Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ravainė“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ravainė“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 24S19453, kuriuo pareiškėjui – Pakistano piliečiui H. M., buvo panaikinta 2023 m. birželio 15 d. išduota nacionalinė viza Nr. 004530453, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2023 m. birželio 15 d. Pakistano piliečiui H. M. buvo išduota nacionalinė viza Nr. 004530453, kaip asmeniui atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti UAB „Ravainė“ kvietimu. Tarpininkavimo rašte UAB „Ravainė“ pateikė duomenis, jog pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 8 d. neterminuotos darbo sutarties pagrindu įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, o darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 1 386 Eur. Su pareiškėju 2023 m. birželio 8 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 2023060820 nurodoma, kad jam vieną kartą per mėnesį – 15 d., bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas (padaugintas iš koeficiento 1,65 Eur), taip pat bus mokami komandiruotpinigiai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama. Remiantis šio straipsnio 1 dalies 13 punktu, vienas iš tokių atvejų yra, kai užsienietis nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį. Pažymėtina, kad vizos pareiškėjui išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 76.5 punktas, taip pat aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 patvirtinto Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo 8.3 punktas numato, jog pakankamas pragyvenimo lėšų dydis užsieniečiui (išskyrus nepilnamečius ir studentus) yra viena minimali mėnesinė alga vienam mėnesiui, o pakankamas grįžimo lėšų dydis mėnesiui taip pat yra viena minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 2023 metais patvirtinta 840 Eur minimalioji mėnesinė alga, o nuo 2024 m. sausio 1 d., remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516, minimali mėnesinė alga padidėjo iki 924 Eur.

Ginčijamą 2024 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 24S19453 atsakovas priėmė nustatęs, kad pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas negauna. Teisėjų kolegijos vertinimu ši atsakovo išvada nebuvo paneigta teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodros) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjui nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. nebuvo mokamas joks darbo užmokestis. Pareiškėjo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. UAB „Ravainė“ pareiškėjui pervedė po 200 Eur sumą, 2024 m. sausio mėn. – 150 Eur sumą. Nuo 2024 m. vasario mėn. pareiškėjas darbo užmokesčio negavo. Pažymėtina, kad 2024 m. vasario 18 d. pareiškėjo asmeninės sąskaitos lėšų balansas buvo 1 137,78 Eur tik dėl to, kad tą pačią dieną K. S. fizinis asmuo pervedė 1 000 Eur sumą, pervedimo paskirtyje nurodydamas, jog ši suma yra „draugui“. Iki šių draugo lėšų pervedimo, pareiškėjo sąskaitoje tebuvo 137,78 Eur.

Nustatytos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos išvadai, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir negauna reguliarių (ne mažesnių nei minimali mėnesinė alga vienam mėnesiui) pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį. Taigi, atsižvelgus į VSDFV informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių užtenka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna, atsakovas pagrįstai sprendė, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Atitinkamai teismas vertina, jog atsakovas, pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kadangi turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl nacionalinės vizos išdavimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skunde nurodytų galimai objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku pradėti dirbti, t .y. sugaišto laiko reikalingo vairuotojo liudijimui ir tachografui gauti, nepatvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai. Iš prie skundo pridėto Europos bendrijos vairuotojo liudijimo Nr. E60562 matyti, jog šis dokumentas pareiškėjui buvo išduotas ir galioja jau nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. Be to, šie argumentai nepaneigia to, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų (nepateikia įrodymų), tam, kad jų užtektų gyvenant Lietuvos Respublikoje. Kita vertus, pareiškėjui nacionalinė viza buvo išduota dar 2023 m. birželio 8 d., todėl pareiškėjas dar iki jam įsidarbinant Bendrovėje turėjo ir privalėjo gauti vairuotojo liudijimą, t. y. pažymėjimą leidžiančią vairuoti ir dirbti Europos Sąjungoje bei skaitmeninę tachografo kortelę, kurią jis privalo naudoti dirbdamas. Tai reiškia, jog pareiškėjas neturėdamas šių dokumentų, negali pradėti dirbti tolimųjų reisų vairuotoju Bendrovėje, dėl ko tuo pačiu ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų.

Ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas remiantis ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, jog nacionalinė viza panaikinama, jei užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Nustačius, kad pareiškėjo nacionalinė viza buvo išduota tikslu dirbti pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, šiai profesijai esant įtrauktai į trūkstamų profesijų sąrašą, tačiau ilgesniu nei pusės metų laikotarpiu nedirbant ir negaunant darbo sutartimi nustatyto pastovaus darbo užmokesčio, pripažintina, jog pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas nėra pagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tačiau nei vieno iš šių pagrindų Sprendimui panaikinti teismas nenustatė.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 24S19453 neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, taip pat jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl pareiškėjo reikalavimas šį administracinį aktą panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo H. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.