Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Martinaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, nuo 2010-05-17 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus m. sav., neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2013-07-02 apie 19 val. UAB „Rūbana“ patalpose, adresu Ulonų g. 5, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 265 ‰ girtumas), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu grasino nukentėjusiajai buvusiai sugyventinei E. S. fiziniu susidorojimu, sakydamas, jog ją užmuš, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai baimę ir suteikė realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes jau beveik metus negyvena pas buvusią sugyventinę E. S. Neturėdamas darbo girtavo, todėl sugyventinė jį išvarė. Kai E. S. išvarė jį iš namų, jis, siekdamas, kad ji priimtų jį atgal, ateidavo neblaivus pas ją į darbą, į namus ir keldavo konfliktus; ar grasindavo sugyventinei nepamena, tačiau tokios galimybės neatmeta. 2013-07-02 apie 19 val. neblaivus atėjo pas ją į darbą, adresu Ulonų g. 5, Vilniuje, paprašyt pinigų. E. S. sakė, kad jų neturi, tuomet jis susinervino ir trenkė kumščiu per siuvimo mašiną, parodė buvusiai sugyventinei, kad lauks jos lauke ir palydės namo, atsisėdo ant šaligatvio ir laukė, o paskui atvažiavo policija. Kad grasino sugyventinei, jog ją užmuš, nepamena, tačiau tokios galimybės neatmeta, nes buvo neblaivus. Visa tai įvyko E. S. dukros I. M. akivaizdoje (b.l. 29).

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2013-07-02 apie 19 val. į darbovietę UAB „Rūbana“, esančią Ulonų g. 5, Vilniuje, atėjo neblaivus sugyventinis R. M., ir sukėlė konfliktinę situaciją: pradėjo garsiai kalbėti, rodyti savo nepasitenkinimą, nes ji atsisakė su juo bendrauti; po to pradėjo grasinti, kad nužudys, jei su juo nebendraus. Visa tai girdėjo jų dukra I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Panašaus pobūdžio smurtas kartojasi jau nebe pirmą kartą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Papildomai nukentėjusioji E. S. parodė, kad šiuo metu su dukra I. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 metų rugsėjo pabaigos sugyventinis R. M. su ja nebegyvena, nes ji jį išvarė dėl gėrimo. Išvarius jį, prasidėjo grasinimai jai telefonu, jį susitikus gatvėje, SMS žinutėmis. 2013-07-02 apie 19 val. sugyventinis, būdamas neblaivus, atėjo į jos darbovietę UAB „Rūbana“, adresu Ulonų g. 5, Vilniuje, ir pradėjo rėkauti, grasino, jog išdaužys visas patalpoje esančias vitrinas ir pasakė, jog ją užmuš, po ko kumščiu trenkė į siuvimo mašiną. Kadangi R. M. neblaivus, ji suvokė, jog šis grasinimas buvo realus ir galėjo būti įgyvendintas. Visa tai matė ir girdėjo jų dukra I. M. Dukrai sugyventinis negrasino, jos nelietė. Jos mušęs niekad nėra. Kai šalia dirbanti bendradarbė pasakė, jog iškvies apsaugą, R. M. išsigandęs pasišalino į lauką. Vėliau jis vėl atėjo ir vis piktai kvietė ją pasišnekėti lauke. Jai nesutikus, buvęs sugyventinis vis laukė lauke. Kadangi išgėręs jis būna neprognozuojamas, ji išsigandusi iškvietė policiją. Atvažiavusi policija jį išsivežė. Dėl R. M. nuolatinių grasinimų gal keturis kartus yra kreipusis į policiją, be to, kai gyveno kartu, pastarasis prieš ją naudojo fizinį smurtą ir visa tai vykdavo jų dukters akivaizdoje. Dėl šių įvykių jam buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kai R. M. blaivus, jis elgiasi normaliai, tačiau išgėręs tampa neprognozuojamas ir agresyvus. Visi šie grasinimai yra dėl to, jog sugyventinis nori grįžti į šeimą, tačiau ji jo nepriima ir nepriims (b.l. 9, 11, 12, 13).

Liudytoja R. S. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „Baldų žvaigždės“, adresu Ulonų g. 5 Vilniuje, dirba tose pačiose patalpose su E. S. 2013-07-02 apie 18 val. į patalpas atėjo neblaivus E. S. buvęs sugyventinis R. M., kuris elgėsi agresyviai: atėjęs pradėjo reikalauti, jog E. S. jį priimtų gyventi atgal į savo butą, po ko, pastarajai nesutikus, jis kumščiu trenkė į siuvimo mašiną ir pasakė, kad ją užmuš. Ji šio smūgio nematė, tačiau girdėjo, o be to, vėliau apie tai papasakojo atbėgusi E. S. nepilnametė duktė I. M. Po smūgio R. M. išėjo į gatvę pasakęs, jog lauks jos lauke. Apie 19 val. E. S. pati iškvietė policiją, nes R. M. vis atsistodavo už vitrinos ir rodydavo, jog jos lauks ir sulauks. Atvažiavusi policija jį išsivežė. Tai jau yra ne pirmas kartas, kai R. M. ateina į E. S. darbovietę ir reikalauja pinigų ir priimamas gyventi atgal, be to, visuomet ateina neblaivus, nuolat grasina, sakydamas, jog pamatys, kas jai bus. Grasinimą kad užmuš, ji girdėjo pirmą kartą. Visą šį konfliktą matė ir girdėjo E. S. nepilnametė dukra, kuri po įvykio buvo labai išsigandusi. Apie anksčiau patirtą fizinį smurtą ir grasinimus E. S. niekada nieko nepasakojo, visą tai ji sužinojo iš jos dukros, nes E. S. yra labai uždaro būdo (b.l. 14).

Liudytoja I. S. parodė, šiuo metu dirba adresu Ulonų g. 5, Vilniuje, dirba su E. S. ne tose pačiose, o gretimose patalpose, kurios yra atskirtos siena. 2013-07-02 apie 19.30 val. ji buvo darbe ir išgirdo triukšmą, kažkas barėsi, tačiau atskirų žodžių negalėtų išskirti, girdėjo vyrišką balsą ir smūgio garsą. Po kiek laiko prie jos priėjo E. S. dukra ir ramiai papasakojo, kad jos tėtis šūkauja ir barasi, grasina mamai ir ji bijanti tėčio, nes tėtis jos ir mamos lauks. Mergaitė neverkė, tačiau atrodė išsigandusi. Ji tuomet nuėjo pas E. S. ir liepė jai kviesti policiją arba ji su R. S. ją iškvies. Kai ji su R. S. nuėjo pas E. S., jos sugyventinio jau nebuvo patalpose. Tuomet jos su R. S. išėjo į lauką ir pastaroji jai parodė kaip jis atrodo, nes jis sėdėjo prie mašinų ir laukė. Grįžus joms abiem į patalpas, laukė policijos. R. M. į patalpas, kuriose dirba E. S., nebuvo užėjęs, tačiau vieną kartą praėjo pro šalį, norėdamas pasižiūrėti, ar ji dar dirba. Paskui atvažiavo policija ir jį išsivežė. E. S. prieš tai jai nėra skundusis dėl grasinimų ar smurto, nes yra uždaro būdo. Čia buvo pirmas kartas, kai ji sužinojo, jog ji su savo sugyventiniu turi problemų (b.l. 16).

R. M. 2013 m. liepos 2 d. 21.57 val. nustatytas 2,65 promilių girtumas (b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios E. S. bei liudytojų R. S. ir I. S. parodymai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK pranešimas Vilniaus Moterų krizių centrui apie smurtą artimoje aplinkoje. Kaltinamojo R. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Paskelbus kaltinamajam R. M. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis tam neprieštaravo, su tuo sutiko (b.l. 48).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat į kaltinamojo asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išsituokęs, su nukentėjusiąja turi dukrą, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, baustas administracine tvarka (b.l. 40), neteistas. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, gailisi, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant prokurorės siūlomą viešųjų darbų bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 5 mėnesiams, nustatant per mėnesį dirbti 20 valandų visuomenės labui, taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį - viešuosius darbus 3 mėnesiams, nustatant per mėnesį dirbti 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (nuo 2013-07-02 iki 2013-07-03).

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinimas apie viešųjų darbų bausmę: viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo yra paskirta viešųjų darbų bausmė, yra pateikiamas vykdyti apygardos probacijos tarnybai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Ši tarnyba, kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija pagal bausmės vykdymo vietovėje esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų, taip pat visuomeninių organizacijų paraiškas arba nuteistojo pageidavimą parenka konkrečią viešųjų darbų atlikimo vietą ir konkretų darbą.

Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.