- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-06
- Bylos Nr.
- 2-710-615/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12317-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Justinai Verbylaitei, dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovei advokatei A. M., atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, trečiajam asmeniu Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams, kuriuo prašo pripažinti L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti jos nuomojamas 43,51 kv. m. gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą, priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 1980 m. mirus ieškovės motinai O. L., Kauno miesto Panemunės rajono vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyrius ieškovę informavo, kad sutinkamai su Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 438, leidžiama perrašyti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį L. K. vardu 1 kambario butui (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ieškovė yra atsakovo patikėjimo teise valdomų nurodytų gyvenamųjų patalpų nuomininkė. Prasidėjus butų privatizavimui, 1991-11-07 ieškovė prašymu kreipėsi į Kauno miesto valdybą, kad leistų pirkti Panemunės butų ūkio valdybos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu su ieškove minėtame bute gyveno jos duktė S. K., kuri tada dar buvo nepilnametė. Kauno miesto valdyba buto privatizavimui neprieštaravo, nurodė, kad ieškovė turi atlikti buto inventorizaciją. Atlikus inventorizaciją, buvo parengtas 1992-11-09 pažymėjimas Nr. 2-5674, išduotas pateikti valstybinei notarinei kontorai pirkimo sutarčiai įforminti. Tuo pat metu ieškovei apmokėjimui buvo pateiktas Gyvenamojo namo, buto adresu (duomenys neskelbtini) įkainavimo aktas, pagal kurį grynais pinigais ieškovė sumokėjo 1205 rublių ir 1992 m. lapkričio 11 d. nuo jos vienkartinių išmokų sąskaitos buvo nurašyta 8680 rublių investicinių čekių. Vėliau privatizavimo dokumentų tvarkymo procesas ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių sustojo, tačiau laikytina, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė buvo įgijusi teisę privatizuoti jai išnuomotas gyvenamąsias patalpas. Šalia ieškovės nuomojamų gyvenamųjų patalpų (gyvenamojo kambario 1-2/16,03 kv.m. ir virtuvės 1-1/10,34 kv.m.) visą laiką buvo prieangis, kurį dar ankstesni nuomininkai buvo padaliję į dvi patalpas: 1-3/7,32 kv.m. ir 1-4/4,76 bei buvusiame sandėliuke įrengę kambarį 1-5/5,06 kv.m. Su ieškove sudarytoje naujesnėje 1999-01-25 nuomos sutartyje nurodyta, kad ieškovė nuomoja 43,51 kv.m. ploto gyvenamąsias patalpas. Toks pats plotas nurodytas ir 1992-09-20 Gyvenamojo namo, buto įkainavimo akte, pagal kurį ieškovė sumokėjo už buto privatizavimą. Todėl jai turėtų būti pripažinta teisė privatizuoti 43,51 kv.m. ploto nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Jokių kitų gyvenamųjų patalpų ieškovė nėra privatizavusi. 2011-06-02 ieškovei adresuotu raštu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Mano, kad ieškovei tokia teisė turi būti nustatyta, nes galiojant Butų privatizavimo įstatymui, savo teisę ji jau buvo pradėjusi realizuoti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Kauno miesto savivaldybės. 1999-01-25 su ieškove L. K. sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Savo gyvenamąją vietą ieškovė L. K. deklaravusi (duomenys neskelbtini), nuo 1972-10-16. Ieškovė mano, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui savo teisę buvo pradėjusi realizuoti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu prašo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio l dalies 2 punkte numatyta teismo teisė sprendimu pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, tačiau nurodyta teisės norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros. Ja siekiama sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti, šiam įstatymui nustojus galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. kovo 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-394 priėmė nutartį, kurioje konstatuota, kad įstatymui nustojus galioti, galima realizuoti (įgyvendinti) tik tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Vadinasi, vadovaujantis minėta materialinės teisės norma ir laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, svarbu nustatyti, ar ieškovė, LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, įgijo teisę privatizuoti ginčo patalpas lengvatinėmis sąlygomis ir ar ši teisė buvo pažeista. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, atsakant į klausimą, ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, galiojusį iki 1998 m. liepos 1 d., pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, t.y. ar ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ir gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai), taip pat ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, ir kiti straipsniai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis Nr. 3K-3-394, 2008-04-01 nutartis Nr. 3K-3-192/2008) t. y. nuomininkai, norėję privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, turėjo LR Butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka pareikšti norą jas įsigyti nuosavybėn. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad prasidėjus butų privatizavimui 1991-11-07 su prašymu kreipėsi į Kauno miesto valdybą, kad leistų pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Gyvenamojo namo, buto adresu (duomenys neskelbtini), įkainavimo aktą sumokėjo 1205 rublių ir 1992 m. lapkričio 11 d. nuo vienkartinių išmokų sąskaitos buvo nurašyta 8680 rublių investicinių čekių. Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog minėtas prašymas privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybei bei, kad nurodytą sumą sumokėjo už ginčo buto privatizavimą. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyrius 2011-09-07 raštu Nr. 66-3-477 pranešė, kad nėra L. K. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad privatizavimo dokumentų procesas ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių sustojo, tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių ieškovė neužbaigė buto privatizavimo procedūros, jei mano, jog ji buvo pradėta. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl to, kad nevykdomas ginčo buto privatizavimas, jog pateikė visus reikiamus dokumentus šioms procedūroms atlikti, nes byloje pateikta tik prašymo kopija, bei, kad dėl atsakingų darbuotojų pareigos nevykdymo, dėl savivaldybės kaltės butas liko neprivatizuotas. Kadangi ieškovė LR Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu subjektinės teisės neįgijo, neišreikšdama savo valios privatizuoti ginčo patalpas, LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas šioje byloje negali būti taikomas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo procedūra buvo pradėta tinkamai ir nepabaigta dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų kaltės bei, kad ieškovė išreiškė norą privatizuoti ginčo patalpas. Kaip jau aukščiau nurodėme, jog Kauno miesto savivaldybei prašymo bei kitų dokumentų dėl ginčo gyvenamųjų patalpų ieškovė nepateikė, todėl negalima teigti, jog ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo bei pateikė kitus dokumentus, kaip to reikalavo LR Butų privatizavimo įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartyje Nr. 3K-3-440/2007 konstatavo, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi būti tinkamai atlikti atitinkami veiksmai, kurie privalomi ir suinteresuotam asmeniui (ieškovui), gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, kurio pagrindu savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedūras ir kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytą kainą ir notarine forma sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvaujant pirkėjui ir pardavėjui. Taigi nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti ne tik savivaldybės institucija, bet ir reikalavimo teisę turintis asmuo, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad buto nuomininkė bei jos šeimos nariai laikėsi pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiškia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, pavirtinančių, jog nuo 1991-11-07, kaip teigia ieškovė, kai buvo pateiktas prašymas dėl buto privatizavimo, iki 1998-07-01, kada galiojo LR Butų privatizavimo įstatymas, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl to, jog nevykdomas buto privatizavimas. Todėl laikytina, kad ieškovė pati nesirūpino gyvenamosios patalpos privatizavimo eiga, netinkamai įgyvendino įstatymo jai suteiktą subjektinę teisę. Pažymėtina, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovė pareiškė 2011-08-24 t.y. nuo 1998-07-01 (LR Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos l d.) iki ieškinio pareiškimo ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti su ja gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmai pažeidžia jos teises. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes, kaip pati nurodo ieškinyje, dėl buto privatizavimo kreipėsi 1991-11-07 į savivaldybė, o ieškinį dėl savo pažeistų teisių pateikė 2011-08-24, nors nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti reikalavimo teisę turintis asmuo, kuris gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose turi elgtis rūpestingai ir atsakingai. Todėl laikytina, kad ieškovės L. K. pateikto ieškinio senaties terminas praleistas. Pažymėtina, kad LR Buto privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numatė, kad nuomininkai ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji nėra privatizavusi kito gyvenamojo ploto pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Pastebėtina, kad iš pridedamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra vieno buto, kurio bendras plotas yra 26,37 kv.m., o ne 43,51 kv.m., kaip nurodo ieškovė. Teismui, priėmus ieškovei palankų sprendimą, Kauno miesto savivaldybės administracija jo negalėtų įgyvendinti, kadangi tokių gyvenamųjų patalpų, kokias nurodo ieškovė, gyvenamajame name registruotų nėra. Taip pat mano, kad teismui nusprendus patenkinti ieškinį, iš atsakovo neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktais nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Tik teismui nustačius visas tokiam privatizavimui pagal LR Butų privatizavimo įstatymą būtinas aplinkybes ir tik priėmus teismo sprendimą, savivaldybės administracija gali pradėti gyvenamųjų patalpų pardavimą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą.
Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė rašytiniu atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad byloje nustačius aplinkybes, jog ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu atliko visus įstatyme nustatytus veiksmus butui privatizuoti, t.y. įvykdė visas sąlygas buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir nenustačius jokių aktyvių atsakovės ar jos įgaliotų asmenų veiksmų pirkimo-pardavimo sutarčiai įforminti įstatymo nustatyta tvarka, neprieštarauja dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikslintą ieškinį palaiko, tvirtina jame nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ginčo bute ieškovė gimė ir augo, bute gyvena nuo gimimo. 1991 m. gavo privatizavimo lapus ir pradėjo tvarkytis dokumentus. Pareiškimą dėl privatizavimo ieškovė nunešė Panemunės butų ūkiui, į A. Juozapavičiaus pr., Kaune. Ieškovė manė, kad to pakanka ir laukė, kada privatizuos. Kai ieškovė nueidavo į Panemunės butų ūkį, jai sakydavo laukti. Kauno miesto savivaldybė ieškovei dabar jau liepė kreiptis į teismą. Ieškovė investicinius čekius mokėjo savo, dar pridėjo jos sesuo A. L.. Sumokėjo apie 9000,00 rublių investicinių čekių. Grynais pinigais ieškovė irgi mokėjo per kelis kartus, mokėjo į banką. Ieškovė išsaugojo tik vieną čekį.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko, mirus ieškovės motinai, ieškovė nuo 1980 metų tapo pagrindine buto nuomininke. Tai patvirtina Kauno m. Panemunės rajono vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus 1980 m. raštas, kuriame nurodyta, kad sutinkama su Kauno m. Panemunės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980-12-12 d. sprendimu leidžiama perrašyti nuomos sutartį L. K. vardu. Prasidėjus privatizavimui, ieškovė kreipėsi į Kauno miesto valdybą, kad ji leistų pirkti Panemunės butų ūkio valdybos butą. Tuo metu Panemunės butų ūkiui priklausė ginčo butas. Tuo metu galiojusi LR butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustatė, kad pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamą vietą, o jei namas/butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai. Todėl dokumentai buvo tinkamai paduoti Panemunės butų ūkiui. Pareiškėja užpildė nustatytą formą, o ne rašė laisva forma. Atsakovas teigia, kad ieškovės prašymas nepateiktas Kauno miesto savivaldybei, tačiau, kaip matyti iš pirminio prašymo – šis butas priklausė Panemunės būtų ūkio valdybai, buvo šios organizacijos balanse, todėl šiai administracijai buvo pateiktas pareiškimas. Nurodyta, kad pareiškimas skirtas Kauno m. valdybai. Nurodyta forma ieškovei buvo pateikta Panemunės butų ūkyje, yra atsakingo asmens (duomenys neskelbtini) parašas, kad duomenys patikrinti. Laikytina, kad ieškovė tinkamai išreiškė valią, kaip tuo metu nustatė įstatymas. Kauno m. valdyba buto privatizavimui neprieštaravo, nurodė ieškovei atlikti inventorizaciją, išlikęs teismui pateiktas Valstybinės inventorizavimo ir projektavimo paslaugų biuro pažymėjimas, 1992 m. lapkričio 9 d. išduotas L. K. pateikti Valstybinei notarinei kontorai pirkimo sutarčiai įforminti. Dokumentas įrodo, kad ieškovė ne tik parašė pareiškimą, ne vieną kartą nuvyko, tačiau ir toliau tvarkė dokumentus. Buvo atvykusi į Inventorizavimo biurą ir buvo atliktas inventorizavimas. Užsakyme matyti, kad Inventorizavimo biuro viršininkui L. K. pasirašiusi 1992-08-18, nustatyta užsakymo forma, nurodyta, kad ji prašo atlikti skubiai bendra tvarka jos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) buto inventorizaciją. Tuo pat metu, iš buto įkainavimo akto matyti, kad L. K. nurodyta kaip pirkėja, išduotas pirkėjai aktas, kuriame įvertinta ši patalpa minėtu adresu, nurodyta, kad bendras naudingas plotas 43,51 kv. m., gyvena 2 žmonės, namas medinis, vienbutis. Išdėstyti paskaičiavimai įvertinant susidėvėjimą, patogumus, vidutines kainas ir galutinė suma 8680 rublių ir ta pati suma yra taupomojo banko pranešime 1992-11-11. Matyti, kad ieškovė iš savo pusės pagal atliktą paskaičiavimą sumokėjo reikiamą sumą, įkainavimo aktas pasirašytas. Sudarytoja darbuotoja (duomenys neskelbtini) pasirašiusi, tikrino kita darbuotoja (duomenys neskelbtini), kuri taip pat pasirašė, taigi ieškovė ne pati sugalvojo tokią kainą. Reikėtų taikyti lengvatą, pripažinti teisę privatizuoti. Ieškovė laikė, kad ji yra savininkė, tik seseriai pasidomėjus, kokie mokesčiai mokamai, tik tada išsiaiškino, kad mokamas nuomos mokestis. Kreipėsi šiuo klausimu, gavo savivaldybės atsakymą 2011-06-02, kuriame nurodyta, kad jai būtų galima baigti procedūrą, remiantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti ir modernizuoti įstatymo 13 straipsnyje nurodytu atveju, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Ieškovė pagrįstai pradėjo procesą, kad teismas įvertinęs aplinkybes pripažintų teisę privatizuoti butą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pagal LAT suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką yra svarbu nustatyti ar ieškovė įgijo teisę privatizuoti ginčo patalpas. Tam reikia nustatyti įstatyme numatytas sąlygas: ar ieškovas yra subjektas – šiuo atveju ieškovė yra subjektas, ką patvirtina rašytiniai įrodymai, yra nuomos sutartis sudaryta, ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa – neabejotina iš pridėto Registrų centro išrašo, ar ieškovas šia teise pasinaudojo- aplinkybę patvirtina minėti dokumentai: pareiškimas, inventorizavimo pažymėjimas, aktas, kvitas. Atsakovas atsiliepimuose kėlė abejones, kad prašymas buvo pateiktas, tačiau laikytina, kad Panemunės butų ūkis buvo reikiama institucija, nesutinka su abejone, kad už buto privatizavimą nebuvo sumokėta. Rašytinis įrodymas (1992-11-11 pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. 6763) įrodo, kad nuo L. K. sąskaitos buvo nurašyti 8680 rubliai privatizavimui už butą. Laikytina, kad ieškovė yra sumokėjusi nurodytą sumą. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė nenurodo priežasčių, dėl kurių nebuvo atliktos privatizavimo procedūros, jei mano, kad procedūra buvo pradėta. Ieškovė viską atliko, kodėl procedūros nebaigtos ir dėl kokių priežasčių, klausimas negali būti adresuojamas ieškovei. Dokumentų egzistavimas prieštarauja atsakovo raštui, kad nėra dokumentų apie šio buto privatizavimą. Tai rodo, kad atsakovo atitinkama butų privatizavimo tarnyba neišsaugo dokumentų, kurie yra svarbūs procese. Ieškovė galėtų kelti klausimą, kodėl neišsaugomos Savivaldybės institucijose bylos. Dėl senaties termino pasisakė, jog atsakovas teigia, kad ieškovė per laiką nesiėmė veiksmų ginti teisių, tačiau matyti, kad ieškovė domėjosi, kaip vyksta privatizavimo procesas, iš savo pusės atliko veiksmus, manė esanti savininkė, tik seseriai pasidomėjus prieš metus laiko, kodėl mokama savivaldybei mokesčiai, paaiškėjo, kad tai nuomos mokestis ir kad ji nėra buto savininkė. Butų privatizavimo tarnyboje nebuvo pasakyta, kad buto privatizuoti negalima, nė vienas raštas nebuvo gautas, pinigai buvo sumokėti. Kad teisės pažeistos sužinojo tik 2011 m., kai kreipėsi į atsakovą ir gavo raštišką atsakymą į savo prašymą. 2001 m. įsigaliojo įstatymo Nr. VIII-2033 dėl gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo ieškovei atsirado teisė kreiptis į teismą dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau atsakovas neinformavo ieškovės apie pasikeitusias aplinkybes, todėl laikytina, kad ieškinio senaties ieškovė nėra praleidusi. Atsakovui nurodžius, kad ieškovė turi pateikti įrodymus, jog nėra privatizavusi kito gyvenamojo namo/buto, ji pateikė duomenis, kad gyvena minėtu adresu, gyvena nuo gimimo, iki šiol nėra keitusi gyvenamosios vietos, pateikė įrodymus iš Registrų centro 2012-02-10 raštą, kad neturi jokio nekilnojamojo turto savo vardu. Ieškovė nepasinaudojo teise įgyti kitą nekilnojamąjį turtą, visą laiką tikėjo, kad yra privatizavusi butą, kuriame visą gyvenimą gyveno. Triplike nurodyta, kad Turto valdymo departamento privatizavimo skyriuje saugomi išlikę dokumentai, bet nenurodo, kur saugomi neišlikę prašymai. Todėl rašytiniu įrodymu, kurį yra pateikęs atsakovas, negalima remtis. Ieškovės dokumentai šiame skyriuje neišlikę. Gali būti, kad dalis dokumentų buvo neperduota, tai atsakovo aplaidumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-19 civ. byloje Nr. 3K-3-278/2008, yra pasisakęs analogiškoje byloje, kad vertinant tokias situacijas, pažymėtina, kad patalpų privatizavimas yra teisinė pasekmė fizinių asmenų įgytą nuosavybės teisę į gyvenamąsias patalpas, tai ne vienkartinis aktas, bet procesas. Tai nulemia teisinių santykių sudėtingumas ir specifika. Pagal LAT suformuotą praktiką, negalima įgyti naujų teisių, bet turi būti ginamos asmenų teisės įgytos galiojant šiam įstatymui. Eilė bylų nuo 2002 m. iki 2008 m., kuriose nustatyta vieninga yra teismų praktika.
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu prašo teismo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, palaiko visus motyvus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registre ir banko išraše yra įregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 26,37 kv. m., o ne 43,51 kv. m. kaip nurodo ieškovė. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būtų įgyvendintas, nes šią dieną tokio buto nėra įregistruota. Viešame registre esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas yra nurodęs, kad prašo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, nes pagal įstatymą Kauno m. savivaldybės administracija pati negali spręsti ar asmenys turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, reikia teismo sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Rašytiniu atsiliepimu prašo bylą nagrinėti Vyriausybės kaip atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-03-22 išrašo (136-139 b.l.), nuo 2012-03-20 ginčo butas yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė. Todėl ieškinio reikalavimai ieškovės į bylą jos nagrinėjimo metu papildomai įtraukto atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atžvilgiu atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu tenkintinas.
Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą atsiranda tam tikrų teisės aktų pagrindu. Vienas iš tokių aktų yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose. Įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, jo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Atsakant į klausimą, ar ieškovė turėjo teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: 1) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) ginčijamas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatyme suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1,5, 10, 11, kiti straipsniai).
Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad 1980 metais mirus ieškovės motinai O. L., Kauno miesto Panemunės rajono vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyrius ieškovę informavo, kad sutinkamai su Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 438, leidžiama perrašyti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį L. K. vardu 1 kambario butui (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ieškovė yra atsakovo valdomų nurodytų gyvenamųjų patalpų nuomininkė. Pažymėtina, kad ieškovė aukščiau nurodytose gyvenamosiose patalpose gyveno ir gyvena nuo savo gimimo. Prasidėjus butų privatizavimui, 1991-11-07 ieškovė rašytiniu prašymu kreipėsi į Kauno miesto valdybą, kad leistų pirkti Panemunės butų ūkio valdybos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ant ieškovės 1991-11-07 prašymo yra Kauno miesto valdybai priklausiusio Panemunės butų ūkio atsakingos darbuotojas parašas, patvirtinantis ieškovės 1991-11-07 prašymo gavimą. Pažymėtina, kad ieškovės 1991-11-07 prašymas, su jo gavimą patvirtinančiu atsakingos darbuotojos parašu, yra adresuotas Kauno miesto valdybai ir yra surašytas ne laisva forma, o užpildant nustatytos formos pareiškimo blanką (32-33 b.l.). Kauno miesto valdyba nurodė, kad ieškovė turi atlikti buto inventorizaciją, t.y. buto privatizavimui iš esmės neprieštaravo. Atlikus inventorizaciją, buvo parengtas 1992-11-09 pažymėjimas Nr. 2-5674, išduotas pateikti valstybinei notarinei kontorai pirkimo sutarčiai įforminti (36 b.l.). Tuo pat metu ieškovei apmokėjimui buvo pateiktas Gyvenamojo namo, buto adresu (duomenys neskelbtini) įkainavimo aktas, pagal kurį grynais pinigais ieškovė sumokėjo 1205 rublius ir 1992 m. lapkričio 11 d. nuo jos vienkartinių išmokų sąskaitos buvo nurašyta 8680 rublių investicinių čekių (34-35, 39 b.l.).
Tokiu būdu civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), ginčijamas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai), ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatyme suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 straipsniai).
Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis neišsaugojo su ginčo buto privatizavimu susijusių dokumentų (jie neišlikę), nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, ant ieškovės 1991-11-07 prašymo, kuris yra adresuotas Kauno miesto valdybai ir yra surašytas ne laisva forma, o užpildant nustatytos formos pareiškimo blanką, yra Kauno miesto valdybai priklausiusio Panemunės butų ūkio atsakingos darbuotojas parašas, patvirtinantis ieškovės 1991-11-07 prašymo gavimą (32-33 b.l.). Be to, ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys kiti rašytinai įrodymai (34-36, 39 b.l. ir kt.).
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad jis nėra tinkamas atsakovas, o ieškinys turėjo būti reiškiamas Kauno miesto savivaldybei (kuri dabar byloje įtraukta trečiuoju asmeniu), taip pat yra nepagrįsti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus savivaldybės administracija, kaip savivaldybės įstaiga, inter alia savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracija, pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose jai suteiktus įgalinimus veikia Kauno miesto savivaldybės vardu, yra atsakinga už privatizavimo sutarčių sudarymo organizavimą, ir ieškinio tenkinimo atveju turės įgyvendinti teismo sprendimą. Analogiškos nuostatos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-04-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010.
Atsakovo argumentai, kad ieškinys turėtų būti atmestas dėl ieškinyje ir Nekilnojamojo turto registre nesutampančių buto plotų, taip pat yra nepagrįsti. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė buvo įgijusi teisę privatizuoti jai išnuomotas gyvenamąsias patalpas, už kurias ji mokėjo, ir šiuo metu moka nuomos mokestį, t.y. 43,51 kv. m. dydžio gyvenamąjį plotą (11-12 b.l.). Būtent už tokio ploto patalpas jai buvo paskaičiuota privatizuojamo buto kaina (34-35 b.l.), ir už tokio ploto privatizuojamą patalpą ieškovė yra sumokėjusi (39 b.l.). Ieškovė, šiuo metu nebūdama ginčo buto savininke, neturėjo ir neturi galimybės inicijuoti Nekilnojamojo turto registre jai nuosavybės teise nepriklausančio buto duomenų pakeitimą. Tokią galimybę turėjo tiek atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu atmesti ieškinio reikalavimą.
Atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties taip pat yra nepagrįsti. Teismas neturi jokių objektyvaus pagrindo abejoti ieškovės nurodoma aplinkybe, kad atlikusi aukščiau nurodytus veiksmus ir neturėdama teisinio išsilavinimo, ji laikė, jog tolimesnius ginčo buto privatizavimo veiksmus turi pabaigti atsakovas, dėl ko ieškovė eilę kartų žodžiu kreipėsi į atitinkamą atsakovo tarnybą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai yra matyti ir iš atsakovo konkliudentinių veiksmų- teikimo atitinkamų dokumentų formų užpildymui, buto įvertinimo paskaičiavimo, nurodymo kiek ir kur ieškovė turi sumokėti ir kt. (34-36, 39 b.l. ir kt.). Atsakovui tinkamai neatliekant jam teisės aktais suponuotų veiksmų, ieškovė į atsakovą kreipėsi raštu ir gavusi 2011-06-02 atsakymą pareiškė teisme ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisės normas aiškinti ir taikyti ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą- suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008). Vadovaujantis šiomis nuostatomis spręstinas ir ieškinio senaties termino klausimas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009). Kaip matyti iš į bylą pateiktos medžiagos, buto pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta, tačiau šis veiksmas yra ne vienašalis, bet dvišalis, t.y. jo atlikimas priklauso ne tik nuo pirkėjo, bet ir nuo pardavėjo valios. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninių butų fondo privatizavimo taisyklių 19 punkte buvo nurodyta, kad miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse- su viršaičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo-pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarką. Taigi privatizavimo sutarties sudarymo iniciatyva priklausė ne pirkėjui, o pardavėjui. Tai, kad atitinkamos atsakovo tarnybos nebaigs ginčo buto privatizavimo veiksmų, ieškovė galutinai sužinojo gavusi 2011-06-02 atsakymą. Todėl laikytina, kad ieškinio senaties termino ieškovė nėra praleidusi. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams ieškovės ieškinys atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Ieškinį atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu patenkinus, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas, kurio aukščiau nurodytas atsakovas nuosekliai nepripažino viso civilinės bylos nagrinėjimo metu, iš esmės yra tenkinamas pilna apimtimi, iš šio atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu tenkinti.
Pripažinti ieškovei L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti jos nuomojamas 43,51 kv. m. gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Ieškinį atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos, į.k. 188764867, buveinė Laisvės al. 96, Kaunas, 139,00 lt. žyminio mokesčio, 2000,00 lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ieškovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos, į.k. 188764867, buveinė Laisvės al. 96, Kaunas, išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 48,87 lt. valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.