Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-241-750/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-30
Bylos Nr.
1-241-750/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06820-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Kaltinamasis
J. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-241-750/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06820-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 30 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė,sekretoriaujant Eglei Šeputienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Mauriui,kaltinamajam J. L., jo gynėjai advokatei Irmai Grikšelienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis K. T. įmonėje vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra 2018-02-09 apie 15 val. 43 min. Šilutės mieste, Klaipėdos gatvėje, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,68 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis J. L. visiškai prisipažino kaltu ir paaiškino, kad 2018-02-09 apie 16 val. jis, išgėręs alaus, vairuodamas automobilį „Chrysler Voyager“ važiavo į namus. Šilutės mieste, Klaipėdos gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai alkotesteriu nustatė girtumą bei ligoninėje iš jo buvo paimtas kraujas girtumui nustatyti. Automobilį nuvežė į saugojimo aikštelę. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad Šilutės m., Klaipėdos g. šalikelėje stovi automobilis „Chrysler Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-15).

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tyrėja R. M. 2018-02-09 raštu nurodė UAB „Sauliaus transporto sistemos“ paimti iš Klaipėdos g., Šilutėje ir priverstinai nuvežti transporto priemonę „Chrysler Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. L., saugojimui į minėtą bendrovę (b.l. 22).

Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. 987156 matyti, kad automobilio „Chrysler Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėjus įvykio dienos skaitmeninėje laikmenoje esančio vaizdo įrašo pirmąjį failą, darytą tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi nustatyta, kad šiame įraše užfiksuota kaip pareigūnas prieina prie sustojusio automobilio „Crysler Voyager“ ir tikrina dokumentus. Be to antrame faile užfiksuota, kad iš minėto automobilio vairuotojo vietos išlipa J. L. ( b.l. 35-36).

Iš alkoholio matuoklio šaknelės matyti, kad J. L. 2018-02-09 16 val. 00 min. nustatytas 1,160 promilių girtumas ( b.l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1546/2018 (01) konstatuota, kad J. L., gim. (duomenys neskelbtini) kraujyje paimtame 2018-02-09 16 val. 10 min. nustatyta mažiausia koncentracija 1,68 promilės etilo alkoholio (b.l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. L. savo kaltės neneigia, o ir ištirti bei įvertinti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina įvykio aplinkybes ir jo kaltę. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 281 str. 7 d., nes jis vairavo kelių transporto priemonę, t.y. automobilį „Chrysler Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Minėto kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo

Teisminio nagrinėjimo metu gautas A. Z. prašymas (b.l. 146) atleisti kaltinamąjį J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Minėtas asmuo sutinka būti minėto kaltinamojo laiduotoju. Jis prašyme bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad J. L. yra jo geras draugas. Susitinka jie dažnai, bendrauja šeimomis. Jis yra neteistas, du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba UAB “Palink”.

Iš UAB “P.” pateiktos charakteristikos (b.l. 149) matyti, kad A. Z. nuo 2004-07-12 dirba minėtoje bendrovėje, nuo 2006-09-01 parduotuvės vadovu. Jis pasižymi kaip pareigingas, sugebantis daryti teigiamą įtaką darbuotojams, gerbiamas, gerai atliekantis savo pareigas darbuotojas. Visuomet laiku ir tiksliai įvykdo jam skirtas darbo užduotis. Kolegos jį apibūdina kaip draugišką ir nekofliktišką darbuotoją. Per visą darbo bendrovėje laikotarpį A. Z. nebuvo taikoma atsakomybė dėl darbo pareigų pažeidimo. A. Z. neteistas ( b.l. 148), baustas administracine tvarka tris kartus (b.l. 151-153) ( pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 45 str. 1d. ( už visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimą), pagal ANK 417 str. 2d. (už sustojimą ir stovėjimą ant pėsčiųjų perėjos), pagal ANK 415 str. 2 d. (už neatlikimą tranpsorto priemonės valstybinės techninės apžiūros).

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad laiduotojas A. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo. Minėtas asmuo dažnai bendraudamas su kaltinamuoju gali daryti teigiamą įtaką jam. Nustatyta, kad minėtas kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 142⁵ str.3d., 124 str.3d., (b.l.69-73), kurie nelaikytini labai pavojingais. Minėtas kaltinamasis šiuo metu dirba, darbdavio K. T. įmonės vadovo charakterizuojamas kaip geras darbuotojas, vertinamas įmonėje, atliekantis visas paskirtas užduotis laiku, operatyviai ir organizuotai priimantis sprendimus, susijusius su atliekamomis pareigybėmis.Tvarkingas, puikiai atliekantis darbą, organizuotas, darbštus ( b.l. 159). J. L. augina nepilnamečius vaikus, t.y. V. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 157,158). Minėtas kaltinamasis būsto pirkimui turi paėmęs kreditą iš AB SEB Vilniaus banko, kurio grąžinimo terminas -2047-05-03 (b.l. 163-164). J. L. visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad minėtas kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojo A. Z. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems (1) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamasis J. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas vidutinis girtumo (1,68 promilės) laipsnis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtinos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 6 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant vienerių (1) metų šešerių (6) mėnesių terminą ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį skirtina minimali BK 71 straipsnyje nurodyta 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoka į minėtą fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2008-09-17 ir 2009-04-10 nutarimus).

Kasacinio teismo praktikoje dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-16 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018) akcentuojama tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 7 punktą).

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad J. L. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nuosirdžiai gailėjosi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisinę prigimtį ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) paskirtį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju minėta baudžiamojo poveikio priemonė, kaip neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, netaikytina. Esant tokioms aplinkybėms Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-02-12 nutarimu (b.l. 24-25) taikytas laikinas J. L. nuosavybės teisių į automobilį “Chrysler Voyager” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl proceso išlaidų

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tyrėja priėmė 2018-02-28 nutarimą (b.l. 47) pripažinti proceso išlaidomis, išlaidas susijusias už automobilio nuvežimu (60 Eur) ir saugojimą (nuo 2018-02-09 po 6 Eur už parą iki bus priimtas sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje) bei išlaidas už kraujo paėmimą (8,59 Eur) ir pristatymą į toksikologijos laboratoriją.

Atmestinas prokuroro prašymas priteisti išlaidas, kurias sudaro 8,59 Eur dėl J. L. kraujo paėmimo ir jo pristatymo į toksikologijos laboratoriją. Minėtas išlaidas nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo J. L., kadangi jos susijusios su nusikaltimo įrodinėjimu, kurias finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto.

Nustatyta, kad automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas remiantis įvykio apžiūros protokolu (b.l. 7). Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tyrėja R. M. 2018-02-09 raštu nurodė UAB „Sauliaus transporto sistemos“ paimti iš Klaipėdos g. Šilutėje ir priverstinai nuvežti transporto priemonę „Chrysler Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui į minėtą bendrovę (b.l. 22).

Kaip matyti, iš byloje esančios 2017-05-22 sutarties Nr. 85-ST2-64 (b.l. 48-54) tarp policijos komisariato (pasaugos davėjo) ir automobilių saugojimą teikiančios įmonės (saugotojo), susitarta, kad pasaugos davėjas už suteiktas paslaugas atsiskaito per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo ir šalys susitarė, kad kartu bus pateikiami suteiktų paslaugų atlikimo aktas. Nei toks suteiktų paslaugų aktas, nei sąskaita- faktūra, pagrindžiantys buvusias išlaidas, byloje nepateikti, tai yra prašomos priteisti turėtos išlaidos nepagrįstos dokumentais, o pridėta sutartis nėra pakankamas pagrindas jas priteisti. Apibendrinant išdėstytus motyvus, nesant procesinio sprendimo dėl automobilio paėmimo šioje byloje, dokumentų dėl išlaidų skaičiavimą, įrodymų apie patirtas arba būtinai atsirasiančias išlaidas nėra pagrindo priteisti prašomas išlaidas už automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą.

Kaltinamajam J. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00350059) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos. Minėtas vairuotojo pažymėjimas saugojamas baudžiamojoje byloje nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendė:

J. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu jį perduoti laiduotojo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių (1) metų laidavimo laikotarpiui ir baudžiamąją bylą J. L. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. Z., kad laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę-draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius).

Paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-02-12 nutarimu paskirtą laikiną J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į automobilį “Chrysler Voyager” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus J. L. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento ( J. L. vairuotojo pažymėjimo Nr. 00350059) paėmimą panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus minėtam asmeniui išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00350059 perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė