Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2; 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.6.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.1.4.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.10.1.; 2.3.1.3

2019 m. birželio 26 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 2016-02-02 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos) - laisvės apribojimu 1 m. 2 mėn., 2016-05-19 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms; 2017-07-04 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 8mėn.; 2017-07-26 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - subendrinta bausmė - areštas 70 parų; 2017-08-28 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 7 mėn.; 2017-10-17 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - subendrinta bausmė - 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2018-07-19 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 2 m. (išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį); 2019-02-04 paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pataisos namų - Amnestijos komisijos sprendimu atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2019 m. vasario 26 d., po 18.30 val., motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, konflikto metu tyčia abiem rankomis stūmė atsistojusį nuo kėdės tėvą V. J., dėl ko jis griūdamas atsitrenkė į palangę, taip padarydamas kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį kairio skruosto srities odos nubrozdinimu, kraujosruva, kairio skruosto lūžiu, tokiais savo veiksmais nesunkiai sužalojo artimo giminaičio – nukentėjusiojo V. J. sveikatą.

Kaltinamasis J. J. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena dėdės bute. Tą vakarą išgirdo, kad tarp motinos ir tėvo vyksta konfliktas. Užėjo pažiūrėti ir išsiaiškinti kas vyksta. Kai tėvas pamatė, kad jis užėjo, atsistojo nuo kėdės, norėdamas eiti link jo, tada jį rankomis atstūmė. Tėvas griuvo, galva atsitrenkdamas į palangę. Jokio smūgio jam nesudavė. Paskui išėjo į lauką, tėvas iš paskos. Kieme susitaikė. Išėjo pas draugus. Paskui sužinojo, kad tėvą išvežė greitoji, o jo ieško policija. Ryte nuėjo į komisariatą rašyti paaiškinimą. Jam atrodė, kad tėvą atstūmė nuo savęs nestipriai. Nesitikėjo, kad jam lūžo skruostikaulis. Tėvas buvo girtas, o jis blaivus. Pilnai pripažino savo kaltę. Su tėčiu susitaikė, geri santykiai, dirba kartu, pretenzijų jis neturi, bendrauja. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

Iš 2019-02-26 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2019-02-26, apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), būnant namuose, virtuvėje sūnus J. J. kelis kartus iš kumščio trenkė į veidą tėvui V. J. (nustatytas 2.10 promilių girtumas), taip sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio J. J. pasišalino, nesurastas (b. l. 1-2).

Iš nukentėjusiojo V. J. 2019-02-28 ir 2019-04-08 papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d. apie 18.30 val., neblaivus rūkė A. M. virtuvėje (duomenys neskelbtini). Atėjęs sūnus J. J. jo kažko prašė. Dėl girtumo jis nepamena, kodėl tarp jų kilo konfliktas. Pamena, kad jį atsistojusį Justas stūmė ir dėl to jis griuvo , atsitrenkė į palangę ko pasėkoje susižalojo. Ligoninėje jam buvo nustatytas skruostikaulio lūžis. Jis su J. J. susitaikė, pretenzijų jam neturi (b. l. 22-23, 26-27).

Iš 2019-04-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis V. J. patvirtino savo duotus parodymus, parodė kaip jam stovint priešais sūnų J. J., pastarasis rankomis jį stūmė į krūtinę ir parodė vietą, kur jis pastumtas griuvo, atsitrenkdamas galva į plastikinę palangę, ko pasėkoje jam buvo padarytas kairės pusės veido nubrozdinimas bei lūžo skruostikaulis (b. l. 28-36).

Iš 2019-04-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad įtariamasis J. J. patvirtino savo duotus parodymus (b. l. 73-80).

Iš 2019-03-01 liudytojos A. M. apklausos protokolo nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d., apie 19 val., pas ją atėjo tame pačiame daugiabutyje gyvenantis blaivus sūnus J. J.. Ji davė sūnui cigaretę ir jis nuėjo į virtuvę , kur sėdėjo ir rūkė girtas jos sugyventinis V. J.. Po kelių minučių išgirdo, kad V. J.kažką priekaištauja sūnui. Nuėjusi į virtuvę pamatė, kaip J. J., kažką pasakęs - tiksliai nurodyti negali, abiem rankomis suduodamas į krūtinę, pastūmė priešais jį stovintį V. J. ir šis griuvo, galva atsitrenkdamas į plastikinę palangę. V. J. atsistojęs sakė, kad jam skauda veidą, matėsi paraudimas. Apie 23 val. jai paskambino V. J. ir pasakė, kad jam negera, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Sekančią dieną V. J. jai pasakė, kad jam lūžo skruostikaulis. Justas jai sakė, kad tėvą stūmė todėl, kad nenorėjo su juo girtu ginčytis (b. l.56-57 ).

Iš 2019-03-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. J. nustatytas kairio skruosto sumušimas, pasireiškęs kairio skruosto srities odos nubrozdinimu, kraujosruva, kairio skruostikaulio lūžiu, dėl ko nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (b. l. 52-53).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) sveikatos sutrikdymui) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (LAT 2014-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis J. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Todėl teismas sprendžia, kad J. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jis 2019 m. vasario 26 d., po 18.30 val., motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, konflikto metu tyčia abiem rankomis stūmė atsistojusį nuo kėdės tėvą V. J., dėl ko jis griūdamas atsitrenkė į palangę, taip padarydamas kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį kairio skruosto srities odos nubrozdinimu, kraujosruva, kairio skruosto lūžiu, tokiais savo veiksmais nesunkiai sužalojo artimo giminaičio – tėvo V. J. sveikatą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 83-91), metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (b. l. 129). Psichiatrinio gydymo įskaitoje įrašytas, iki 2014-11-18 lankėsi Anykščių PSC, nustatyta diagnozė - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje. Pas suaugusiųjų psichiatrą nesilankė ir nesigydė (b. l. 136-137). 2019-03-20 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad J. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 134-135).

Byloje surinkti duomenys, apibūdinantys J. J. veiksmus ir jo asmenį, iš esmės rodo polinkį nusikalsti. Kaltinamasis niekur nedirba, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės rūšį, į padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį pagal įstatymo nuostatas, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

Taikant BK 75 straipsnį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į J. J. asmenybę, į jo polinkį nusikalsti, tačiau taip pat ir įvertindamas tai, jog tai yra dar itin jauno amžiaus žmogus, jau buvęs įkalinimo įstaigoje, todėl jam turi būti padedama resocializuotis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis prisipažino esąs kaltas ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam J. J. 2019 m. kovo 1 d. Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-82), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. J. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktu, paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba mokytis arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.