Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1044-560/2008 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui V. P. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius garbę ir orumą, taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka;teismas klaidingai nusprendė, kad pareiškus reikalavimą fiziniam asmeniui paneigti paskelbtus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, turi būti taikoma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka; teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas jau buvo išsakęs savo poziciją dėl prašomų paneigti duomenų.

Atsiliepimas į minėtą atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Tei­sė kreip­tis į teis­mą teis­mi­nės gy­ny­bos tu­ri bū­ti re­a­li­zuo­ja­ma įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka (Kon­sti­tu­ci­jos 30 straips­nio 1 da­lis, CPK 5 straips­nio 1 da­lis). Pro­ce­si­nė sub­jek­ti­nė tei­sė kreip­tis į teis­mą pri­klau­so nuo tam tik­rų įsta­ty­me nu­ma­ty­tų pro­ce­si­nio po­bū­džio ap­lin­ky­bių, ku­rios pa­gal jų ne­si­lai­ky­mo pro­ce­si­nes tei­si­nes pa­sek­mes skirs­to­mos į dvi gru­pes – tei­sės kreip­tis į teis­mą prielaidas ir tin­ka­mo šios tei­sės re­a­li­za­vi­mo są­ly­gas. Tei­sės kreip­tis į teis­mą prie­lai­dų bei tin­ka­mo re­a­li­za­vi­mo są­ly­gų bu­vi­mą ar ne­bu­vi­mą teis­mas pri­va­lo aiš­kin­tis ex of­fi­cio ieš­ki­nio pri­ėmi­mo me­tu. Tai­gi, kai as­muo krei­pia­si į teis­mą, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ne tik tai, ar ieš­ki­nys ati­tin­ka pro­ce­si­niams do­ku­men­tams ke­lia­mus for­mos ir tu­ri­nio rei­ka­la­vi­mus, bet ir pri­va­lo nu­sta­ty­ti, ar ieš­ki­nį paduodantis as­muo tu­ri tei­sę kreip­tis į teis­mą teis­mi­nės gy­ny­bos. By­los iš­kė­li­mo sta­di­jo­je teis­mas, spręs­da­mas ieš­ki­nio pri­ėmi­mo klau­si­mą, įver­ti­nęs tei­sės kreip­tis į teis­mą prie­lai­das ir są­ly­gas, ga­li pri­im­ti tre­jo­po po­bū­džio pro­ce­si­nius spren­di­mus: ieš­ki­nį pri­im­ti, jį at­si­sa­ky­ti pri­im­ti vie­nu iš CPK 137 straips­ny­je nu­ro­dy­tų pa­grin­dų ar­ba nu­sta­ty­ti ter­mi­ną ieš­ki­nio trū­ku­mams ša­lin­ti (CPK 138 straips­nis). Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi nusprendė, jog minėtas ieškinys negalėjo būti priimtas tuo pagrindu, kad ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, jog ieškovas prieš kreipdamasis į teismą nepasinaudojo replikos teise, numatyta CK 2.24 straipsnio antrojoje dalyje, t. y. nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Tačiau apygardos teismas klaidingai aiškino ir taikė teises normas, reglamentuojančias ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką, taikomą šios kategorijos bylose, t. y. asmens garbės ir orumo gynimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius garbę ir orumą, nėra taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas, asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Be to, nurodė, jog kiekvienas iš šių gynimo būdų gali būti savarankiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos“, Nr. 3K-3-488/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, Nr. 3K-3-569/2006). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sistemine CK 2.24 straipsnio antrosios dalies bei šio straipsnio penktosios dalies nuostatų, kuriose teisė į žalos, padarytos paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius garbę ir orumą, atlyginimą nesiejama su neteismine ginčo sprendimo tvarka, analize sprendžia, kad reikalavimui atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą, padarytą dėl minėtų aplinkybių, nėra taikoma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius garbę ir orumą, atlyginimo, ieškovo nepasinaudojimas replikos teise nėra CK 2.24 straipsnio penktosios dalies pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. J., E. J., Nr. 3K-3-507/2006). Dėl nurodytų argumentų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos jurisprudencijos šiuo klausimu, taigi nepagrįstai paliko nenagrinėtą minėtą klausimą.

Atskirojo skundo argumentas, kad pareiškus reikalavimą dėl paskleistų duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą, paneigimo ne visuomenės informavimo priemonei, o tiesiogiai tokių duomenų autoriui, t. y. fiziniam asmeniui, išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka netaikoma, yra pagrįstas. Sistemiškai aiškinant CK 2.24 straipsnio antrosios dalies bei Visuomenės informavimo įstatymo (1996 m. liepos 2 d. Nr. 1418) 45 straipsnio (ginčo veiksmų atlikimo metu galiojo 2000 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. IX-39 redakcija) nuostatas, spręstina, kad pareiga paneigti paskelbtus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius garbę ir orumą, tenka visuomenės informavimo priemonei, atsakingai už tokių duomenų paskelbimą. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodęs, kad kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui dėl žinių paneigimo, atsakovas visada yra visuomenės informavimo priemonė, nes būtent ji kontroliuoja informacijos šaltinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. J., E. J., Nr. 3K-3-507/2006). Minėto įstatymo 45 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai privalo paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pakenkė teisėtiems juridinio asmens interesams, ypač jo reputacijai. To paties įstatymo 2 straipsnio 35 punktas numato, kad leidykla priskiriama viešosios informacijos rengėjo kategorijai. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovas turėtų būti leidykla UAB „Politika“. Tačiau tarp minėtos leidyklos ir atsakovo V. P. 2003 m. kovo 5 d. buvo sudaryta sutartis. Įvertinus minėtos sutarties sąlygas (2.1-2.2.4 p.) bei jos pagrindu išleistos knygos ketvirtojo puslapio duomenis apie autoriaus atsakomybę už knygoje išdėstytų faktų tikrumą, spręstina, kad aplinkybė dėl atsakovo prisiimtos atsakomybės už minėtoje knygoje paskelbtus duomenis neprieštarauja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 40, 41, 43-47 straipsnių nuostatoms, reglamentuojančioms leidybos sutarties šalių teises ir pareigas (sutarties sudarymo metu galiojusio 2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija). Taigi atsakovas galėjo prisiimti tokią atsakomybę. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas ne visuomenės informavimo priemonei – leidyklai UAB „Politika“, bet atsakovui V. P., t. y. duomenų autoriui (pirminiam informacijos šaltiniui). Tokiu atveju, kai visuomenės informavimo priemonė nėra duomenų paskleidėja, o tik duomenų paskleidimo priemonė ir jai nereiškiamas reikalavimas dėl duomenų paneigimo per visuomenės informavimo priemones, o reiškiamas reikalavimas tik pirminiam informacijos šaltiniui (duomenų autoriui) atlyginti neturtinę žalą bei paneigti paskelbtus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, tai ieškovo nepasinaudojimas replikos teise nėra CK 2.24 straipsnio antrosios dalies nuostatų pažeidimas. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas privalėjo pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos (Nr. 01-2-031-03) nagrinėjimo metu išsakytą atsakovo poziciją dėl paskelbtų duomenų (baudžiamoji byla Nr. 01-2-031-03; 1 t. b. l. 236-239), šioje civilinėje byloje išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos taikymas apskritai neatitiktų šios tvarkos paskirties. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ex officio aiškinasi tei­sės kreip­tis į teis­mą prie­lai­dų bei tin­ka­mo realiza­vi­mo sąly­gų bu­vi­mą ar ne­bu­vi­mą, taigi savo iniciatyva nustato tam būtinas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. J. D., Nr. 3K-3-369/2007). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs palikti ieškinį nenagrinėtą, privalėjo atsižvelgti ir į šioje civilinėje byloje pateiktą atsakovo atsiliepimą į ieškinį bei jo teismo posėdžio metu išsakytą prieštaravimą dėl ieškinio reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. S. v. „Alio, Raseiniai“, V. S. (Nr. 2-755/2007), yra išaiškinęs, kad ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos paskirtis yra nustatyti, ar atsakovas pripažįsta, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ar jis savanoriškai imsis priemonių adekvačiu žinių paskleidimo būdu jas paneigti. Nagrinėjamoje civilinėje byloje bei minėtoje baudžiamojoje byloje atsakovas nurodė, kad nepripažįsta, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad aplinkybė, jog ieškovas nepasinaudojo replikos teise, turėtų būti pripažinta formalaus pobūdžio, neturinti esmines reikšmės nepagrįstai apygardos teismo nutrauktam teisminio proceso teisėtumui.

Vadovaudamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, šioje civilinėje byloje ex of­fi­cio aiškindamasis tei­sės kreip­tis į teis­mą prie­lai­dų bei tin­ka­mo re­a­li­za­vi­mo są­ly­gų bu­vi­mą ar ne­bu­vi­mą, neįvertino visų būtinų duomenų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti bylą tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš esmės.