Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiųjų B. J. ir L. J. atstovo advokato Daliaus Poviliaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutarties išteisintųjų J. M. ir A. M. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė teismų praktikos ir nepagristai nenuteisė J. M. ir A. M. už labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą. Byloje yra įrodymai, kad J. M. intensyviai, su A. M. pagalba, ieškojo kuo jaunesnių, tame tarpe nepilnamečių, merginų\mergaičių seksualiniams santykiams, siūlydamas piniginį atlygį ne tik merginoms\mergaitėms, bet ir jas surandančiai A. M.. A. M. ieškodama jaunų merginų dar papildomai kreipėsi į A. M., bei nukentėjusiąją B. J., kad gal ir jos gali atvesti draugių, kurios teiktų už atlygį seksualines paslaugas, o jos už draugių atvedimą gautų pinigų. J. M. bendraudamas su E. Š. ir V. J. el. ryšio priemonėmis prašė surasti jaunų merginų, už kurių suradimą joms bus atlyginta. Bylos medžiaga patvirtina, kad pasiūlymas nepilnametei B. J. dėl seksualinių paslaugų buvo pateiktas, todėl konstatuotina, kad buvo padarytas nusikaltimas numatytas BK 157 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, jog pasiūlymai L. J. ir E. Š. buvo per mažo intensyvumo, vienkartiniai ir neturintys tikslo palenkti jų valios, ignoravo bylos medžiagą prieštaraujančią šiai išvadai. E. Š. verbavimas buvo pakankamai intensyvus ir truko mėnesį. Dažnai ir sistemingai siūlydamas „geras“, „dideles“ pinigų sumas, daug pinigų ar/ir nuolatinį „rėmimą“ J. M. taip veikė siekdamas palaužti nukentėjusios valią, ypač žinodamas iš A. M., jog jos „pasiūlytos“ merginos yra iš globos įstaigos arba globėjų auklėtinės, socialiai prastai adaptuotos, jaunos, be patirties, neturinčios pakankamų finansinių išteklių. Šios aplinkybės paneigia teismų išvadas, jog E. Š. verbavimas buvo itin neintensyvus, nesiekiantis palenkti jos valios. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. M. ir J. M. verbavo L. J. ir E. Š. siekdami palenkti jų valią, kad jos būtų seksualiai išnaudojamos ir tenkintų J. M. poreikius.