- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 1-99-446/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00038-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1949 m. balandžio 17 d. Joniškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, A. J. firmos „Vorupė“ savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2008-04-14 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) 2008-10-30 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d. 27 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. J. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: 2004-01-01 iki 2008-12-31 laikotarpiu, būdamas A. J. individualios įmonės „Vorupė“ savininku ir vadovu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo įmonės „Vorupė“ darbo užmokesčio apskaičiavimo, kuro sunaudojimą patvirtinančių dokumentų, ūkinių operacijų registravimo žurnalų.
Firmos „Vorupė“ savininkas A. J., būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 ir 11 straipsnius, pažeidė šio įstatymo:
12 str. 1 dalies nuostatas, t.y. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ :
- PVM sąskaitomis faktūromis, aktais ar kitais laisvos formos dokumentais neįformino parduoto 30 m³ žvyro bei 20,86 tonų metalo laužo įsigijimo arba gavimo ūkinių operacijų;
- gamybos aktais ar kitais laisvos formos dokumentais neįformino iš 2004 metais įsigytos medienos faktiškai pagamintų medienos gaminių;
- nesurašė ir tyrimui nepateikė aktų, atliktų statybos remonto darbų ir sunaudotų medžiagų bei panaudotų mechanizmų vertei už 12 833,03 Lt pagrįsti, kuri nurodyta firmos „Vorupė“ vardu išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose 2004-12-16 VOR 00108, 2005-08-10 VOR 00116, 2005-11-29 VOR 00120, 2006-05-30 VOR 007, 2008-09-10 VOR 0904;
- kasos pajamų - išlaidų orderiais bei kitais pinigų panaudojimą patvirtinančiais dokumentais neįformino iš banko pagal 2007-08-30 čekį Nr.208851 gautų grynųjų pinigų 10 000,00 Lt ir pagal 2007-09-14 čekį Nr.208852 gautų grynųjų pinigų 16000,00 Lt gavimo bei panaudojimo operacijų;
- apskaitos dokumentais neįformino ir tyrimui nepateikė statybinių medžiagų (smėlio, grindinio trinkelių, gelžbetoninių plokščių) įsigijimą patvirtinančių dokumentų, gamybos aktų;
- darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais ar kitais apskaitos dokumentais neįformino 2004-01-01 – 2006-01-30 laikotarpiu gautų atlyginimų išmokėjimui grynųjų pinigų 5754,72 Lt, panaudojimo;
6 straipsnio 2 dalies nuostatas, t.y. „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ : į firmos 2006 m. liepos mėnesio pardavimų apskaitos registrą neįrašė transporto paslaugų suteikimo UAB „Akmeresta“ ūkinės operacijos, į 2008 m. sausio mėnesio pardavimų apskaitos registrą neįrašė transporto paslaugų suteikimo AB „Kelmės melioracija“ ūkinės operacijos ir tyrimui nepateikė šių operacijų atlikimą patvirtinančių dokumentų - 2006-07-10 PVM sąskaitos faktūros VOR 0602 ir PVM sąskaitos faktūros VOR 1101, pagal kurias paslaugų gavėjai pinigus pervedė į firmos „Vorupė“ sąskaitą banke.
Firmos „Vorupė“ savininkas A. J., pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2004-12-31 PVM sąskaita faktūra VOR 00109 įformino neįvykusią statybos (gerbūvio) darbų už 7854,48 Lt ūkinę operaciją ir šią sąskaitą pateikė akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“.
Dėl šių buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti A. J. firmos „Vorupė“ veiklos už 2004, 2006, 2008 metus ir turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 metus.
Kaltinamasis A. J. kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos pažeidimus iš esmės pripažino, tačiau, jo manymu, tai neesmingi buhalterinės apskaitos tvarkymo, netyčiniai pažeidimai, kurie negali būti laikomi nusikalstama veika. Už tuos pačius pažeidimus jis yra nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, todėl antrą kartą negali būti baudžiamas už tą pačią veiką. Nuo pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, todėl jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn suėjus senaties terminui. Dėl pareikštų kaltinimų jis paaiškino, kad žvyras įmonėje buvo įsigytas ankstesniais metais ir užpajamuotas ankstesnių metų dokumentuose. Susidėvėjusios transporto priemonių detalės buvo parduodamos kaip metalo laužas, tačiau jo manymu tokiu būdu atsiradusio metalo laužo apskaityti nėra būtina. Medienos įsigijimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros, tačiau iš šios medienos išpjauti gaminiai nebuvo užpajamuoti, nes jis manė, kad tai daryti nebūtina. Dėl kaltinimo, jog nepateikta darbų atlikimo aktų už 12833,03 Lt sumą, jis nesutinka, nes pagal kaltinime išvardintas sąskaitas susidaro 17904,18 Lt, tos pajamos deklaruotos ir apskaitytos. PVM sąskaita faktūra 8000 Lt sumai įtraukta į ūkinių operacijų žurnalą ir visa tai pateikta ikiteisminio tyrimo metu. Jis neradęs vienintelio dokumento – PVM sąskaitos 2008-09-10 VOR 0904, jis įsitikinęs, kad tai klaida, nes tokios sąskaitos įmonės apskaitos dokumentuose išvis nėra. Sutinka, jog pagal jo pateiktus dokumentus be atskiro tyrimo nebuvo galima nustatyti darbų už 12833,03 Lt sumą, bet dabar jis surado kitose įmonėse darbų atlikimo aktus ir pateikė tai įrodančius dokumentus. Dėl 10000 Lt ir 16000 Lt grynųjų pinigų gavimo bei panaudojimo operacijų neįforminimo padaryta klaida, o ne nusikaltimas. Jis pripažįsta, kad nebuvo surašytas įmonės savininko įnašo dokumentas, sutinka, kad turėjo būti surašyti kasos pajamų ir išlaidų orderiai, bet to nebuvo padaryta. Kadangi niekam dėl to nepadaryta nuostolių, todėl negalima tai laikyti nusikaltimu. Gelžbetonines plokštes, trinkeles įmonė įsigijo pirkdama mechanines dirbtuves, tos medžiagos vėliau buvo panaudotos atliekant darbus, tačiau jos atskirai nebuvo užpajamuotos, jų panaudojimas matosi iš atliktų darbų aktų. Nėra dokumentų, iš kurių matytųsi, kad įmonė turi turtą, kurį vėliau realizavo atlikdamas darbus, tačiau tai nėra nusikaltimas. Visi iš kasos paimti grynieji pinigai atlyginimų mokėjimui tam tikslui ir buvo panaudoti, tačiau dabar jis negali įrodyti ir paaiškinti, kodėl sumos, paimtos iš kasos ir nurodytos mokėjimų žiniaraščiuose, nesutampa. 2006 m. ir 2008 m. atliktos paslaugos UAB ,,Akmeresta” ir AB ,,Kelmės melioracija” į apskaitą buvo įtrauktos, tačiau tyrimo metu dokumentų, pateisinančių šių paslaugų atlikimą, jis neturėjo, bylos nagrinėjimo metu juos gavęs iš tų įmonių. Per klaidą pagal tą patį darbų atlikimo aktą jis išrašė dvi sąskaitas numeriu 00109, tačiau sekančiais metais klaida buvo ištaisyta, todėl nepagrįstai kaltinamas neįvykusių statybos darbų įforminimu, tokie darbai faktiškai buvo atlikti. Darbo užmokesčio apskaičiavimo, kuro sunaudojimą patvirtinančių dokumentų jis neturi, ūkinių operacijų registravimo žurnalų jis nevedė, nes nemanė, kad tokie dokumentai reikalingi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta pilnumoje.
Iš specialisto išvados (b.l. 93-106, t. 1) matyti, kad A. J. firmos „Vorupė“ finansinės veiklos tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-01-01 pagal buhalterinės apskaitos dokumentus - kasos ir banko operacijų įforminimo dokumentus bei tas operacijas patvirtinančius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, priešpriešinio patikrinimo dokumentus, gautus iš VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos, Šiaulių apskrities VMI pateiktas pelno mokesčio deklaracijas bei pridėtinės vertės mokesčio korteles, informaciją iš Technikos priežiūros tarnybos Šiaulių apygardos, LR valstybinės darbo inspekcijos bei VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Kelmės rajono PK pateiktą informaciją iš VĮ „Regitra“ bei Sodros duomenų bazių.
Specialisto išvadoje pažymėta, kad tyrimui nepateikti A. J. firmos „Vorupė“ buhalterinės apskaitos dokumentai : darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai, kuro sunaudojimą patvirtinantys dokumentai, ūkinių operacijų registravimo žurnalai.
Ūkinių operacijų registravimo žurnale (pildymo tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1995-01-04 nutarimu Nr.8, 2002-01-22 nutarimo Nr.77 ir 2002-08-10 nutarimo Nr.1247 redakcijos) turėtų būti nurodytos visos išlaidos, mokestinių metų pabaigoje surašomos į pelno mokesčio deklaraciją, iš jų ir „materialinės ir joms prilygintos išlaidos“ skirtos sunaudotų žaliavų, medžiagų ir komplektuojančių gaminių, parduotų prekių savikainos, pardavimo bei veiklos išlaidų apskaitai. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokios išlaidos priskirtos firmos „Vorupė“ 2004 - 2007 m. pelno mokesčio deklaracijose nurodytai atliktų darbų ir suteiktų paslaugų savikainai ir patikrinti jų pagrįstumą.
Pagal pateiktą informaciją iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad A. J. firmai „Vorupė“ nuosavybės teise priklauso lengvieji automobiliai - Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovininiai automobiliai – VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo F10, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo F10, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco 190-48, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonės buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų ir susijusios su transporto priemonių, žemės ūkio mašinų bei mechanizmų naudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais. Atsižvelgdama į veiklos pobūdį, važiavimo dažnumą bei kitas darbo sąlygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais turi būti įforminta kelionė ir kuro sunaudojimas. Pagal tyrimui pateiktus prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentus nustatyta, kad A. J. firma „Vorupė“ 2004 m. įsigijo benzino A-95 5739 l už 12130,99 Lt, benzino A-92 1429 l už 3032,63 Lt, diz. kuro 1264 l už 2444,76 Lt ir automobilinių dujų 1048 l už 1185,93 Lt. Atitinkamai 2005 m. įsigijo benzino A-95 2946 l už 6368,34 Lt, benzino A-92 264 l už 522,05 Lt, diz. kuro 7372 l už 17259,46 Lt ir automobilinių dujų 598 l už 694,27 Lt. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną prie leidžiamų atskaitymų galima priskirti tik faktiškai nuvažiuotam (siejamam su įmonės pajamų uždirbimu) atstumui arba dirbtam laikui tenkantį degalų kiekį, neviršijantį norminio kiekio. Degalų sunaudojimo normas patvirtina įmonės vadovas, atsižvelgdamas į gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis arba į LR susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymu Nr.405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ patvirtintas kontrolines (bazines) kuro sąnaudų normas. Kadangi tyrimui nepateiktos firmos savininko A. J. patvirtintos kuro sąnaudų normos bei degalų sunaudojimą patvirtinantys dokumentai faktiškai nuvažiuotiems kilometrams bei mechanizmų dirbtam laikui, tai tyrimo metu nebuvo galima nustatyti į 2004-2007 metų pelno mokesčio deklaracijas įrašytų duomenų apie medžiagų bei žaliavų sąnaudas teisingumo.
Teisiamojo posėdžio metu specialistė J. D. paaiškino, kad susipažinusi su kaltinamojo teisme papildomai pateiktais 2004-2008 m. darbo laiko tabeliais ir darbo užmokesčio žiniaraščiais, patvirtino, kad atlyginimų apskaičiavimo žiniaraščiai nepateikti, todėl negalima patikrinti, ar teisingai užpildytos deklaracijos už tuos metus.
Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti į apskaitos registro „Kasos knyga“ išlaidų dalį įrašytų darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų pagrįstumo, tiriamuoju laikotarpiu įsigyto, parduoto ir firmos veikloje naudojamo ilgalaikio turto užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje ir nustatyti Šiaulių apskrities VMI pateiktose 2004-2007 metų pelno mokesčio deklaracijose įrašytų duomenų teisingumo. Specialistas tyrimo metu negalėjo nustatyti ar minėti buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti dėl A. J. firmos „Vorupė“ buhalterinės apskaitos netvarkymo ar dėl šių dokumentų neišsaugojimo.
Iš specialisto išvados matyti, kad pagal tyrimui pateiktus A. J. firmos „Vorupė“ tiriamojo laikotarpio prekių ir paslaugų įsigijimą bei pardavimą patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad įmonės savininkas A. J. šiomis PVM sąskaitomis faktūromis įformino žvyro ir metalo laužo pardavimą :
pagal 2005-11-29 PVM sąskaitą faktūrą VOR 00119 įformintas 30 m³ nefrakcionuoto žvyro pardavimas už 255,00 Lt UAB „Lagriva“;
pagal 2006-03-24 PVM sąskaitą faktūrą VOR 001 įformintas 8,97 t metalo laužo pardavimas UAB „Kuusakoski“ už 4215,90 Lt;
pagal 2006-06-27 PVM sąskaitą faktūrą VOR 006 įformintas 1,24 t metalo laužo pardavimas UAB „Kuusakoski“ už 595,20 Lt;
pagal 2007-03-05 PVM sąskaitą faktūrą VOR 0301 įformintas 7,0 t metalo laužo pardavimas UAB „Kuusakoski“ už 2660,00 Lt;
pagal 2008-04-14 PVM sąskaitą faktūrą VOR 0401 įformintas 3,65 t metalo laužo pardavimas UAB „Torlina“ už 2190,00 Lt.
Tačiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto parduoto 30 m³ žvyro bei 20,86 tonų metalo laužo įsigijimas arba gavimas neįformintas buhalterinės apskaitos dokumentais (specialisto išvados priedas Nr. 9, b.l. 126-130, t. 1).
Atlikus tyrimą nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros už akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“ atliktus statybos darbus, A. J. firmos „Vorupė“ vardu surašyti šie atliktų darbų aktai, iš kurių matyti apie sunaudotas šiems darbams medžiagas :
2004 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 3 (nepasirašytas užsakovo atstovo), kuriame nurodyta, kad ūkininkės N. K. triušių fermoje gerbūvio darbų atlikimui sunaudota 5,3 m³ smėlio-cemento mišinio už 742 Lt, 150 m² grindinio trinkelių už 3450 Lt, 20 gelžbetoninių plokščių (PKY 30x20) už 2000 Lt, 72 asbocementiniai stulpai už 892,80 Lt;
2005 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktas (nepasirašytas užsakovo atstovo), kuriame nurodyta karkaso įrengimo, denginio pakloto įrengimo, gegnių bei murlotų gamybos ir montavimo darbų vertė 7854,49 Lt;
2005 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktas, užsakovo ir rangovo vardu pasirašytas to paties atstovo A. J., kuriame nurodyta sienos ir angų karkaso įrengimo, vidaus kolonų įrengimo, stogo karkaso ir denginio apsauginio pakloto įrengimo bei segmentinių arkų ir santvarų surinkimo darbų vertė iš viso 49039,07 Lt (priedai Nr. 20 – 25, b.l. 172-178, t. 1).
Pagal tyrimui pateiktus A. J. firmos „Vorupė“ tiriamojo laikotarpio prekių ir paslaugų įsigijimą patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad atliktų darbų aktuose nurodytų statybinių medžiagų įsigijimą patvirtina šie dokumentai :
2004-02-17 PVM sąskaita faktūra serija LGA Nr.6010961 įformintas asbocementinių vamzdžių (1000 metrų) įsigijimas iš UAB „Smiltinės medis“ už 3000,00 Lt;
2004-10-01 PVM sąskaita faktūra serija GFB Nr.2538711 įformintas 22,38 ktm medienos įsigijimas ir 2004-10-15 PVM sąskaita faktūra serija GFB Nr.2539077 įformintas 16,62 m³ medienos įsigijimas iš Tytuvėnų miškų urėdijos už 6016,29 Lt (priedai Nr. 26, 27, b.l. 179, 180, t. 1).
Kadangi įmonės savininkas A. J. buhalterinės apskaitos dokumentais - gamybos aktais ar kitais laisvos formos dokumentais neįformino iš 2004 metais įsigytos medienos faktiškai pagamintų medienos gaminių, tai iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti ar atliktų darbų aktuose nurodyti sunaudotos medienos gaminiai (gegnės, tašai, tašeliai, murlotai) buvo pagaminti šioje firmoje ir palyginti jų kiekius.
Patikrinus tyrimui pateiktus A. J. firmos „Vorupė“ 2004 m. prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentus, nerasta šios firmos vardu surašytame 2004 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytų statybos darbų atlikimui sunaudotų medžiagų - smėlio, grindinio trinkelių, gelžbetoninių plokščių įsigijimą patvirtinančių dokumentų.
Finansiniam tyrimui atlikti buvo pateiktos šios A. J. firmos „Vorupė“ vardu išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros :
- 2004-12-16 PVM sąskaitoje faktūroje VOR 00108 (b.l. 123, t. 1) nurodyta akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“ atliktų statybos (gerbūvio) darbų vertė 7854,48 Lt pagal 2004-12-16 atliktų darbų aktą Nr. 3. Dokumentas – atliktų darbų aktas Nr. 3, kurio pagrindu buvo išrašyta 2004-12-16 PVM sąskaita faktūra VOR 00108, tyrimui nepateiktas;
- 2005-08-10 PVM sąskaitoje faktūroje VOR 00116 (b.l. 122, t. 1) nurodyta uždarajai akcinei bendrovei „Kuusakoski“ atliktų darbų įrengiant lietaus kanalizaciją Vilties g. 15 vertė 780 Lt pagal atliktų darbų aktą Nr. 2. Dokumentas – atliktų darbų aktas Nr. 2, kurio pagrindu buvo išrašyta 2005-08-10 PVM sąskaita faktūra VOR 00116, tyrimui nepateiktas;
- 2005-11-29 PVM sąskaitoje faktūroje VOR 00120 (b.l. 124, t. 1) nurodyta akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“ atliktų darbų vertė 836,95 Lt pagal aktą Nr. 6. Dokumentas – atliktų darbų aktas Nr. 6, kurio pagrindu buvo išrašyta 2005-11-29 PVM sąskaita faktūra VOR 00120, tyrimui nepateiktas;
- 2006-05-30 PVM sąskaitoje faktūroje VOR 007 (b.l. 124, t. 1) nurodyta uždarajai akcinei bendrovei „Kuusakoski“ atliktų darbų vertė 3361,60 Lt pagal atliktų darbų aktą. Dokumentas – atliktų darbų aktas, kurio pagrindu buvo išrašyta 2006-05-30 PVM sąskaita faktūra VOR 007, tyrimui nepateiktas;
- 2008-09-10 PVM sąskaitoje faktūroje VOR 0904 (b.l. 125, t. 1) nurodyta akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“ suteikta sąvartynų sutvarkymo paslauga už 9710,50 Lt pagal aktą. Dokumentas – atliktų darbų aktas, kurio pagrindu buvo išrašyta 2008-09-10 PVM sąskaita faktūra VOR 0904, tyrimui nepateiktas.
Specialisto išvados 6 punkte konstatuota, kad firmos „Vorupė“ savininkas A. J. nesurašė ir tyrimui nepateikė aktų, atliktų statybos remonto darbų ir sunaudotų medžiagų bei panaudotų mechanizmų vertei už 12833,03 Lt pagrįsti, kuri nurodyta firmos „Vorupė“ vardu išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose 2004-12-16 VOR 00108, 2005-08-10 VOR 00116, 2005-11-29 VOR 00120, 2006-05-30 VOR 007, 2008-09-10 VOR 0904.
Iš A. J. firmos „Vorupė“ sąskaitos išrašų (b.l. 228, 229, t. 1) matyti, kad A. J. iš banko pagal 2007-08-30 čekį Nr. 208851 paėmė 10000 Lt, pagal 2007-09-14 čekį Nr. 208852 paėmė 16000 Lt grynųjų pinigų. Atlikus finansinį tyrimą nustatyta, kad kasos pajamų - išlaidų orderiais bei kitais pinigų panaudojimą patvirtinančiais dokumentais A. J. individualioje įmonėje nėra neįformintas iš banko pagal šiuos čekius gautų grynųjų pinigų 10000 Lt ir 16000 Lt gavimo bei panaudojimo operacijos.
Iš pažymos apie firmos „Vorupė“ kasos išlaidų orderiais įformintą pinigų išdavimą savininkui A. J. atlyginimų išmokėjimui, įmonės apskaitoje užfiksuotą išmokėtą atlyginimą ir faktiškai išmokėtą atlyginimą pagal mokėjimo žiniaraščius nuo 2004-01-01 iki 2006-01-30 (b.l. 3, t. 3) matyti, kad laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2006-01-30 pagal 20 kasos išlaidų orderių buvo įformintas pinigų 17574,22 Lt (8083,68+9420,54+70) išdavimas įmonės savininkui A. J. atlyginimų mokėjimui, į firmos „Vorupė“ kasos žiniaraščio išlaidas įrašyta išmokėto atlyginimo suma, iš viso 19895,22 Lt, tačiau papildomai teismui pateikti firmos „Vorupė“ darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiui pagrindžia tik 14140,50 Lt (6366,99+7773,51) atlyginimo išmokėjimą firmos darbuotojams.
Specialisto išvadoje nurodyta, kad finansinės veiklos tyrimo metu pagal firmos „Vorupė“ vykdytų banko operacijų išrašus nustatyta, kad UAB „Akmeresta“ 2006-07-01 į firmos sąskaitą banke pervedė 8000 Lt, nurodydama mokėjimo paskirtį „už atliktus darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą VOR 0602“ (b.l. 203, t. 1). UAB „Akmeresta“ tyrimui pateikė 2006-07-10 PVM sąskaitos faktūros VOR 0602 kopiją (b.l. 205, t. 1), kuri į firmos „Vorupė“ 2006 m. liepos mėnesio pardavimų apskaitos registrą neįrašyta ir tyrimui nepateikta. Atitinkamai AB „Kelmės melioracija“ 2008-01-17 į firmos sąskaitą banke pervedė 5522,40 Lt, nurodydama mokėjimo paskirtį – „už transporto paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą VOR 1101“ (b.l. 204, t. 1), tačiau minėta PVM sąskaita faktūra į firmos „Vorupė“ 2008 metų pardavimų apskaitos registrus neįrašyta ir tyrimui nepateikta.
FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus vyriausiosios specialistės J. D. pateiktoje 2008-02-28 specialisto išvadoje Nr.5-4/12 dėl AB „Kelmės melioracija“ ūkinės finansinės veiklos (b.l. 6-31, t. 1) nurodyta, kad A. J. firma „Vorupė“, kaip AB „Kelmės melioracija“ subrangovas, pateikė šiai bendrovei keturias PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įforminti firmos atlikti ūkininkės N. K. triušių fermos gerbūvio ir statybos darbai bei sunaudotos statybinės medžiagos. Viena iš jų - 2004-12-16 PVM sąskaita faktūra VOR 00108, kuria įformintas statybos (gerbūvio) darbų atlikimas pagal 2004-12-16 atliktų darbų aktą Nr. 3 už 7854,48 Lt ir transporto paslaugų suteikimas už 2340 Lt, iš viso už 10194,48 Lt (PVM 1835,01 Lt, bendra suma 12029,49 Lt). Ši sąskaita buvo apmokėta 2004-12-17, pinigus 12029,49 Lt pervedant į firmos „Vorupė“ sąskaitą banke. Išvadoje nurodyta, kad atliekant AB „Kelmės melioracija“ ir firmos „Vorupė“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nebuvo pateiktas 2004-12-16 atliktų gerbūvio darbų aktas Nr.3, kurio pagrindu buvo išrašyta 2004-12-16 PVM sąskaita faktūra VOR 00108. Atliekant A. J. firmos „Vorupė“ veiklos tyrimą nustatyta, kad į firmos 2004 m. gruodžio mėnesio pardavimų apskaitos registrą neįrašyta ir tyrimui nepateikta 2004-12-31 PVM sąskaita faktūra VOR 00109, kuri buvo pateikta AB „Kelmės melioracija“ ir kurioje užfiksuota ta pati 7854,48 Lt suma už 2004 m. gruodžio mėnesį atliktus gerbūvio darbus, nurodytus 2004-12-16 PVM sąskaitoje faktūroje VOR 00108, tai yra tų pačių gerbūvio darbų atlikimas buvo įformintas pagal dvi PVM sąskaitas faktūras (b.l. 172, 173, t. 1).
Specialisto išvadoje konstatuota, jog firmos „Vorupė“ savininkas A. J., pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2004-12-31 PVM sąskaita faktūra VOR 00109 įformino neįvykusią statybos (gerbūvio) darbų už 7854,48 Lt ūkinę operaciją ir šią sąskaitą pateikė akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“. Dėl šios PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir pateikimo, buvo nepagrįstai padidinta akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ skola A. J. firmai „Vorupė“.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 1 d. numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal šio įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Atlikus A. J. firmos „Vorupė“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad dėl buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti A. J. firmos „Vorupė“ veiklos už 2004, 2006, 2008 metus ir turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 metus.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus vyriausioji specialistė J. D., atlikusi A. J. firmos “Vorupė” ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-01-01, teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktą specialisto išvadą (b.l. 93-106, t. 1).
Liudytojų A. R., A. J. ir P. V., apklaustų teisiamojo posėdžio metu, parodymai nėra reikšmingi nusikalstamos veikos - apgaulingos apskaitos tvarkymui A. J. firmoje „Vorupė“, kurioje jie dirbo darbininkais, – tyrimui, nes jie buhalterinės apskaitos dokumentų netvarkė, aplinkybės apie šioje įmonėje tvarkomą apskaitą jiems nebuvo žinomos.
Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės : dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 str. 1 p.). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 str. 2 p.). Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę.
Nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 firmos „Vorupė“ buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės savininkas A. J., kuris pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio reikalavimus buvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis, būdamas įmonės vadovu, buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Kadangi įmonėje vadovas nesukūrė buhalterės pareigybės, jis buvo atsakingas ir už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą. Jis neišsaugojo įmonės dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos privalėjo saugoti. A. J., žinodamas ir suprasdamas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose neatvaizdavo, iš kur gauta 30 kubinių metrų žvyro ir 20,86 tonos metalo laužo. Įmonė neįsigijusi šių medžiagų, jų neapskaičiusi savo buhalterinėje apskaitoje, jas realizavo, vykdydama statybos darbus. Nėra buhalterinėje apskaitoje duomenų ir apie tai, kad įmonė šias medžiagas turėjo. Buhalterinėje apskaitoje nurodė, kad įmonė 2004 metais įsigijo medieną, tačiau kiek ir kokių gaminių iš medienos padarė, buhalterinėje apskaitoje nenurodė. Buhalterinėje apskaitoje taip pat nėra duomenų, kad ši mediena būtų realizuota ar saugoma įmonėje. Kadangi įmonės savininkas A. J. buhalterinės apskaitos dokumentais - gamybos aktais ar kitais laisvos formos dokumentais neįformino iš 2004 metais įsigytos medienos faktiškai pagamintų medienos gaminių, tai iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar atliktų darbų aktuose nurodyti sunaudotos medienos gaminiai (gegnės, tašai, tašeliai, murlotai) buvo pagaminti šioje firmoje ir palyginti jų kiekius. Buhalterinėje apskaitoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių penkių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir pateikimo kitoms įmonėms apmokėjimui pagrįstumą, t.y. apskaitoje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad darbai buvo atlikti, kokie darbai buvo atlikti, kiek ir kokių medžiagų sunaudota, nėra duomenų, kokia technika šiuos darbus atliko. Tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir paėmęs iš įmonės banko sąskaitos 10000 ir 16000 Lt, A. J. kasos dokumentuose nenurodė, kad į įmonės kasą gauti grynieji pinigai, buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, patvirtinančių pinigų panaudojimą - už šiuos pinigus įsigytą turtą ar paslaugas, t.y. duomenys apie tai, kad iš įmonės sąskaitos paimti grynieji pinigai yra, tačiau nėra jokių duomenų, kur pinigai panaudoti, nėra duomenų, kad šie pinigai saugomi įmonės kasoje. 2004-01-01 – 2006-01-30 laikotarpiu iš įmonės kasos ėmęs pinigus atlyginimų išmokėjimui, A. J. nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, kur buvo panaudoti 5754,72 Lt, t.y. nėra žinoma, kam šie pinigai buvo išmokėti kaip atlygis. Atlikdama statybos ir remonto darbus N. K. fermoje, įmonė darbų atlikimo aktuose nurodė, kad panaudojo statybines medžiagas (smėlį, grindinio trinkeles, gelžbetonio plokštes), tačiau iš kur šias statybines medžiagas įmonė gavo ir kiek už jas sumokėjo, buhalterinėje apskaitoje šiuos duomenis patvirtinančių duomenų nėra. A. J. firmos „Vorupė“ 2004 m. prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentuose nerasta šios firmos vardu surašytame 2004 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytų statybos darbų atlikimui sunaudotų medžiagų - smėlio, grindinio trinkelių, gelžbetoninių plokščių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Įmonė „Vorupė“ 2006 metais suteikė transporto paslaugas UAB „Akmeresta“ ir 2008 metais AB „Kelmės melioracija“. Minėtos įmonės už šias paslaugas pervedė pinigus įmonei „Vorupė“. A. J., žinodamas ir suprasdamas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, įmonės „Vorupė“ buhalterinės apskaitos dokumentuose neatvaizdavo duomenų, kad tokias paslaugas įmonė suteikė, šių duomenų neįrašė į pardavimų apskaitos registrą, apskaitoje nėra šių operacijų atlikimą patvirtinančių dokumentų- PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias paslaugų gavėjai pervedė pinigus įmonei. Tokiu būdu, įmonė nuslėpė įvykusias ūkines operacijas. A. J., surašydamas įmonės „Vorupė“ vardu PVM sąskaitą- faktūrą VOR 00109, įtraukdamas ją į buhalterinę apskaitą ir pateikdamas AB „Kelmės melioracija“ apmokėjimui, įformino neįvykusią ūkinę operaciją, nes nėra jokių duomenų, kad pagal šią sąskaitą faktūrą buvo atlikti darbai. Jis į firmos 2004 m. gruodžio mėnesio pardavimų apskaitos registrą neįrašė 2004-12-31 PVM sąskaitos faktūros VOR 00109, kuri buvo pateikta AB „Kelmės melioracija“ ir kurioje užfiksuota ta pati 7854,48 Lt suma už 2004 m. gruodžio mėnesį atliktus gerbūvio darbus, nurodytus kitoje, t.y. 2004-12-16 PVM sąskaitoje faktūroje VOR 00108. Tokiu būdu, tų pačių gerbūvio darbų atlikimas buvo įformintas pagal dvi PVM sąskaitas faktūras ir nepagrįstai padidinta kitos įmonės, t.y. akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“, skola A. J. firmai „Vorupė“. Dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti firmos „Vorupė“ veiklos už 2004, 2006, 2008 metus ir turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 metus. A. J. žinojo ir suprato, kad neišsaugojus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, taip pat įvykus ūkinei operacijai, šios ūkinės operacijos nepagrindus buhalterinės apskaitos dokumentais ar įvykusios ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio neįtraukiant į apskaitą, nebus galima nustatyti įmonės veiklos, turimo turto ir įsipareigojimų, kiek tai susiję su ūkinėmis operacijomis, kurios nepagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais ar neįtrauktos į apskaitą. Tokiu būdu, darytina išvada, kad A. J., būdamas firmos „Vorupė“ vadovas ir sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, apgaulingai ją tvarkė – žinojo ir suprato, kaip turi būti tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, tyčia nepateisino grynųjų pinigų panaudojimo, nevedė ir nesaugojo atlyginimų apskaičiavimo žiniaraščių, neapskaitė turto, nepagrindė turto įsigijimo, nepagrįstai padidino kitos įmonės skolas, neįtraukė į apskaitą ir apskaitos registrus ūkinių operacijų, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti firmos „Vorupė“ ūkinės, komercinės, finansinės būklės, veiklos rezultatų ir įvertinti turto. A. J. tiesioginė tyčia buvo nukreipta firmos „Vorupė“ naudos gavimui, jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Taigi tarp A. J. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai.
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio termino pradžia – diena, kurią padaryta nusikalstama veika. Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 punkto nuostatas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Veika, numatyta BK 222 str. 1 d., kuria kaltinamas A. J., įstatymo prisikirta apysunkių nusikaltimų kategorijai, nuo jos padarymo pradžios, t.y. 2004 m., nėra praėję aštuoneri metai, todėl kaltinamojo reikalavimas šiai nusikalstamai veikai taikyti senatį nepagrįstas. 2008 m. spalio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 str. 1 d. už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ne firmoje „Vorupė“, o AB “Kelmės melioracija”, todėl nepagrįstas kaltinamojo tvirtinimas, kad jis už tuos pačius pažeidimus teisiamas antrą kartą.
Pagal BK Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – ne esminių aplinkybių - neigia. A. J. pripažino visus jam inkriminuotus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, tačiau mano, kad tai nėra nusikalstama veika. Jo toks požiūris į pažeidimus parodo įstatymų suvokimą, tačiau nepaneigia kaltės pripažinimo. Toks kaltės prisipažinimas laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).
Kaltinamasis A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, 2008 m. spalio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už analogiškas veikas tuo pačiu metu kitoje įmonėje, tačiau teistumas išnykęs. A. J. – individualios įmonės savininkas, neteistas, kaltę pripažįsta, todėl jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, numatyta BK 222 str. 1 d. sankcijoje – bauda. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. kaltę pripažįsta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina mažesnė nei vidutinė bauda, įstatymo numatyta už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 47 str. 2 d. 3 p.).
Proceso išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 148,16 Lt, išmokamos iš teismo lėšų specialistės J. D. kelionės išlaidoms į teismo posėdžius apmokėti, priteistinos iš kaltinamojo A. J. (BPK 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprendė:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir nuteisti 80 MGL dydžio – 10400 (dešimties tūkstančių keturių šimtų) litų - bauda.
Nustatyti, kad baudą A. J. privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.
Priteisti iš A. J. 148,16 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis litus 16 ct.) proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.