Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovams I. M. F., A. M., G. Ž. dėl teisės pripažinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės L. V. ieškinys atsakovams I. M. F., A. M., G. Ž., kuriuo ieškovė prašo pripažinti teisę paveldėti 3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); taip pat pripažinti teisę 0,179 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-15 nutartimi nutarė nustatyti ieškovei L. V. 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.Teismas nurodė, kad iš ieškovės ieškinyje suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kokį konkretų teisių gynimo būdą prašoma taikyti. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, siekdama paveldėti turtą, paliktą jai testatorės panaikintu testamentu, visų pirma turi įrodyti jai palikto testamento teisėtumą ir galiojimą, ir tokiu būdu formuluoti ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovei reiškiant du neturtinius reikalavimus, jie privalo būti apmokėti 82 EUR žyminiu mokesčiu ir atkreipė dėmesį, kad ieškovė su ieškiniu turėtų pateikti tikslius ginčo turto duomenis: adresus, unikalius numerius, pateikti nekilnojamojo turto registro duomenis apie šį turtą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė L. V. (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutartį ir panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentas:Apeliantė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalimi pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą – pripažinti teisę paveldėti palikimo dalį. Nurodytas ieškinio trūkumas nelaikytinas trūkumu, trukdančiu nagrinėti bylą.Nepagrįstai teismas teigia, kad ieškinyje pareikšti du reikalavimai, nes ieškovė pareiškė vieną reikalavimą – pripažinti teisę paveldėti palikimą. Tai, kad paveldimą turtą sudaro du atskiri objektai, nereiškia, kad pareiškė du reikalavimus.Apeliantė nedisponuoja kitais mirusios sesers palikimo duomenimis, o rėmėsi tik jai žinomais, todėl tai negali būti laikoma ieškinio trūkumais, trukdančiais nagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-02-15 nutartimi nutarė nustatyti ieškinio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-02-15 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad nėra aišku, kokį konkretų teisių gynimo būdą ieškovė prašo taikyti.Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė siekia paveldėti mirusios sesers turtą 2010-11-11 testamento, kurį mirusioji panaikino 2013-01-22 pareiškimu, pagrindu. Akivaizdu, kad teismui tenkinus ieškovės ieškinį, toks sprendimas nesukeltų jokių teisinių padarinių ieškovei, nes testamentas, kurio pagrindu, ieškovė reiškia reikalavimus, yra negaliojantis. Pagal CK 5.35 straipsnio 2 dalį vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad velionė R. M. savo turtą galiojančiais testamentais paliko juose nurodytiems įpėdiniams. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, kad ieškovė, siekdama paveldėti turtą, paliktą jai testatorės panaikintu testamentu, visų pirma turi įrodyti jai palikto testamento teisėtumą ir galiojimą, ir, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie galiojančius kitus testamentus, atitinkamu būdu formuluoti ieškinio reikalavimus.Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su teismo motyvais, jog turi būti sumokėtas 82 EUR dydžio žyminis mokestis už du neturtinius reikalavimus. Apeliantės įsitikinimu ji ieškiniu reikia vieną neturtinį reikalavimą pripažinti jai teisę paveldėti turtą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka apeliante, kadangi nepaisant to, kad apeliantės ieškinio reikalavimai yra panašūs, t. y. pripažinti teisę paveldėti mirusios sesers turtą, tačiau apeliantė prašo pripažinti teisę paveldėti skirtingus mirusiosios sesers turto objektus – vienu atveju 3 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kitu atveju 0,179 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šie reikalavimai yra savarankiški ir išimtinai nesusiję tarpusavyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė reiškia du reikalavimus už kuriuos reikia sumokėti po 41 EUR dydžio žyminį mokestį, iš viso 82 EUR žyminį mokestį. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškinyje rėmėsi jai žinomais ir disponuojamais duomenimis apie palikimą ir kitais duomenimis ji nedisponuoja, todėl šis trūkumas nustatytas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškinyje turi būti nurodomas ieškovo reikalavimas. Kaip buvo paminėta anksčiau, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė ieškovės dėmesį, kad su ieškiniu turėtų pateikti tikslius ginčo turto duomenis.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.