Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-450-743/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-02
Bylos Nr.
1-450-743/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
A. R.
Advokatai
Mečislovas Norvaišas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-450-743/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05360-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.14.1.1; 2.1.14.3.2; 2.1.14.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 2 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Jurgitai Petrauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą S. R.,kaltinamajam A. R., jo atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas:

1) 2018 m. vasario 2 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

2) 2019 m. birželio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 19 (devyniolika) parų areštu; paskirtos baudžiaojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 15 d., bei transporto priemonės – automobilio ,,Audi 80“ konfiskavimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. vasario 5 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį ir šeimos narį, kartu su juo gyvenančią motiną A. B. R., kurią paėmęs už rankų metė ant žemės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai A. B. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio šlaunikaulio pertrochanterinio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, paaiškino, kad įvykio metu gyveno kartu su motina. 2020 vasario 5 d. apie 11 val. grįžo namo iš kaimyno, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžęs namo norėjo dar išgerti, tačiau neturėjo pinigų. Namuose buvo jo mama A. B. R. Jis paprašė pinigų, tačiau mama nedavė, pradėjo moralizuoti, kad jis per daug vartoja alkoholio. Jis supyko, paėmė rankomis mamą per liemenį, pakėlė ir numetė ant žemės. Į kur atsitrenkė mama jis neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Mama pasakė, kad skauda ir apsiverkė, o jis išėjo pas kaimyną. Nemanė, kad mamai kažkas galėjo atsitikti. Dėl šio įvykio labai nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė netinkamai. Jis motinos dėl tokio savo elgesio atsiprašė, ji jam sakė, kad atleidžia (b. l. 227–228).

Nunektėjusioji A. B. R. patvirtino, kad 2020 m. vasario 4 d., vakare ji buvo kartu su sūnumi namuose. Vakare A. R. paskambino kaimynas A. P. ir sūnus išėjo pas jį. Sūnus sugrįžo 2020 m. vasario 5 d. apie 11 valandą, ji tuo metu sėdėjo kambaryje ant priekrosnio. Įėjęs į kambarį, sūnus ją staigiai pagriebė, pakėlė ant rankų ir nieko nesakęs ją stipriai metė ant grindų. Ant grindų ji krito kairės pusės šonu. Nukritusi ant žemės, ji juto labai didelį skausmą, negalėjo atsistoti ant kojų, jai labai skaudėjo kairę koją. Tada sūnus reikalavo iš jos pinigų, ji pasakė, kad pinigų neturi. Jis pradėjo pats ieškoti pinigų, tačiau jų neradęs išėjo. Dėdama dideles pastangas, ji nušliaužė prie kambaryje esančio lango ir pradėjo į jį belsti ranka, šaukė pagalbos. Po kurio laiko į jos namus atėjo kaimynystėje gyvenanti V. G., kuri išgirdo jos pagalbos šauksmą. Pamačiusi ją gulinčią ant grindų, ji iš karto paskambino jos vaikaitei S. R.. Už pusvalandžio į jos namus atvažiavo jos vaikaitė, kuri, pamačiusi ją tokios būklės, apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Į jos namus po kurio laiko atvyko medikai, kurie ją iš karto išvežė į VšĮ ,,Lazdijų ligoninės“ priėmimo skyrių. Ligoninėje jai konstatavo kairės kojos šlaunikaulio lūžį. Ji savo sūnui A. R. dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikš (b. l. 1–6, 62–64).

Liudytojos S. R. patvirtino, kad A. R. yra jos tėtis. Jis gyveno su savo motina, jos senele A. B. R. 2020 m. vasario 5 d., prieš pietus, jai paskambino senelės kaimynė V. G. ir pasakė, kad tėvas sulaužė močiutei koją. Ji atvažiavo pas senelę, ji jai papasakojo, kad A. R., grįžęs į namus, suėmę ją už pažastų ir metė ant žemės, dėl ko ji krito, atsitrenkė į priekrosnį ir susižalojo koją. Senelė skundėsi, kad jai skauda koją, todėl ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iki kol atvyko medikai, į namus grįžo jos tėtė A. R., matė, kad jis neblaivus, kadangi jautėsi alkoholio kvapas, buvo sutrikusi jo koordinacija. Grįžęs į namus jis atsiprašė senelės. Senelę nuvežė į ligoninę, jai operavo koją, kiek žino šlaunikaulį, vėliau perkėlė į slaugos skyrių (b. l. 72–75).

Liudytoja V. G. patvirtino, kad 2020 m. vasario 5 d. buvo savo namuose. Apie 11.30 val. ji buvo išėjusi į savo kiemą ir išgirdo kaip iš kitoje gatvės pusėje esančio namo, kuriame gyvena A. B. R., sklinda kažkoks garsas, lyg tai būtų beldimas. Ji sukluso ir pro langą pamatė, kaip A. B. R. jai mojuoja ranka ir kviečia ją ateiti. Nuėjus pas ją, ji pasakė, kad ją sumušė jos sūnus A. R., prašė skambinti jos vaikaitei S. R.. Ji jai paskambino ir pasakė, kad jos senelę sumušė jos tėvas. Maždaug už pusvalandžio atvažiavo S. R., kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai A. B. R. išsivežė į ligoninę detalesnei apžiūrai, kadangi ji skundėsi kairės kojos skausmais (b. l. 79–80).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambarys; kambaryje šalia lovos stovi koklinė krosnis su gulima vieta, ant kurios yra keletas medžiaginių užklotų, medžiaginės pagalvės (b. l. 18–26).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager alcotest 6820“ A. R. 2020 m. vasario 5 d. 15.08 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas (b. l. 36–38).

Specialisto išvada A. B. R. nustatytas kairio šlaunikaulio pertrochanterinis lūžimas, dėl kurio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, todėl sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio (b. l. 49–50).

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad A. B. R. yra kaltinamojo A. R. motina (b. l. 129–130).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai. Nukentėjusioji patvirtino faktą, kad buvo numesta kaltinamojo ant grindų, liudytojų V. G. ir S. R. parodymai patvirtina, kad po įvykio A. B. R. surasta ant grindų su skaudančia koja, pakviesta jos vaikaitė, kuri ir iškvietė medicinos darbuotojus. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad A. R. sudavus smūgius šeimos narei – motinai A. B. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus tai, A. R. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas šeimos nariui ir atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto kvalifikaciją, nes remiantis BK 248 straipsnio 2 dalimi nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.

II. Dėl bausmės paskyrimo

A. R. teistas (b. l. 131–135), padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. R., būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). A. R. turi du neišnykusius teistumus, kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nors yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau labai sunkių pasekmių jo nusikalstama veika nesukėlė, ji padaryta spontaniškai, nepasižymėjo intensyviu smurtu, kaltinamasis atkūrė socialinę taiką su motina, jos atsiprašė, A. R. turi sveikatos problemų (184). Įvertinus visas šias kaltinamojo asmenybę, jo padarytą veiką apibudinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė gali padėti pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė apysunkį, tyčinį nusikaltimą, nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, kaltinamojo veiksmai nepasireiškė intensyviu smurtu. Tačiau svarbu ir tai, kad A. R. sistemingai smurtauja prieš savo šeimos narius, taip pat ir prieš motiną: 2013 m. balandžio 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiais jis nuteistas laisvės apribojimo ir arešto bausmėmis už fizinį smurtą prieš buvusią sutuoktinę I. R. (b. l. 136–138). Nors šie teistumai yra išnykę, tačiau tai patvirtina, kad A. R. linkęs smurtauti prieš savo šeimos narius, paskirtos bausmės nepakeitė jo elgesio, nes 2018 m. vasario 2 d. vėl nuteistas už fizinio smurto naudojimą prieš motiną (b. l. 139–141). Pažymėtina ir tai, kad ankstesni fizinio smurto atvejai šeimos narių atžvilgiu sukėlė jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, o pastarąjį kartą A. R. motinai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, garbaus amžiaus motinai sulaužytas šlaunikaulis, todėl tai leidžia spręsti, kad jo daromos veikos tapo pavojingesnės. 2019 m. birželio 11 d. A. R. nuteistas ir dėl nusikaltimo transporto eismo saugumui, jis daug kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 151–157), todėl pripažintina, kad jis linkęs ignoruoti teisės normas, skiriamos bausmės nedaro poveikio jo elgesiui. Iš charakteristikos matyti, kad A. R. linkęs piknaudžiauti alkoholiu, išgėręs būna agresyvus, skriaudžia savo motiną (b. l. 170). Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę, todėl A. R. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

III. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 5 086,31 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 211–212), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 213). Turtinė žala susidarė dėl A. B. R. gydymo išlaidų. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutinka.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 5 086,31 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų A. R. veiksmų sužalojant nukentėjusiąją, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai ieškinys tenkintinas ir iš A. R. priteistina 5 086,31 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (6.283 straipsnio 1 dalis).

IV. Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 115–117, 121–123), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietu­vos Respubli­kos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, A. R. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 6 d. (vieną parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią A. R. pradės faktiškai atlikti bausmę.

Priteisti iš A. R. 5 086,31 Eur (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt šešis eurus 31 centą) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė