sudaro 2500 litų (b.l. 31). Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertinant dokumento surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios (LR BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d., ir paskirti jai 10 MGL (1300 litų) dydžio baudą.
Kardomosios priemonės D. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
T. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš D. B. priteisti 891 litą turtinei ir 200 litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš D. B. išieškoti 2500 litų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 23-1-00107-12, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.