- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- N-444-270-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VTS (toliau – ir Institucija) Kelių policijos poskyrio specialisto-vyresniojo inspektoriaus 2009 m. spalio 27 d. nutarimą, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) litų bauda. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors A. G. kaltu 2009 m. birželio 10 d., 19 val. 35 min., Kretingoje, Žemaitės al. - Melioratorių g. sankryžoje neturėdamas leidimo vairavęs transporto priemonę „Volvo FH12 Camro“ su priekaba, t. y. transporto priemonių junginį su kroviniu (miškovežį su medžių rąstais), kurio matmenys viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, kuriuo patvirtinti Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės, 3 punkte nustatytą leistiną 4 m aukštį 15 cm, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 213 punkto reikalavimą, neprisipažino, jo kaltė buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir pareigūno tarnybiniu pranešimu. Pažymėjo, kad teisės pažeidimui išaiškinti buvo naudojama techninė priemonė – nemetalinė ruletė Komelon Nr. 015, kuriai buvo atlikta patikra. Taip pat pažymėjo, jog 2009 m. birželio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. G. su atliktu matavimu sutiko. Nurodė, jog nenustatė aplinkybių, kodėl turėtų abejoti matavimo objektyvumu, o A. G. bylos nagrinėjimo metu pateiktą poziciją vertino kaip jo gynybos nuo pareikšto kaltinimo priemonę, panaudotą siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nustatė, jog tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, A. G. dalyvavo bei naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba, todėl jo argumentai, kad jis negalėjo pasinaudoti procesinėmis teisėmis, teismo pripažinti nepagrįstais.
II.
A. G., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 69 – 73), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės. Apeliaciniame skunde nurodo, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė ir nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, o būtent – kad ši byla teisme yra nagrinėjama antrą kartą. Pažymi, kad teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi jau įpareigojo Instituciją pašalinti jam surašyto protokolo trūkumus. Teigia, kad teismas, pakartotinai nagrinėdamas jo skundą dėl Institucijos nutarimo teisėtumo, privalėjo nustatyti, ar Institucija minėtus trūkumus ištaisė, tačiau teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, netyrė ir dėl jų nepasisakė. Pažymi, jog tą aplinkybę, kad protokolas buvo surašytas pažeidžiant procesinius reikalavimus, patvirtina jo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei jo atstovo Institucijai pateiktas rašytinis prašymas iškviesti pareigūną, surašiusį šį protokolą, kad galima būtų išsiaiškinti, kur šis protokolas buvo surašytas ir kodėl protokolas 2009 m. spalio 4 d. surašytas jam nedalyvaujant, pareigūnų jam įteiktas namuose, neišaiškinant jam teisių ir pareigų bei tokiu būdu nesudarant galimybės teikti paaiškinimus ir juos pridėti prie protokolo. Taip pat pažymi, kad byla buvo pradėta nagrinėti 2009 m. spalio 23 d., dalyvaujant tik jo atstovui, o baigta – 2009 m. spalio 27 d. jo atstovui apie nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešus. Nurodo, jog prie protokolo nėra pridėtas joks įrodymas, kuriuo būtų užfiksuotas tariamas pažeidimas, ar įrodymas, kuris patvirtintų administracinės teisės pažeidimo įvykį ir sudėtį. Teigia, kad nuo pat to momento, kai pareigūnai atliko krovinio matavimą, nesutiko su tokia matavimo tvarka: krovinys mašinoje buvo matuojamas mašinai stovint ant važiuojamosios kelio dalies šalikelėje, tuo tarpu nei Institucija, nei teismas neįvertino galimos matavimų paklaidos dėl kelio nuolydžio, kas laikytina objektyvia aplinkybe. Nurodo, kad administracinio teisės poveikio priemonė taikoma tada, kai transporto priemonės matmenys viršija leistinus daugiau nei 10 cm, o pareigūnai neįvertinę minėto nuolydžio fiksavo 15 cm, todėl laikytina, kad realiai jo vežamas krovinys neviršijo teisės aktų leidžiamo aukščio. Pažymi, jog abejonių, kad krovinys neviršijo leistino aukščio nuo statramsčių apačios, kaip tai numatyta specialiuoju teisės aktu – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183, kuriuo patvirtinti Medienos vežimo kelių transportui reikalavimai. Taip pat pažymi, jog Institucija raštiškai buvo prašoma nustatyti, ar nėra pažeista eismo patrulių patruliavimo instrukcija, kuri numato, kad pareigūnai privalo būti susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikę įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir iškilusių abejonių nepašalino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. G. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti A. G. atžvilgiu priimtą 2009 m. spalio 27 d. nutarimą. Nurodo, jog A. G. vairuojamo transporto priemonių junginiu vežamo krovinio aukštį pareigūnai matavo lygioje, horizontalioje kelio atkarpoje, tai yra Žemaitės al. ir Melioratorių g. sankryžoje Kretingoje. Pažymi, jog visi įrodymai, kad A. G. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, surinkti ir pateikti administracinio teisės pažeidimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiama nutartimi buvo paliktas galioti Institucijos 2009 m. spalio 27 d. nutarimas, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs ATPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės pažeidimą, kurioje inter alia numatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti A. G. kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo buvimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ji buvo įrodyta išsamia bylos medžiaga – jo atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 11) ir nutarimu (b. l. 12), tarnybiniu pareigūno pranešimu (b. l. 39 – 40). Pasakytina, jog su pirminiu, 2009 m. birželio 10 d. jo atžvilgiu surašytu protokolu, nepaisant jo trūkumų, kuriuos vėliau Institucija ištaisė, A. G. pasirašytinai sutiko, nurodė dėl pažeidimo nuoširdžiai besigailintis, tuo tarpu vėliau jo iškelta versija dėl matavimų tinkamumo nebuvo paremta jokiais rašytiniais bylos duomenimis, todėl apygardos teismas pagrįstai ją įvertino kaip gynybinę, sukurtą, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Remiantis tuo ir tarnybiniame pranešime (b. l. 40) užfiksuota aplinkybe, jog matavimai buvo atlikti A. G. dalyvaujant (stebint) ir jis su jais sutiko, teisėjų kolegija nesutinka su tuo apelianto teiginiu, jog jis su pareigūnų atlikto matavimo tvarka nesutiko nuo to momento, kai pareigūnai atliko krovinio matavimą. Pasakytina, kad joks pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi ar kvalifikacijos stoka nustatyti nebuvo, iš matavimą atlikusio pareigūno tarnybinio pranešimo ir kitų bylos duomenų matyti, kad jis matavimą atliko iš abiejų pusių, horizontalioje vietoje, kurioje nereikėjo įvertinti apeliaciniame skunde minimo kelio nuolydžio, o matavimui atlikti buvo naudota nemetalinė ruletė Komelon Nr. 015, kuriai buvo atlikta patikra. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino skųsto nutarimo trūkumų ištaisymo, nes jis savo nutartyje konstatavo, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nerado pagrindo jo naikinti A. G. skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta tuos A. G. argumentus, kad buvo padaryta procesinės teisės pažeidimų, kurie sutrukdė jam tinkamai įgyvendinti ATPK 272 straipsnyje numatytas procesines teises. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog A. G. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek bylos nagrinėjimo metu dalyvavo ir naudojosi teisininko pagalba, todėl galėjo teikti rašytinius prašymus ir paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo Institucijos buvo tenkintas, todėl šis jo teiginys nėra pagrįstas. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad Institucija neapklausė matavimą atlikusio pareigūno K. B. ir neišsiaiškino raštiškame kreipimesi keliamų klausimų (b. l. 44), pateisintina objektyvia byloje nustatyta aplinkybe – šio pareigūno nedarbingumu (b. l. 58), be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. G. atstovas neprieštaravo, jog byla iš esmės išnagrinėta būtų be šio liudytojo apklausos ir prašė ją išspręsti surinktos medžiagos pagrindu (b. l. 63), todėl laikytina, kad procesinių kliūčių bylos nagrinėjimui nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.